Liberalios demokratijos kenčia nuo legitimumo stokos, kokios nebūta nuo Antrojo pasaulinio karo metų. Šiandieniniai lyderiai atsisako pilietinės visuomenės normų ir bendrų vertybių, savo kasmetinėje ataskaitoje, kurioje vertinama geopolitinė rizika, nurodo „Eurasia Group“.
O toks normų laužymas artina pasaulį prie labai rimto įvykio, kuris gali sudrebinti pasaulinę ekonomiką ir rinkas.
„Per dvidešimt metų nuo „Eurasia Group“ įkūrimo pasaulinė aplinka tai blogėjo, tai gerėjo. Tačiau jeigu reikėtų pasirinkti metus, kuomet gali įvykti didelė netikėta krizė, kuri prilygtų 2008 metų finansinei krizei, tai būtų 2018-ieji“, – sakė „Eurasia Group“ prezidentas Ianas Bremmeris ir valdybos pirmininkas Cliffas Kupchanas.
Jungtinių Valstijų pasaulinė galia stringa, nes D. Trumpo atsitraukimo ir vienašališkumo filosofija sieja neapibrėžtumą tiek tarp sąjungininkų, tiek ir tarp priešų, teigia „Eurasia Group“ ekspertai. Pasauliui trūksta lyderystės, kuri leistų jam išgyventi artėjančią krizę.
„Pirmiausia Amerika“ ir iš šios pozicijos išplaukianti politika pakenkė JAV vadovaujamai tvarkai, ir nė viena šalis ar šalių grupė nėra suinteresuota ar pasirengusi ją atkurti, o tai gerokai didina pasaulinę riziką“, – sako „Eurasia Group“ ekspertai.
„Eurasia Group“ įvardina kelis pagrindinius šių metų rizikos veiksnius:
Kinija užpildys Jungtinių Valstijų sukurtą vakuumą
Dėl JAV lyderystės stokos Kinija susiduria su mažesniu pasipriešinimu nustatant tarptautinius prekybos, investicijų, technologijų plėtros ir nesikišimo į kitų šalių reikalus standartus. Tai gali priversti verslą taikytis prie naujų taisyklių, kas, savo ruožtu, gali padidinti įtampą tarp Kinijos ir demokratiškesnių Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono šalių.
Apsiskaičiavimai sukelia konfliktų
Pasaulis tapo pavojingesne vieta, nes nėra vienos pasaulinės galios, kuri užtikrintų saugumą. O daugelis subnacionalinių ir nevalstybinių veikėjų siekia destabilizuoti padėtį. Kibernetinės atakos ir teroro išpuoliai yra du pagrindiniai rizikos veiksniai, tačiau taip pat egzistuoja galimybė, kad koks nors apsiskaičiavimas gali sukelti konfliktą, nes Šiaurės Korėja ir toliau bando balistines raketas regione, kur yra daug JAV sąjungininkų. Be to, JAV ir Rusija remia priešiškas puses Sirijoje.
Technologinis šaltasis karas
Jungtinės Valstijos ir Kinija skuba dominuoti srityse, susijusiose su dirbtiniu intelektu ir superkompiuterija, ir stoja į kovą dėl teisės tiekti kitoms šalims civilinę infrastruktūrą, vartotojiškas prekes ir saugumo įrangą. Tai gali privesti prie fragmentuotos technologijų rinkos, kurioje Kinija ir jos įtakos zonoje esančios šalys sieks kontroliuoti informacijos srautą, o Jungtinės Valstijos saugosis nuo užsienio šalių kompanijų investicijų į Amerikos technologijų kompanijas.
Sunkūs metai Meksikai
Meksika ir investavusieji į jos ekonomiką nukentės dar labiau už Jungtines Valstijas, jeigu šiais metais žlugs derybos dėl Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos sutarties (NAFTA) sąlygų pakeitimo. Kovą prasidėsianti prezidento rinkimų kampanija dar labiau apsunkins kandidatų galimybes priimti priešiškai nusiteikusios D. Trumpo administracijos siūlomus kompromisus.
Prastėjantys JAV ir Irano santykiai
D. Trumpo administracija yra paskelbusi agresyvią strategiją, kurios tikslas – pažaboti Irano branduolinę programą ir jos dalyvavimą užsienio politikoje. Tai kelia nemažą riziką, įskaitant ir grėsmę, kad 2015 metais pasiektas susitarimas dėl Irano branduolinės programos bus panaikintas. O auganti įtampa gali privesti prie mirtino konflikto Persijos įlankoje ar kitame regione, ypač atsižvelgiant į tai, kad vis agresyvesne tampanti Saudo Arabija JAV poziciją vertina kaip žalią šviesą veikti, o tai dar labiau didina įtampą regione.
Smunkantis pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis
Augantis „vis toksiškesnis antisisteminis nusiteikimas“ smukdo pasitikėjimą politinėmis institucijomis demokratinėse valstybėse, o taip pat žiniasklaida ir rinkimų sistema Jungtinėse Valstijose. O šių institucijų silpnumas gali privesti prie nestabilumo, autoritarizmo, neprognozuojamos politikos ir konfliktų.
Protekcionizmo augimas 2
Šalys imasi netradicinių priemonių – gelbėjimo programų, subsidijų ir „pirk vietinę prekę“ reikalavimų, norėdamos apsaugoti intelektinę nuosavybę ir technologijas. Tokią tendenciją galima pavadinti „protekcionizmu 2“. Tai gali dar labiau paskatinti protekcionizmą bei sukurti sudėtingesnę ir prieštaringesnę reguliacinę aplinką bei nepasitenkinimą tarp šalių, kurių politika nukreipta prieš vienas kitą.
„Brexit“ suvaldyti taps vis sunkiau
Didžioji Britanija artėja link atsiskyrimo nuo Europos Sąjungos fazės, kurios metu vyks dar sudėtingesnės derybos, įskaitant ir dėl Šiaurės Airijos sienos bei galutinės britų atsiskyrimo sąskaitos klausimus. Premjerė Theresa May turės aiškiai išdėstyti savo šalies tikslus, kad pasiektų galutinį susitarimą su Europa. Tačiau jos lyderystei kyla grėsmė, nes konkuruojančios politinės grupės gali įvardinti visai kitokių prioritetų.
Identiteto politika Pietų Azijoje
Islamizmas Indonezijoje ir Malaizijoje, indiškasis nacionalizmas, prieš Kiniją ir mažumas nukreipta politika Pietų Azijoje populiarėja šalyse, kurių ekonomika sparčiai stojasi ant kojų. Tokios identiteto politikos apraiškos gali prisidėti prie nestabilumo ir protekcionizmo ir įsismelkti į ekonominę politiką, kuri gali pabloginti verslo aplinką.
Afrikoje padėtis taps nestabilesnė
Egzistuoja rizika, kad į gana stabilias Afrikos šalis, kaip Dramblio Kaulo Krantas, Nigerija, Kenija ir Etiopija, persimes neramumai iš ne tokių saugių šalių. Taip pat didės terorizmo grėsmė. Kai kurios iš šių šalių turės daugiau lėšų skirti saugumui užtikrinti. Be to, dėl prastėjančios saugumo padėties gali sumažėti tiesioginių užsienio investicijų.
