Šios srities specialistai sako, kad Lietuvos problema - darbo santykių kultūra. Jie tvirtina, kad galintys rinktis darbuotojai mieliau atsisako didesnio atlyginimo, bet eina dirbti į aukštos darbo kultūros įmonę, kurioje jaučiasi gerai.
Pasak jo, 2010-2011 m., kai buvo ekonomikos nuosmukio pikas, o nedarbas buvo keliolika procentų, daugiau nei 350 tūkst. darbuotojų tais metais iš darbo išėjo savo noru.
Tik mažiau nei pusei procento darbą paliekančių žmonių buvo pritaikytas Darbo kodekso straipsnis, leidžiantis atleidimą dėl ekonominių priežasčių.
„Pasakykite, ką šis Darbo kodeksas saugo? Dabar mes neturime jokio darbuotojų aktyvumo, įskaitant ir tas pačias profsąjungas, kurių darbas yra vienyti žmones, jungti juos į profesines sąjungas, pasirašyti kolektyvines sutartis. Jeigu darbuotojai yra neaktyvūs, įstatymas jų tikrai neapgins. Tada darbdavys ir gąsdina juos, priverčia pačius išeiti“, - kalbėjo V. Mačiulaitis.
Tarptautinės verslo konsultacijų kompanijos „Hay Group“ generalinis direktorius Baltijos šalims Eligijus Kajieta sako, kad įmonės kultūra yra svarbi visiems darbuotojams. Tik ne visi gali rinktis.
„Žinoma, žemesnės grandies specialistų dažniausiai tenka sukąsti dantis ir rinktis ten, kur gali užsidirbti, tačiau jeigu specialistas yra brandus, jam tikrai bus svarbu, į kokią aplinką ir kur jis eina. Tai itin svarbu vadovams, nes vadovo sėkmė labai priklausys nuo komandos ir kitų vadovų“, - DELFI komentavo jis.
Tyrimai rodo, kad toms įmonėms, kurios sukuria efektyvią aplinką bendradarbiavimui, pavyksta lengviau pritraukti darbuotojų ir jos vidutiniškai moka 5 proc. mažesnius atlyginimus nei likusios.
Pasak E. Kajietos, personalo valdymo sprendimai jau yra išrasti, tereikia juos taikyti.
„Įmonės investuoja į tai vangiai. Galbūt taip yra dėl to, kad nauda nėra taip lengvai apčiuopiama pinigais ir laiku. Tada nukonkuruoja kiti arba taupymo prioritetai“, - kalbėjo pašnekovas.
Įspėjimą keisti pinigine kompensacija
V. Mačiulaitis tvirtino, kad šalies darbo rinkai naujas Darbo kodeksas reikalingas kaip oro gurkšnis. Tačiau pripažįsta, kad naujajame jo projekte yra daug diskutuotinų nuostatų.
„Kai dabar sakoma, kad darbo savaitė yra 40 valandų, mes tuo netikime, nes ji nėra 40 valandų. Ji yra mažų mažiausiai 48 valandos, nes suminė darbo laiko apskaita leidžiama ne vienerius metus. Be to, jis seniai yra sumuojamas per apskaitinį laikotarpį. Turime normą, kad atostoginiai turi būti sumokėti likus trims dienoms iki atostogų. Kokia yra praktika? Šalys susitaria bet kaip. Teismų praktikoje taip pat sakoma, kad šalys gali susitarti kitaip nei parašyta darbo kodekse“, - dabartinio Darbo kodekso trūkumus vardijo pašnekovas.
Jis pripažįsta, kad galbūt kai kurie siūlomi pakeitimai yra neproporcingi, pavyzdžiui, siūlymas gerokai sumažinti išeitines išmokos dydis.
Kita vertus, pasak advokato, verslininkai turi turėti galimybę sutrumpinti įspėjimo prieš atleidžiant laiką pakeisti pinigine kompensacija.
„Labai abejoju, ar prieš du mėnesius įspėtas apie atleidimą iš darbo darbuotojas yra efektyvus. Aš tikrai, abejoju, ar įspėjimą įteikęs darbdavys toliau labai mielai kooperuojasi, bendrauja ir jų santykiai nėra įtempti. Užsienio valstybėse taikoma praktika, kai yra galimybė įspėjimo laiką pakeisti pinigine kompensacija, yra pozityvus dalykas. Darbdaviai turėtų turėti galimybę susimokėti ir su darbuotoju atsisveikinti tą pačią minutę“, - svarstė V. Mačiulaitis.
