Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko teigimu, ilginant darbo laiką mažėja darbo našumas, todėl pirmiausia būtina didinti darbo našumą investuojant į naujas darbo vietas bei darbuotojų kvalifikaciją.

A.Černiausko teigimu, mažą darbo užmokestį sąlygoja ne darbo laiko trukmė, o verslininkų nenoras dalytis bendrai su darbuotojais sukuriama pridedamąja verte. „Darbo užmokestis turi būti susietas su ekonominiais įmonės veiklos rezultatais. Kiekvienoje įmonėje turėtų būti aiški darbo apmokėjimo sistema“, - sako Profsąjungų konfederacijos vadovas.

Anot A.Černiausko, augant atlyginimams reikia didinti ir pensijas, kadangi asmenys jau nebedalyvaujantys darbo rinkoje, prisidėjo prie Lietuvos ekonomikos augimo.

Profsąjungų konfederacija pabrėžia, kad pailgintos darbo savaitės įvedimas iš esmės prieštarautų 2003 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai.

Nors kai kurios valstybės vis dar taiko ilgesnį savaitės darbo laiką, Direktyva reikalauja iki 5 metų pereinamojo laikotarpio pabaigos sutrumpinti jį iki 48 valandų.

Pasak Profsąjungų konfederacijos vadovo, Lietuvoje darbo savaitė ir taip yra viena iš ilgiausių Europoje, o dėl menko darbo užmokesčio daugiau nei bet kurioje Europos Sąjungos šalyje žmonių priversti dirbti dar ir kitus darbus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją