Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, informaciją apie kilmės vietą privaloma pateikti tik nedaugeliui maisto produktų: medui, šviežiems vaisiams ir daržovėms, vynui, alyvuogių aliejui, ekologiškiems maisto produktams, žuviai, jautienai bei jos produktams.
Specialistės teigimu, šiais atvejais gamintojai ant prekių teisingai nurodo kilmės šalį, tačiau, kalbant apie kitus produktus, ne visuomet. „Mūsų tarnybos kontrolės statistiniai duomenys rodo, kad kai kuriais atvejais vartotojai yra netgi klaidinami, ypač dėl vaisių ir daržovių“, – sako A. Išarienė. Turgavietėse, pavyzdžiui, dažnai lenkiškos braškės būna parduodamos kaip lietuviškos.
Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos vadovė Laimutė Grybauskaitė teigia, kad lietuviai mieliau renkasi lietuvišką prekę, bet tiek atvežtiniai, tiek lietuviški švieži vaisiai ir daržovės randa savo pirkėją. Produkto kilmės šalis esą nėra pagrindinis dalykas, kuris rūpi lietuviams. „Mūsų šalies vartotojas nori žinoti, kad tai, kas tiekiama į vidaus rinką, būtų saugūs produktai. Jį labiau neramina užterštumo rodikliai, pesticidų likučių buvimas ar nebuvimas“, – vardina L. Grybauskaitė.
Paklausta, kokių produktų – lietuviškų ar užsienietiškų – daugiau mūsų šalies prekyvietėse, Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos vadovė teigia, kad tai priklauso nuo metų laiko. Kuomet nuimamas lietuviškas derlius, prekyvietėse esą pasirodo daugiau lietuviškų produktų, bet pakanka ir atvežtinių.
„Mes pašonėje turime stiprų „daržininką“ – Lenkiją, kurioje yra išauginama daug vaisių ir daržovių. Ir atitinkamai į [lietuviškas] prekyvietes labai daug atvežama iš Lenkijos. Tai daro smulkūs vežėjai, turintys verslo liudijimus“, – aiškina L. Grybauskaitė.
Pasak jos, didžiausios galimybės slėpti produktų kilmės šalį yra būtent turgavietėse. Dažnai esą prekyba atvežtiniais vaisiais ir daržovėmis vyksta tiesiog „nuo ratų“. „Praktiškai net neiškraunant tos prekės yra išdalinamos „mažiesiems didmenininkams“, kaip mes juos vadiname, kurie jau tuomet važiuoja į turgavietes ir prekiauja. Taigi manau, kad turgavietėse ne tik sunku nustatyti kilmės šalį, bet ir apskritai tai, kur, kokiame ūkyje tas vaisius ar daržovė išaugintas“, – mano Lietuvos vaisių ir daržovių prekybos įmonių asociacijos direktorė.
Tačiau, L. Grybauskaitės teigimu, visi švieži vaisiai ir daržovės, kuriuos randame prekybos tinkluose, yra saugūs vartoti. Jos nuomone, tai ir turėtų būti svarbiausia pirkėjui. „Prekės kilmės šalis negarantuoja, kuri prekė bus saugesnė, nes tiek Lietuvoje, tiek kitur yra nesąžiningų augintojų. Arba gali būti paprasčiausias neapsižiūrėjimas, kažkokia technologinė klaida. Šiaip daugiausiai pažeidimų prekyboje būna nedidelės reikšmės“, – pastebi specialistė.
Savo ruožtu A. Išarienė atkreipia dėmesį į tai, kad patys vartotojai turi būti reiklūs ir iš gamintojų bei tiekėjų reikalauti visos įmanomos informacijos, o Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba esą kontroliuoja padėtį visuose regionuose – tiek prekybos centruose, tiek turgavietėse.
„Ir turgavietėse produktų atsekamumas yra užtikrinamas [...]. Tarnyba vykdo importo kontrolę iš trečiųjų šalių, atliekami ir vidaus rinkos kontrolės tyrimai. Ir jeigu nustatome nesaugius atvejus, tarnyba visa tai skelbia, vartotojus informuoja ir produktus išimame iš rinkos“, – tikina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovė.