Jo nuomone, ir dabar galiojančiame Darbo kodekse yra per maža išeitinių išmokų diferenciacija. Pavyzdžiui, dirbantys 11 ir 19 metų pretenduoja į tą patį penkių mėnesių atlyginimo dydžio išeitinę išmoką.
„Diferenciacija turėtų būti teisingesnė. Pavyzdžiui, už kiekvienus darbo metus būtų garantuojama dviejų savaičių atlyginimo dydžio išeitinė kompensacija, kaip yra Šveicarijoje. Gal savaitė, gal 10 dienų. Galima rasti įvairių formulių, kaip būtų galima teisingai ją paskaičiuoti“, - kalbėjo advokatas.
Pasak V. Mačiulaičio, dabar verslininkams ne išeitinė išmoka yra didžiausia problema.
„Verslas išeitines išmokas yra linkęs sumokėti, bet verslas nenori turėti darbo ginčų, kai dėl formalių aspektų išeitinę išmoką gavęs darbuotojas yra grąžinamas į darbą“, - komentavo jis.
Naujajame Darbo kodekse siūloma numatyti, kad darbuotojas gali būti atleidžiamas praradęs pasitikėjimą, o ne dėl svarbių priežasčių, kaip yra dabar.
„Mintis ir yra tokia, kad reikia nustatyti išeitines išmokas ir mažiau užsiimti svarbių priežasčių įrodinėjimu. Darbdaviui sumokėti šešių atlyginimų dydžio kompensaciją yra pigiau nei eiti į teismą“, - kalbėjo pašnekovas.
Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus pavaduotojas Arūnas Lupeika pripažino, kad darbo kultūra Lietuvoje gerėja, bet jos dar trūksta.
„Įstatymų griežtumas kultūros nepakeis. Jeigu teisės akte bus parašyta, kad reikia gerbti vienam kitą, dėl to niekas nepasikeis. Dabartinę situaciją palyginus su nepriklausomybės pradžia nuėjome labai daug į priekį. Tačiau dar yra nepakankamai pagarbos vienas kitam, verslui, darbdaviui ir darbdavio pagarbos darbuotojui. Kaip ten bebūtų, visi norime, kad darbo santykiai būtų pagarbūs“, - DELFI komentavo jis.
Pasak A. Lupeikos, būna kad ir darbuotojai elgiasi neadekvačiai.
„Kalbant apie darbo saugos pažeidimus, tai 70 proc. atvejų darbuotojas nesilaikė reikalavimų, kuriuos buvo nustatęs darbdavys. Taip pat dalis darbuotojų nepraneša darbdaviui apie neblaivų kolegą, nes tai traktuojama kaip skundimas. Bet tai juk ne skundimas, o vienas kito saugojimas“, - dėstė jis.
DELFI primena, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasamdyta mokslininkų grupė parengė naują Lietuvos socialinio modelio projektą, kuris apimtų ne tik darbo santykius, bet ir socialinį draudimą, pensijų sistemą.
Kaip jau rašyta, siūlomame Darbo kodekso projekte norima įdiegti didesnį darbo santykių lankstumą, trumpinti įspėjimo terminus ir išeitines išmokas atleidžiant iš darbo.
Dabartinių Darbo kodekso nuostatų ir siūlomų pakeitimų palyginimas
| Dabar galioja | Siūloma numatyti | |
| Įspėjimo terminas prieš atleidžiant iš darbo | 2-4 mėnesiai | 2 savaitės-1 mėnuo priešpensinio amžiaus žmonėms - 2-3 mėnesiai |
| Išeitinė išmoka atleidžiant iš darbo | 1-6 mėnesių atlyginimo dydžio | 2 savaičių-1 mėnesio atlyginimo dydžio |
| Bedarbio pašalpa | Pirmus tris mėnesius maksimali gali būti 70 proc. draudžiamųjų pajamų (dabar 301, 67 eurų), po to kas du mėnesius mažėja. Priklausomai nuo stažo ji mokama 6-9 mėnesius. | 50 proc. atlyginimo pirmus tris mėnesius palaipsniui mažinant. Mokama iki 9 mėnesių. |
