Profesiją pernai keitė dvigubai daugiau lietuvių: ekspertai sako, kad to gali prireikti kiekvienam

Kaip Delfi informavo Užimtumo tarnyba (UŽT), praėjusiais metais paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 15,2 tūkst. žmonių, iš kurių 76 proc. įgijo naujas, o likusieji – trūkstamas profesines kvalifikacijas.

Toks naujų profesijų besimokiusių gyventojų skaičius buvo 2,3 karto didesnis nei užpernai, o augimas buvo fiksuojamas visose tikslinėse grupėse. Pavyzdžiui, palyginti su 2021 m., paramos mokymuisi priemonėse dalyvavo 1,9 karto daugiau vyresnio amžiaus asmenų, 1,7 karto daugiau jaunimo iki 29 m., du kartus daugiau neįgalių asmenų.

UŽT parama pasinaudoję gyventojai dažniausiai siekė tapti socialinių darbuotojų padėjėjais, krovininių transporto priemonių vairuotojais, apskaitininkais ir sandėlių operatoriais.

Praėjusių metų liepą įsigaliojusios Užimtumo įstatymo pataisos taip pat atvėrė kelią remti gyventojus, siekiančius įgyti aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas ir kompetencijas. Šia galimybe pasinaudojo 1,6 tūkst. bedarbių ir užimtų asmenų. Dažniausiai jie mokėsi su informacinėmis technologijomis susijusių specialybių ir siekė tapti „JavaScript“ ar „TypeScript“ programuotojais, multimedijos paslaugų teikėjais, kompiuterinio projektavimo operatoriais, Php programuotojais, programinės įrangos testuotojais.

Keičiasi požiūris į karjerą

Personalo atrankos bendrovės „Primum Esse“ vadovė Solveiga Grudienė Delfi sako, kad toks profesiją keičiančių lietuvių skaičiaus augimas byloja apie kelias darbo rinkos tendencijas. Pasak jos, šiuo požiūriu artėjame prie Vakarų pasaulio, kuriame žmonės jau seniai savo kvalifikacijas keičia gana drąsiai.

© Asm. albumas

„Tarkim, žmogus dirba samdomą darbą, tačiau to daryti nebenori ir ima svarstyti apie nuosavą verslą, pavyzdžiui, gėlių ar kokią kitą parduotuvę. Tada jis pradeda vertinti, kad tam reikia finansų apskaitos gebėjimų, ir jei UŽT gali pasiūlyti reikalingus mokymus, tai daugėja ir juos besirenkančių žmonių. Ypač jei tuos žmones iš ankstesnio darbo atleido“, – svarsto S. Grudienė.

Pašnekovės teigimu, šiandieniniame pasaulyje karjera vis rečiau suvokiama kaip tiesė, vis daugiau žmonių nebenori dirbti samdomo darbo. Šios tendencijos ateina ir į Lietuvą, kurioje didžiausia vertybė darbo rinkoje ilgus metus buvo stabilumas.

„Mes taip pat pamažu prisipratiname tą požiūrį, kad vienu metu galima užsiimti ir keliomis veiklomis ar tas veiklas palyginti lengvai keisti“, – teigia S. Grudienė.

Be to, „Primum Esse“ vadovė pažymi, kad Užimtumo tarnyba keičiasi, kratosi senojo Darbo biržos įvaizdžio ir pastaraisiais metais jos veikla kur kas geriau atitinka darbo rinkos poreikius.

„Užimtumo tarnybos darbo būdo ir identiteto keitimas po truputį pradeda duoti vaisių. Įvairių mokymų kokybė, įvairovė ir aktualumas labiau artėja prie to, ko reikia darbdaviams“, – sako S. Grudienė.

Tuo metu bendrovės „People Link“ vadovaujanti partnerė Jurgita Lemešiūtė sako, kad su poreikiu keisti profesiją ar įgyti naujų kompetencijų susidurs vis daugiau darbuotojų.

