Europos Komisija trečiadienį pristatė planus dėl didesnio Europos Sąjungos (ES) 2021–2027 metų laikotarpio, tai yra laikotarpio po „Brexit“, biudžeto, kuris sudarys 1,279 trln. eurų.
© AFP / Scanpix

Komisijos pranešime paaiškinama, kad 1,279 mlrd. eurų sumą sudaro įsipareigojimai skaičiuojant dabartinėmis kainomis ir atsižvelgiant į infliaciją. Skaičiuojant 2018 metų kainomis, įsipareigojimų suma sudaro 1,135 mlrd. eurų.

Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas-Claude‘as Junckeris pasiūlymus pavadino „pagrįstais ir atsakingais“, tačiau keletas šalių nebus linkusios pritarti idėjai išleisti daugiau pinigų.

Prieštaravimų sukels ir pasiūlymas mažinti finansavimą šalims, kurios nepaiso teisinės valstybės principų. Idėja, kad Sąjunga, proporcingai atsižvelgdama į teisinės valstybės principų nesilaikymo pobūdį, sunkumą ir mastą, galėtų „laikinai neleisti gauti ES finansavimo, jį sumažinti arba apriboti“, turėtų ypač papiktinti Lenkiją ir Vengriją, kurios abi yra sulaukusios griežtos Briuselio kritikos dėl demokratinių laisvių varžymo.

„Siūlome naują mechanizmą, kuris leis biudžetą apsaugoti nuo rizikos, kylančios dėl teisinės valstybės principų pažeidimų“, – pareiškė J. C. Junckeris Europos Parlamente.

2019 metais iš bloko pasitraukus Didžiajai Britanija, ES neteks vienos didžiausių grynųjų mokėtojų į savo biudžetą, kuriame, pasak Komisijos pirmininko, atsiras 15 mlrd. eurų spraga, tačiau ES taip pat nori daugiau pinigų plataus užmojo projektams, kuriuos įgyvendinant bus siekiama suvienyti likusias 27 valstybes nares.

Už biudžetą atsakingas Komisijos narys Guentheris Oettingeris pareiškė, jog pagal planus valstybės narės biudžetui skirtų 1,114 proc. jų metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) atitinkančią sumą. Dabartiniame 2014–2020 metų biudžete, kurio vertė siekia 1 trln. eurų, ši dalis sudaro 1 procentą.

Pagrindiniai pasiūlymai dėl išlaidų mažinimo

Visų pirma siūloma 5 proc. sumažinti bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) finansavimą, kuriam tenka didžiausia ES išlaidų dalis ir kuris itin svarbus stambiai žemės ūkio produktų gamintojai Prancūzijai.

Taip pat siūloma 5 proc. sumažinti finansavimą, skiriamą sanglaudos fondams, kurių lėšos daugiausia skiriamos buvusio sovietinio bloko Rytų Europos šalims.

Sumažinusi šias išlaidas, Komisija nori daugiau lėšų skirti skaitmeninei ekonomikai, moksliniams tyrimams, gynybai ir bloko sienų apsaugai nuo masinės migracijos.

Jeanas-Claude‘as Junckeris
Jeanas-Claude‘as Junckeris
© Reuters / Scanpix

Kai kurios šalys, įskaitant Austriją ir Nyderlandus, rengiasi priešintis bet kokiems reikalavimams padidinti nacionalinius įnašus į biudžetą, nors Prancūzija ir Vokietija yra pareiškusios, jog yra pasirengusios mokėti daugiau.

Komisijos paskelbti planai turėtų sukelti ginčų ir daugelyje kitų sričių.

Visų pirma Varšuva ir Budapeštas, nesutariantys su Briuseliu dėl demokratinių standartų ir atsisakymo priimti pabėgėlius, priešinasi bet kokiems bandymams nustatyti sąlygas milijardų eurų finansavimui, kurį gauna iš Bendrijos.

„Politinis spaudimas“

Lenkija ir Vengrija tokius Komisijos planus vertina kaip bandymą netiesiogiai jas nubausti, apeinant tiesioginius mechanizmus, tokius kaip precedento neturinti sankcijų procedūra, kurią Briuselis pradėjo dėl Lenkijos teismų sistemos reformų.

J. C. Junckeris pareiškė, kad „teisinės valstybės principų laikymasis yra būtina patikimo finansų valdymo ir veiksmingo biudžeto įgyvendinimo sąlyga."

Tačiau Lenkija tvirtai laikosi savo pozicijos.

„Nesutiksime, kad būtų taikomi nepagrįsti mechanizmai, pagal kuriuos lėšos taptų politinio spaudimo priemone“, – kiek anksčiau pareiškė Lenkijos Europos reikalų viceministras Konradas Szymanskis.

