Privatūs eglučių augintojai džiaugiasi

Etnologai sako, kad eglučių puošimas nėra labai sena tradicija Lietuvoje – žmonės šiuos medelius namuose pradėjo puošti tik pirmais praėjusio amžiaus dešimtmečiais.

Dabar galima rinktis nuo dirbtinių iki atvežtinių eglėms giminingų kėnių. Miškininkai džiaugiasi, kad vėl populiarūs natūralūs medeliai. Tačiau prekybininkai tvirtina, kad dirbtinių eglaičių vis dar parduodama dvigubai daugiau nei tikrų.

Populiarėja eglutės vazonuose

Daugiausia iš visų urėdijų eglučių siūlanti Kauno rajone esanti Dubravos eksperimentinė mokomoji miškų urėdija kasmet parduoda apie 10 tūkst. medelių. „Apie pusė iš jų yra vazonuose ir jas visas jau esame pardavę prekybų centrams, – pasakojo šios urėdijos medelyno viršininkas Jonas Paičius. – Mes juokaujame, kad vazonuose eglės populiarios tarp tingių vyrų – nupirkus tokią eglę jokių rūpesčių nekyla dėl stovo, šeimynai telieka ją papuošti. O jei rimtai, tokias eglutes ypač pamėgo privačiose valdose gyvenantys žmonės, nes pavasarį jas galima pasodinti kieme.“ Tiesa, iš vazonų persodintos eglės prigyja ne visos – apie 70 proc.

J.Paičius pataria po Trijų Karalių pastatyti vazone augančią eglę garaže, balkone arba vėsiame rūsyje. Jei patalpa labai šalta, šaknis galima uždengti audiniu, vata, pjuvenomis.
Urėdija siūlo eglutes ir kėnius už įvairiausią kainą – nuo 10 iki 70 Lt. Brangiausiai kainuoja vazonuose pasodintos sidabrinės eglutės.

Pasak Generalinės miškų urėdijos Miško atkūrimo ir apsaugos skyriaus vedėjo Petro Kanapienio, visos urėdijos šalyje iš viso parduoda apie 20 tūkst. eglaičių. „Tačiau pagrindiniai tiekėjai yra privačių plantacijų augintojai, nes miške neauginame eglučių prekybai. Urėdijų medelynai dabar labiau orientuojasi į vazonuose auginamus medelius. Jų šiemet parduosime apie 7 tūkst.“, – sakė P.Kanapienis.

Privatūs augintojai džiaugiasi

Elektrėnų savivaldybėje, Semeliškėse, savo miško turintis Kazimieras Šiaulys 11 ha paskyrė eglių plantacijai ir prieš Kalėdas prekiauja medeliais jau 6 metus. „Kasmet parduodu apie 1,5–2 tūkst. eglučių, – pasakojo jis. – Jas po 5 Lt išperka individualia veikla besiverčiantys prekeiviai, taip pat prekybos centrai.“

Miškininkas sako, kad tai nėra jo pragyvenimo šaltinis. „Tačiau investicijos į jaunuolyno sodinimą jau seniai atsipirko, – teigė jis. – Viename hektare sodinau po 10 tūkst. eglučių, todėl kasmetinis jų praretinimas duoda keleriopos naudos: parduotos eglutės teikia džiaugsmo žmonėms, o paaugusį jaunuolyną vis tiek reikėtų retinti. Patenkindami eglučių paklausą bent šiek tiek apsaugome mišką nuo nelegalių kirtimų ten, kur medelių negalima kirsti. Be to, vagys jas kerta bet kaip ir darko mišką.“

P.Kanapienis minėjo, kad nuo gruodžio vidurio miškininkai su aplinkosaugininkais ir policija dažnai patruliuos miškuose ir saugos juos nuo eglučių vagių ir malkininkų.

Dirbtinės neužleidžia pozicijų

Prekybos tinklo „Maxima“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė teigė, kad aktyvus eglaičių pirkimas prasideda nuo gruodžio 8–10 d.