Jurgita Lemešiūtė

© DELFI / Andrius Ufartas

„Akivaizdu, kad gyvename ketvirtosios pramonės revoliucijos aplinkoje, o verslo poreikis darbuotojų kvalifikacijoms keičiasi labai greitai, greičiau nei prie to prisitaiko švietimo sistema. Tad natūralu, jog daliai žmonių, siekiančių išlikti patraukliems darbo rinkoje, reikės keisti profesiją ir ieškoti geresnių galimybių“, – kalba J. Lemešiūtė.

Pasak jos, keisti profesijas mes visi turėsime vis dažniau, ir nereikėtų stebėtis, jei nemaža dalis darbuotojų tai darys ir po du kartus per savo karjerą.

„Tai yra pasaulinė tendencija, ir labai smagu, kad lietuviai taip pat vis dažniau tą daro. Beje, prieš porą metų darėme apklausą, kurios metu žmonių teiravomės, ar jie būtų linkę ir norėtų keisti profesiją. Net 70 proc. apklaustųjų atsakė, kad norėtų, bet tik 20 proc. iš jų teigė, kad dėl to imasi ar artimiausiu metu imsis kokių nors veiksmų“, – pasakoja J. Lemešiūtė.

Mokamos ir stipendijos

UŽT skaičiuoja, kad praėjusiais metais pagal naujai įgytas kvalifikacijas per 6 mėnesius po mokymų įsidarbino arba savarankišką veiklą pradėjo 80 proc. profesinį mokymą baigusių gyventojų ir 75 proc. žmonių, dalyvavusių pameistrystės programose.

Apskritai UŽT finansuoja tokias priemones kaip profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės sutartis, neformalusis suaugusiųjų švietimas, stažuotės ar aukštą pridėtinę vertę turinčių kvalifikacijų įgijimas.

UŽT finansuojamuose mokymuose gali dalyvauti ne tik bedarbiai, bet ir darbus turintys gyventojai, tiesa, pastarieji negali dalyvauti stažuočių programose.

Užimtumo tarnybos paramos suma vienam gyventojui priklauso nuo to, ką jis ketina mokytis ir kokią padėtį šiuo metu užima darbo rinkoje.

Užimtumo tarnyba

© Įmonės nuotr.

Pavyzdžiui, bedarbiai gali pretenduoti į 4200 eurų siekiančią paramą profesiniam mokymui, dirbantiems asmenims skiriama dvigubai mažesnė suma – 2100 eurų.

Aukštą pridėtinę vertę turinčias naujas kvalifikacijas norintys įgyti gyventojai gali pretenduoti į 7560 eurų paramą, jei norima kompetencijas tik patobulinti, suma mažėja iki 4200 eurų.

Tuo metu darbdaviams, priėmusiems darbuotojus pagal pameistrystės sutartis, kompensuojama 70 proc. naujojo darbuotojo atlyginimo išlaidų, neviršijančių 1,5 minimalios mėnesinės algos (MMA).

Iš viso UŽT bendradarbiauja su 150 švietimo įstaigų. Jei mokslas jose nekainuoja daugiau nei tarnybos nustatytos paramos ribos, tuomet įgyti naujų kompetencijų galima visiškai nemokamai, kitu atveju tenka primokėti pačiam besimokančiajam.

Be to, UŽT jos finansuojamuose mokymuose dalyvaujantiems asmenims skiria ir stipendijas. Bedarbiams jų dydis siekia 0,5 MMA per mėnesį, užimtiems asmenims – 0,3 MMA. Bedarbiams taip pat yra kompensuojamos kelionės išlaidos iki artimiausio mokymo teikėjo, sveikatos patikros išlaidos bei, esant poreikiui, apmokamos apgyvendinimo išlaidos.

Mokosi ir ukrainiečiai

Praėjusiais metais UŽT finansavo ir beveik pusės tūkstančio ukrainiečių, į Lietuvą pasitraukusių prasidėjus karui, mokymus.

93 Ukrainos piliečiai dalyvavo lietuvių kalbos kursuose, dar 340 pasinaudojo profesinio mokymo priemone.

Tarp ukrainiečių populiariausios profesinio mokymo programos buvo susijusios su paslaugų sektoriumi – jie siekė tapti kirpėjais, kosmetologais, krovininių transporto priemonių ir kitų kategorijų vairuotojais.