Antra, Rytų Europos šalys taip pat greičiausiai priešinsis ir bendram sanglaudos politikos finansavimo mažinimui, ir nuo ekonomikos krizės nukentėjusių Pietų Europos šalių, tokių kaip Ispanija ir Italija, reikalavimams nukreipti joms dalį tų lėšų.

Trečia, bet kokie bandymai sumažinti BŽŪP finansavimą gali išprovokuoti Prancūzijos ūkininkų protestų bangą.

BŽŪP skiriamas finansavimas sudaro 37 proc. visų ES išlaidų, o Sanglaudos fondams tenka 35 proc. bloko išlaidų.

Entuziazmo nekelia ir Briuselio pastangos užtikrinti, kad daugiametis biudžetas būtų patvirtintas iki kitų Europos Parlamento rinkimų, kurie įvyks 2019 metų gegužę.

„Negalime sau leisti prarasti metų“, – pareiškė G. Oettingeris, turėdamas omenyje tai, kad 2014–2020 metų biudžetui patvirtinti prireikė dvejų metų.

ES valstybės narės sako, jog, atsižvelgiant į nesutarimus tarp rytų, vakarų, šiaurės ir pietų, tai yra „neįmanoma“, ir šalys nenori plačiau atverti savo piniginių, kai žemyne vis labiau plinta populizmas.

„Šios derybos paprastai trunka dvejus metus“, – pareiškė naujienų agentūros AFP diplomatiniai šaltiniai.

BNS
It is prohibited to copy and republish the text of this publication without a written permission from UAB „BNS“.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Panevėžio verslininkas: dirbti Lietuvoje turi norėti ir filipiniečiai (190)

Jei rasti aukštos kvalifikacijos specialistų Lietuvoje darosi sunku, tai žemesnės...

Parduodamas kavinių tinklas „Caffeine“ (37)

„BaltCap“ pateikė rinkai siūlymą įsigyti kavinių tinklą „Caffeine“. Parduodamos 62...

VPT: Kauno valstybinis muzikinis teatras 4 mln. eurų konkurse ribojo konkurenciją (2)

Viešųjų pirkimų tarnyba ( VPT ) Kauno muzikiniam teatrui nurodė nutraukti vieną iš beveik 4...

„Elektromarkt“ už 0,5 mln. eurų atsinaujins „Akropolyje“ (3)

Prekybos buitine technika ir elektronika tinklas „ Elektromarkt “ pradeda visuotinį savo...

Top naujienos

Krauju aplietas Vertelkos portretas: nuo nukirstų galvų maišeliuose iki prabangos kalėjimo kameroje (220)

„Pinčia“ vadinamas Algimantas Vertelka – žmogus, kurio pavardė Lietuvos kriminalinėje...

FSB karininko išpažintis: praregėjus nuo visko pradeda pykinti (44)

Daugeliui, matyt, teko girdėti ne vieną istoriją apie perbėgėlių iš sovietų ir rusų...

Tai, ko neišgirdote: iššifravo, ką karališkoji pora ir svečiai šnabždėjosi vestuvių metu (20)

Iškart po karališkųjų vestuvių, įvykusių šį šeštadienį Vindzoro pilyje, imta kalbėti, ką...

Čempionai: „Lietuvos ryto“ pamaina laimėjo jaunimo Eurolygą! (100)

Vilniaus „Lietuvos rytas“ gali džiaugtis daug žadančia pamaina – Arvydo Gronskio vadovaujama...

Ant hercogienės Meghan Markle rankos suspindo dar vienas ypatingas žiedas (3)

Sasekso kunigaikštiene po šeštadienio tuoktuvių tapusi Meghan Markle jautriai pagerbė šviesaus...

Eurolygos jaunimo čempionai: ši taurė – įrodymas, kad krepšininkai gali augti ir Vilniuje specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (5)

Arvydui Gronskiui seniai nebuvo tekę skraidyti ant auklėtinių rankų. „Paskutinį kartą taip...

Įsigalioja naujovės techninėje apžiūroje ir „Regitroje“: kas laukia automobilių savininkų (134)

Gegužės dvidešimtąją įsigalioja nauja Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo redakcija....

Eurolygos „galva“ nuolaidų nežada nei Kaunui, nei maištaujantiems Atėnams specialiai Krepšinis.lt iš Belgrado (10)

Kauno „Žalgiris“ turi vieną didžiausių ir moderniausių Eurolygos arenų, kurios lankomumo...

Pagrindinės lietuvių baimės dėl pensijos: demografijos iššūkiai ir artėjančios reformos

Didžioji šalies gyventojų dauguma sutinka – pagrindiniu grėsmės šaltiniu jų pensijai išlieka...

Prognozės nedžiugina: sulauksime ir perkūnijos, ir gūsingo vėjo (21)

Savaitės viduryje debesys gali atnešti lietų su perkūnija LRT radijui sako sinoptikas Vytautas...