Eksportas – žemumose, importas – rekordinis

2021-ųjų pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Kinija Lietuvai pritaikė griežtas ekonomines sankcijas. Tada verslas susidūrė su nesklandumais prekyboje, prekės strigo Kinijos uostuose.

Visgi naujausi prekybos duomenys nerodo, kad šiandien prekyba tarp dviejų šalių nevyktų, nors, lyginant jos apimtis, ji ženkliai skiriasi nuo turėtos 2020-aisiais ar 2021-aisiais.

Remiantis naujausiais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuva 2021-aisiais iš viso į Kiniją eksportavo prekių už 227,8 mln. Eur, tačiau 2022-aisiais skaičiai aiškiai rodo pasikeitusią situaciją. Eksportas pernai į šią šalį mažėjo ir sudarė 99,6 mln. Eur.

Kalbant apie importuotas prekes iš Kinijos, skaičiai kitokie.

2021-aisiais prekių importas iš šios šalies į Lietuvą siekė 1,571 mlrd. Eur, o 2022-aisiais dar didėjo ir sudarė 1,986 mlrd. Eur.

Naujausi 2023 m. sausio mėn. duomenys rodo, kad Lietuva per šį mėnesį į Kiniją eksportavo prekių už 8,2 mln. Eur, o importas iš jos siekė 153,4 mln. Eur.


Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmų tarybos narys ir buvęs eksporto klubo vadovas Kęstutis Černeckas skaičiavo, kad didžiausias pikas šalių tarpusavio prekyboje buvo pasiektas 2020-aisiais, dar prieš konfliktą. Tada Lietuva į Kiniją eksportavo prekių už 350 mln. Eur.

„Ir kai valdantieji deklaruoja, kad 350 mln. Eur eksporto yra nereikšmingas praradimas, turint omenyje dabar 100 mln. Eur…“, – svarstė jis.

K. Černeckas dėmesį atkreipė į kitus skaičius.

„Pernai metais yra pasiektas rekordinis importas. Tai reiškia, kad tie beveik 2 mldr. Eur nebeatkeliauja į Lietuvą, kaip atkeliavo anksčiau teisiai, traukiniais. Jie atkeliauja ratu, lėktuvai leidžiasi Briuselyje, leidžiasi Vokietijoje, traukiniai važiuoja į Lenkiją, Suomiją. 2 mlrd. Eur prekių atvykstančių į Lietuvą, jos atkeliauja per aplinkui ir tai yra papildomos sąnaudos.


Mano skaičiavimu sąnaudos dėl to augo apie 7 proc., o už tai susimokėjo mūsų šalies vartotojai“, – teigė jis ir galiausiai skaičiavo, kad jei žiūrėtume, kiek šalis prarado dėl šio konflikto, būtų galima naudoti tokią formulę.

„350 mln. Eur (2020 m. eksportas į Kiniją-red.) minus 99,6 mln. Eur (2022 m. eksportas į Kiniją), tai eksporto praradimai siekia 200 mln. Eur vien per vienus metus ir dar plius papildomos sąnaudos logistikai nuo beveik 2 mlrd. Eur“, – skaičiavo jis.

Kęstutis Černeckas

Tarp laimėtojų – nesame

Pasak K. Černecko, galima sakyti, kad šiuo metu, kalbant bendrai, Lietuvos ir Kinijos konfliktas nejuda į jokią pusę, tačiau ir blogiausias scenarijus – nepasitvirtino.

„Kinija, šiuo atžvilgiu, naudoja pragmatišką politiką, jie importuoja iš mūsų tas žaliavas, kokios jai naudingos, o kalbant apie eksportą, jo tiesiog neriboja, nes tai skatina Kinijos BVP augimą. Žiūri sau naudos.

Bendroje visumoje nukenčia tik mūsų vartotojas, nes už prekių atvežimą sumoka žmonės“, – pakartojo jis ir tikino, kad čia yra nukentėjusi būtent Lietuva.

K. Černecko teigimu, šiandien dalis mūsų šalies įmonių jau persiorientavo į kitas rinkas, tačiau, kaip teigė, tai padaryti nebuvo ir vis dar nėra paprasta.

„Procesas – ilgas, nėra, kad spragteli pirštu, o milijonai ateina iš kitur“, – teigė jis.

