Tačiau toks darbas turi rimtų trūkumų, net jei jis jums labai priimtinas. Pavyzdžiui, galvodamas apie darbuotojų paaukštinimą pareigose vadovas gali pasirinkti dažniau biure matomą darbuotoją, net jei jūsų darbo kokybė nesiskiria, pažymi pašnekovė.
Yra darbų, kurių iš namų dirbti neįmanoma, o kai kurie darbuotojai, pavyzdžiui, laisvai samdomi specialistai, dažniausiai net ir neturi kito pasirinkimo, kaip tik dirbti namuose. Tiesa, yra ir tokių darbų, dėl kurių abejojama – leisti darbuotojui dirbti namuose ar laikyti jį biure.
„Štai, pavyzdžiui, IT specialistai. Atrodytų, jiems tereikia kompiuterio prieš akis, kurį gali turėti namuose arba biure. Tačiau įmonės dėl to nesusitaria, nes į darbo iš namų privalumus ir trūkumus reikia žiūrėti iš dviejų pozicijų – darbuotojo ir darbdavio“, – kalba R. Alonderienė.
Esate savo laiko šeimininkai
Pašnekovės teigimu, vienas didžiausių darbo namuose privalumų, žvelgiant iš darbuotojo pozicijos, yra tai, kad darbuotojas – pats savo laiko šeimininkas.
„Jei norisi kurią dieną pamiegoti ilgiau, galima tai padaryti, o tuomet padirbėti ilgiau. Jei esi pelėda, produktyvesnis naktį, drąsiai gali tai daryti, nes jokių apribojimų nėra, kai tuo metu biure tenka darbuotis nuo 8 iki 17 val.
Toks darbas turi privalumų ir dėl kitų dalykų, susijusių su darbo ir šeimyninio gyvenimo, laisvalaikio derinimu. Jei, pavyzdžiui, turiu mažą vaiką, kuris susirgo ir neišėjo į darželį, tuo metu, kol jis kažkuo užsiėmęs, galiu dirbti, taigi darbo ir jo priežiūros laiką įmanoma suderinti“, – vardija R. Alonderienė.
Dar vienas teigiamas darbo iš namų niuansas, pasak pašnekovės, – pigumas: nereikia leisti lėšų transportui, pigiau pietauti namuose nei, tarkime, senamiesčio kavinėje, nereikia išleisti daug pinigų biurui tinkamiems drabužiams.
„Kai kas tikina, kad dirbti iš namų galima efektyviau, nes užsidarius kambaryje netrukdo plepūs kolegos, niekas nekviečia geri kavos ir panašiai.
Iš įmonės pozicijos situacija irgi galėtų būti panaši. Na, pavyzdžiui, sąnaudų prasme: interneto, komunikacijų sąnaudos jau gula darbuotojo kišenėn, jei nesutarta kitaip. Kita vertus, jei įmonė yra tarptautinė ir partneriai yra skirtingose laiko juostose, natūralu, kad surasti tinkamą laiką visiems pasikalbėti tarp 8–17 val. praktiškai nėra šansų, todėl darbuotojui gali būti leidžiama dirbti namuose, darbą pradėti vėliau, kad jis būtų darbingas, kai reikia kalbėtis su partneriais ar panašiai. Galų gale įmonei nereikia išlaikyti tam tikros vietos, ji gali išvis neturėti biuro arba jį turėti labai mažą“, – tikina pašnekovė.
Vadovas gali apie jus pamiršti
Kalbant apie trūkumus, žvelgiant iš darbuotojo pusės, anot R. Alonderienės, labai daug kas priklauso nuo to, kiek žmogus pats save gali apriboti terminais.
„Gali būti, kad žmogus namuose dirbs mažiau nei darbe, nes tiesiog nesusikaups arba darys kažką kita, o gali būti atvirkščiai – kad oficialiam darbo laikui pasibaigus, žmogus vis dar nepaleis darbų. Taip išnyksta riba tarp darbo ir asmeninio gyvenimo.
Be to, tam tikra prasme yra pavojinga dirbti vien tik namuose, nes nors rezultatą pasieki, tavęs nėra biure, tu nebūtinai išgirsti paskutines naujienas, nebūtinai vadovas pastebės, kaip dirbi. Jei vadovas spręs, kas turėtų būti paaukštintas pareigose, tai nebūtinai bus tas žmogus, kurio vadovas seniai fiziškai nematė, nors gal jis geriau ar bent ne blogiau dirba už žmogų, nuolat matomą biure. Taigi darbas namuose turi tam tikrų rizikų“, – kalba pašnekovė.
Dar vienas darbo namuose trūkumas – bendravimo su kolegomis nebuvimas. Dėl socializacijos trūkumo, su kuriuo susiduria iš namų dirbantys žmonės, pasak R. Alonderienės, netgi kuriasi įmonės, nuomojančios biurus tokio pobūdžio darbą dirbantiems žmonėms.
„Kalbant apie darbo iš namų trūkumus darbdavio atžvilgiu, tai priklauso nuo darbdavio požiūrio. Jei darbdavys tikisi tik rezultato, tai – visiškai mechaninis požiūris ir tokiu atveju nėra svarbu, ar žmogus dirba biure, ar namuose, jei darbas atliktas, jei žmogus atsiliepia į skambučius. Bet jei darbdavys nori kurti tam tikrą kultūrą, bendradarbiavimą tarp žmonių, atsiranda tam tikrų trikdžių.
Kita problema – komunikacija: ar tikrai žmogų įmanoma pasiekti, kada reikia. Be to, kartais geriau trumpas pokalbis biure nei komunikacija telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis, nes ji yra sudėtingesnė“, – aiškina pašnekovė.
Kaip namuose dirbti produktyviai
Pasak R. Alonderienės, norit produktyviai dirbti namuose, pravartu būtų susikurti juose biuro atitikmenį.
„Esu girdėjusi iš vieno sėkmingai namuose dirbančio žmogaus, kad jis nuoširdžiai 8 val. ryto apsirengia kitus drabužius, ne chalatą, vietoje šlepečių apsiauna batus ir nueina į savo „biuro kambarį“. Jame dirba su pertraukėlėmis, o apie 17 val. iš jo išeina. Žmogus yra aiškiai atskyręs darbą namuose ir laisvalaikį.
Ne kiekvienas taip sugebėtų ir ne kiekvienas gali turėti atskirą darbo kambarį, tačiau kažkokią darbo erdvę ir atmosferą susikurti reikėtų tam, kad pavyktų produktyviau dirbti. Kartais žmonės savo darbo erdve, jei tinkamai nesusikaupia namuose, pasirenka bibliotekas ar kavines“, – pasakoja pašnekovė.
ISM docentės teigimu, dalis žmonių yra linkę dirbti namuose, o dėl to kai kurie jų netgi linkę gauti šiek tiek mažesnį atlyginimą, atsisakyti nemokamų pietų, jei įmonė juos skiria, susitrumpinti atostogas, atsisakyti telefono sąskaitos apmokėjimo.
„Žmonės, ypač jaunimas, tikrai nori dirbti namuose, tačiau tarp darbo namuose ir biure svarbu rasti pusiausvyrą, nes vien tik darbas namuose ar vien tik biure gali turėti neigiamo poveikio“, – tikina R. Alonderienė.
