Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis teigia, kad draudimo rinka šiemet toliau didės būtent dėl ne gyvybės draudimo plėtros.
„Draudimo sektoriaus augimą užtikrins sparti ne gyvybės draudimo sektoriaus raida. Ne gyvybės draudimo rinkai teigiamą įtaką turės visos ekonomikos plėtra ir dėl to didėsiantis vidaus vartojimas bei augsianti infliacija. Reikšmingų draudimo portfelio struktūrinių pokyčių nesitikima, šioje rinkoje toliau dominuos privalomieji ir komercinio turto draudimo produktai“, – sako V. Valvonis, teigiantis, kad savo ruožtu gyvybės draudimo rinkai prognozuojamą nuosmukį lems pastaruosius metus vykusios reguliacinės bei mokesčių aplinkos pokyčiai, užsitęsusi mažų palūkanų normų aplinka, nulėmusi mažėjančią garantuotą draudimo produktų grąžą, bei neįprastas įmokų šuolis 2016 m. paskutinį mėnesį, lemsiantis aukštą palyginamąją bazę.
Lietuvos bankas prognozuoja, kad du trečdalius visos draudimo rinkos užimančios ne gyvybės draudimo šakos augimo tempas šiemet, palyginti su 2016 m., šiek tiek sumažės, bet jis turėtų sudaryti apie 10-12 proc.
Nesitikima, kad 2017-ieji gyvybės draudimo rinkai bus tokie palankūs kaip praėjusieji metai – šiemet draudimo įmokų suma gali sumažėti 4-6 proc. (2016 m., palyginti su 2015 m., ji išaugo 4,6 proc.).
Lietuvoje registruotos draudimo įmonės ir kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių Lietuvoje įsteigti draudimo įmonių filialai 2016 m. pasirašė 709,8 mln. eurų draudimo įmokų, o visos draudimo rinkos augimas sudarė 10 proc.
Tai beveik atitiko išankstinę Lietuvos banko prognozę, kad ne gyvybės draudimo rinka padidins augimo tempą, o gyvybės draudimo rinkos raidos scenarijus išsipildė gerokai palankesnis.
Ne gyvybės draudimo sektoriaus draudimo įmokų suma pernai siekė 463,1 eurų, t. y. 13,2 proc. daugiau nei 2015 m. Transporto priemonių draudimo grupių indėlis didžiausias vertinant 2016 m. ne gyvybės draudimo rinkos augimo tempą.
Gyvybės draudimo rinka pernai ūgtelėjo 4,6 proc., draudimo įmokų suma sudarė 246,7 mln. eurų.
Teigiamą poveikį gyvybės draudimo sektoriaus rezultatui turėjo 2016 m. gruodžio mėn. rekordiškai šoktelėjęs vienkartinių draudimo įmokų dydis didžiausioje gyvybės draudimo rinkos dalį užimančioje su indeksu ir investiciniais vienetais susijusio draudimo grupėje.
Tvirtina, kad išgąsdino Seimo sprendimai
Pasak Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidento Artūro Bakšinsko, praėjusių metų gyvybės draudimo rinkos rezultatai leidžia daryti kelias svarbias išvadas, rašoma Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos pranešime spaudai.
„Visų pirma, auga Lietuvos gyventojų pasitikėjimas gyvybės draudimu: vis daugiau žmonių supranta gyvybės draudimo svarbą, todėl pasirūpina finansine apsauga nelaimių atveju bei papildomai kaupia savo ir savo vaikų ateičiai, - sako A. Bakšinskas. - Žmonės supranta, kad galvodami apie savo ateitį jie negali pasikliauti vien valstybe, nes ji nebus pajėgi visiems užtikrinti pakankamas pajamas sulaukus pensinio amžiaus.“
LGDĮA prezidentas pridūrė, kad tai naudinga ir valstybei, nes kuo daugiau Lietuvoje bus savo finansine ateitimi savarankiškai besirūpinančių žmonių, tuo mažesnė socialinė našta teks valstybės biudžetui.
„Todėl skatinimas kaupti ateičiai per gyvybės draudimą, sudarant galimybę susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio (GPM), yra labai svarbus ir naudingas visiems – tiek žmonėms, tiek pačiai valstybei“, - pabrėžia A. Bakšinskas.
LGDĮA prezidento teigimu, pernai gruodį užfiksuotą rekordinį vienkartinių gyvybės draudimo įmokų augimą greičiausiai nulėmė tai, kad kone visą gruodį Lietuvos žmonės buvo nežinioje: beveik iki pat švenčių buvo kalbama apie tai, kad jau nuo 2017-ųjų galimybės susigrąžinti dalį GPM nuo sumokėtų įmokų bus atsisakyta.
„Itin skuboti valdžios veiksmai išgąsdino žmones, todėl pernai ir ypač gruodį užfiksuotas vienkartinių įmokų šuolis yra visiškai natūrali žmonių reakcija, paskatinta pačios valdžios veiksmų“, - vertino A. Bakšinskas.
Tiesa, panagrinėjus pastarųjų kelių metų Lietuvos banko duomenis matyti, kad vienkartinėms įmokoms yra būdingi svyravimai: pavyzdžiui, 2014 m., kai prieš euro įvedimą žmonės aktyviau investavo didelėmis sumomis, vienkartinės įmokos augo 40 proc. ir siekė per 36 mln. EUR.
„Vis dėlto akivaizdu, kiek daug šis valstybės skatinimas reiškia Lietuvos žmonėms ir kad jiems tai tikrai didelė paskata rūpintis savo ir savo artimųjų finansine gerove. Todėl džiaugiamės, kad neapgalvotų žingsnių, kurie per labai trumpą laiką būtų visiškai sunaikinę valstybės skatinimą gyventojams savarankiškai rūpintis savo ateitimi, buvo atsisakyta“, - pažymi LGDĮA prezidentas.
Pernai gruodį Seimui įvedus lubas GPM susigrąžinimui per gyvybės draudimą ateičiai kaupiantiems gyventojams, šiemet Lietuvos bankas prognozuoja gyvybės draudimo rinkos kritimą.
Pasak A. Bakšinsko, norint išvengti rinkos nuosmukio, vertėtų pagalvoti apie lubų GPM susigrąžinimui indeksavimo taikymą. „Jei norime Lietuvoje pasiekti vakarietiškos gerovės lygį, jau dabar turime galvoti apie lubų padidinimą“, - sako LGDĮA prezidentas.
