Kaip Eltai sakė I. Ruginienė, Prezidentūros išsakyta problema, kad nedarbo išmoką šiuo metu gauna apie 30 proc. žmonių ir tai yra per mažas procentas, yra aktuali. Anot jos, yra situacijų, kai žmonėms trūksta kelių dienų iki reikiamo nedarbo draudimo stažo, kad būtų tenkinamas reikalavimas nedarbo išmokai gauti.
„Čia yra problema, nes ne visiems užtenka stažo. Kai tu apeliuoji į nedarbo išmoką, tai būna kartais tokių kuriozinių situacijų, kai dviejų ar trijų dienų neužtenka išmokai gauti. Ypatingai tokiame sunkiame laikotarpyje, kai kiekvienas centas yra labai svarbus ir kai esi arti skurdo ribos, tai yra labai aktualus klausimas“, – Eltai sakė I. Ruginienė.
Jos teigimu, būtų galima kalbėti ir apie ilgesnį nedarbo išmokos mokėjimo laikotarpį ekstremalios situacijos metu.
„Ne vieną kartą kalbėjome apie tai, kad gal net reikėtų ilginti laikotarpį, pavyzdžiui, ekstremalios situacijos metu, kai yra krizinis laikotarpis. Dabar yra 9 mėnesiai ir su sumos mažėjimo periodu, tai gal galėtų būti 12 ar 14 mėnesių. Apie tai irgi būtų galima kalbėti“, – sakė LPSK pirmininkė.
I. Ruginienė taip pat akcentavo, kad valstybė turėtų siekti, jog kiekvienas žmogus turėtų galimybę dirbti.
„Valstybės tikslas numeris vienas turėtų būti šimtaprocentinis užimtumas – tai reiškia, kiekvienas žmogus turi turėti galimybę dirbti. Jeigu to tam tikrą laiką negali pasiekti, valstybė turi užtikrinti, kad nei vienas nebūtų žemiau skurdo ribos, bent minimalias pajamas turėtų ir nebūtų taip, kad nėra už ką duonos nusipirkti“, – sakė I. Ruginienė.
„Reikia tam tikrų protingų sprendimų, ypatingai, kai dabar ES meta didelius fondus į ekstremalios situacijos valdymą. Tai didesnis investavimas į viešąjį sektorių, papildomų darbo vietų sukūrimas, kad žmonės turėtų galimybę dirbti, o jeigu to neįmanoma pasiekti, tada galvoti, kaip jiems pagelbėti, kad jie neliktų be pajamų“, – pridūrė profsąjungų atstovė.
Ketvirtadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda susitiko su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas ekonominės ir socialinės politikos klausimais Simonas Krėpšta teigė, kad jo metu didžiausias dėmesys buvo skirtas nedarbo problemai.
„Prezidento nuomone, vertėtų peržiūrėti nedarbo draudimo sistemą, nes tai yra pirmoji pagalvė, kuri galėtų spręsti situaciją tų žmonių, kurie neteko darbo pandemijos laikotarpiu. Šiuo metu egzistuoja faktas, kad tik 30 proc. darbo neturinčių žmonių gauna nedarbo išmoką, tai ženkliai per mažas procentas. Kitose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje šis procentas siekia 60 proc.“, – sakė S. Krėpšta.
Prezidento patarėjas taip pat nurodė, kad buvo kalbamasi apie investicijas į ekonomiką, aktyvesnį įvairių darbo rinkos priemonių taikymą.