„Lietuva čia tikrai nėra laimėjusių pusėje, kaip bebūtų gaila“, – pridūrė K. Černeckas.

Izgorodinas: įtakos prekybai turėjo ir COVID

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas kalbėdamas apie Lietuvos ir Kinijos prekybos santykius tikino, kad praėjusių metų dvišalės prekybos rodikliuose daugiausia atsispindi ne politinė įtampa tarp šalių, o Kinijoje tebebuvęs COVID.

Aleksandras Izgorodinas

„Nepamirškime, kad pernai beveik visus metus Kinijos ekonomika mažai funkcionavo, buvo labai griežti karantinai, apribojimai, atitinkamai, tai, viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Lietuvos eksporto apimtys į Kiniją mažėjo.

Šiuo atveju, politiniai aspektai įtakos turėjo, bet jie, mano supratimu, nebuvo pagrindiniai“, – sakė jis.

Komentuodamas padidėjusį importą į Lietuvą ekonomistas tikino, kad Kinijos pramonė, nepaisant COVID situacijos, veikė įprastu režimu, o Lietuva pernai turėjo ekonomikos augimą, kas lėmė didesnį vartojimą ir didesnį prekių, komponentų ir žaliavų poreikį.

„Manau, kad įmonės importavo komponentus iš Kinijos“, – sakė jis.

Ekonomistas prognozavo, kad Kinijos ekonomika šiais metais atsigaus, o tai reiškia, kad šalies gyventojai daugiau vartos, kas lems ir didesnį Lietuvos eksportą į šią šalį.

„Reikia pripažinti, kad šiuo metu šalių santykiai yra stabilūs. Taip, jie nėra geri, tačiau jie neblogėja. Nė viena, nė kita pusė nesiėmė veiksmų, kas tuos santykius pablogintų.

Šiais metais Lietuva parodys geresnį prekybos balansą su Kinija. Manau, kad šiais metais Lietuvos eksportas į Kiniją gali padidėti dėl atsigaunančio Kinijos vartojimo, o importas – sumažėti. Tai rodo ir dabartinės mūsų pramonės tendencijos, nes gruodį ir sausį pramonės gamybos apimtys Lietuvoje krito“, – teigė ekonomistas.

Ministerija: praradimus atsveria eksportas į Pietryčių Aziją

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos specialistai teigė, kad Lietuva praėjusiais metais į užsienį iš viso eksportavo lietuviškos kilmės prekių už 27,2 mlrd. eurų – ketvirtadaliu daugiau nei 2021 m., o tai yra dar vienas įrodymas, kad Lietuvos verslo lankstumas ir gebėjimas prisitaikyti prie pernai kilusių iššūkių, kaip teigta, yra didelis mūsų šalies privalumas.

„Suintensyvėjęs bendradarbiavimas su kitomis valstybėmis suteikia galimybę Lietuvai diversifikuoti savo eksporto rinkas, o tai didina ekonomikos atsparumą ir ilgalaikį konkurencingumą.

Kinija

Eksporto į Kinija praradimus atsveria eksportas į Pietryčių Azijos regioną ir Australiją: lietuviškos kilmės prekių eksportas į Indoneziją, Japoniją, Malaiziją, P. Korėją, Taivaną, Vietnamą ir Australiją pernai padidėjo 120,5 mln. eurų ir sudarė 455,1 mln. eurų, t. y. palyginti su 2021 m. išaugo 36 proc.“, – teigė ministerijos atstovai.

Buvo aiškinama, kad ministerija rengia verslo misijas, stiprina dvišalį ekonominį bendradarbiavimą ir ekonominę diplomatiją.

„Pernai atidarėme Lietuvos prekybos atstovybę Taipėjuje, komercijos atašė pradėjo dirbti Pietų Korėjoje ir Japonijoje, o nuo šių metų liepos išvyks dirbti į Singapūrą.

Šios rinkos suteikia naujas galimybes tiek aukštesnės pridėtinės vertės gamybos, lazerių, elektronikos, gyvybės mokslų, technologijų sektoriams, tiek ir žinioms imlių paslaugų, tokių kaip informacinės ar finansinės technologijos, plėtrai“, – teigė atstovai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)
Pažymėti
Dalintis
Nuomonės