Prekybos tinkle kirstinių eglučių kainos svyruoja nuo 30 iki 100 Lt, vazonuose 30–50 Lt. Dirbtinę eglutę galima įsigyti ir vos už kelis litus. Pati brangiausia dirbtinė eglė kainuoja kiek daugiau nei 200 Lt. Medelių kainos nesiskiria nuo praėjusių metų. „Populiariausios yra dirbtinės eglutės – jų nuperkama 2–3 kartus daugiau nei gyvų, – teigė L.Muižienė. – Pavyzdžiui, praėjusiais metais pardavėme apie 24 tūkst. dirbtinių eglučių. Populiariausios yra 1–1,8 metro aukščio. Šiemet turėsime apie 2 tūkst. kirstinių eglučių ir apie 5 tūkst. vazonėliuose. Panašiai tiek pat eglučių buvo parduota ir praėjusiais metais.“

Prekybos centruose populiarėja ir vazonuose parduodami iš užsienio atvežami eglėms giminingi kėniai. K.Šiaulys sakė, kad jie sudaro rimtą konkurencija lietuviškoms paprastoms eglėms. „Antra vertus, norintiems jausti namuose miško kvapą geriausia pirkti lietuvišką eglaitę, nes atvežtiniai kėniai to jaukumo nesuteikia“, – mano K.Šiaulys.

Mažas pajamas turintys, norintys tik simboliškai papuošti namus ar įmonių kabinetus papuošiantys žmonės renkasi šakeles. Gruodžio 17 d. visos 42 miškų urėdijos 123-ose Lietuvos vietose nemokamai dalys medelių šakeles. Antrus metus rengiamos akcijos metu žadama dovanoti apie 100 tūkst. šakelių. Miškininkai sako, kad taip norima sumažinti eglučių paklausą ir jų vagysčių iš miškų skaičių, paremti sunkiai besiverčiančius gyventojus.

Savininkams griežtų apribojimų nėra

Algis Gaižutis, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Miško savininkams, turintiems tai patvirtinančius dokumentus, atskiro leidimo kelioms eglutėms iškirsti savame miške nereikia. Jei savininkas savo žemėje įveisia kalėdinių eglučių plantaciją, tai prilyginama sodininkystei. Plantaciją galima veisti ir žemės ūkio paskirties žemėje – tam jokių leidimų nereikia. Plantacijoje kirsti eglaičių niekas nedraudžia.

Tačiau norintieji kirsti daug medelių ir jais prekiauti turi susipažinti su Aplinkos ministerijos patvirtinta Laukinės augalijos išteklių naudojimo tvarka.

Džiugu, kad vėl atgimsta noras puošti natūralias eglutes. Netiesa, kad legaliai nukirsta jauna eglė – praradimas miškui. Jaunuolynuose vis tiek reikia iškirsti daug medelių, nes viename hektare iš daugelio tūkstančių išgyvena tik keli šimtai eglučių. Tad geriau jas skirti šventei. Be to, dauguma parduoti skirtų eglaičių auginamos specialiose plantacijose.

Tradicija atkeliavo iš Vokietijos

Arūnas Vaicekauskas, Vytauto Didžiojo universiteto Etnologijos ir folkloristikos katedros vedėjas
Puošti per Kalėdas eglutes namuose pradėjo vokiečiai. Rašytiniai šaltiniai šį paprotį mini dar XVI a. Vokietijoje eglutės buvo puošiamos kalėdiniais sausainiais, saldumynais, vaisiais. Apie XIX a. ši tradicija paplito daugelyje Europos šalių, jas imta statyti miestų aikštėse, bažnyčiose, mokyklose, o namuose po jomis pradėtos dėti dovanėlės. Lietuvoje XX a. pradžioje eglutes ėmė puošti mokyklos. Tik paskui jas pradėta statyti namuose.

Lietuviai prieš Kūčių vakarą išvalydavo namus, alsą pabarstydavo smėliu, kambarius puošdavo šiaudiniais dirbiniais. Pradėjus plisti eglučių statymo namuose papročiui, juos kabindavo ir ant medelių. Eglutes lietuviai puošė Kūčių dieną prieš vakarienę.