ECB paskelbė apie papildomas priemones, kurios turėtų paskatinti stagnuojančią euro zonos ekonomiką.
Ataskaitose nurodoma, kad ECB turėtų įlieti į ekonomiką apie 1 trilijoną eurų, superkant vyriausybines obligacijas – tai sudarytų 60 mlrd. eurų kas mėnesį, iki pat 2016 metų rugsėjo pabaigos, skelbia BBC.
M. Draghi nurodo, kad programa bus pradėta kovą.
„Pinigų spausdinimas“ (arba kitaip „kiekybinis palengvinimas“) turėtų sumažinti skolinimosi kaštus.
ECB nurodo, kad euro zonos bazinių palūkanų norma liks 0,05 proc., bet žadama vėliau šią dieną paskelbti naujas pinigų politikos priemones.
Per spaudos konferenciją ECB vadovas teigė, kad tokia programa siekiama paremti Centrinio banko iškeltą uždavinį išlaikyti infliaciją euro zonoje iki 2 proc. ribos.
Euro zonos ekonomika „buksuoja“, ir ECB ieško būdų, kaip paskatinti vartojimą. Žemesnė skolinimosi kaina turėtų paskatinti bankus skolinti, o euro zonos versloves ir vartotojus – daugiau išleisti.
Kiekybinio skatinimo programa veikė JAV nuo 2008 iki 2014 m. ir ji laikoma sėkminga. Japonija ir Jungtinė Karalystė taip pat vykdė obligacijų supirkimo programas.
Anksčiau Davose Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad ECB veiksmai neturi nukreipti Europos nuo reformų kelio. Pasak jos, kad bet kokie ECB veiksmai neturėtų sumažinti spaudimo Europos politikams vykdyti ekonomiką skatinančias reformas.
„Europai vis dar tenka didžiuliai iššūkiai. Mes dažnai kalbame apie krizę..., mes tai kažkiek kontroliuojame, bet dar neišsikapstėme iš sunkumų“, – pridūrė kanclerė, nuolatinė Davoso forumo dalyvė.
Europos akcijų ir obligacijų rinka auga
Tiesa, Vokietijos centrinis bankas „Bundesbank“ išreiškė nepritarimą šiai schemai, nes, jo nuomone kai kurioms šalims tuomet susilpnėtų stimulas reformuotis.
Europos akcijų indeksai ir obligacijų vertė auga, o euro kursas smunka po Europos centrinio banko (ECB) sprendimo pradėti vadinamojo „kiekybinio švelninimo“ programą (QE).
Indeksas Stoxx Europe 600 išaugo 0,8 proc., FTSE 100 – 0,6 proc., DAX – 0,64 proc., CAC-40 – 1,4 proc. Tuo tarpu Italijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito 6 baziniais punktais iki 1,64 proc., o Ispanijos 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas – 5 b. punktais iki 1,48 proc.
Bendrosios Europos valiutos kursas JAV dolerio atžvilgiu, reaguodamas į ECB sprendimą, nukrito 0,85 proc. iki 1,1510 dolerio už eurą, o jenos atžvilgiu - 1 proc. iki 135,55 jenos.
Dolerio indeksas, atspindintis dolerio kursą šešių pagrindinių valiutų atžvilgiu, pakilo 0,08 proc., iki 92,981 punkto.
Europos akcijų rinkos indeksas FTSEurofirst 300 padidėjo 0,8 proc., pasiekęs aukščiausią lygį per septynerius metus. Indeksas Stoxx Europe 600 išaugo 0,8 proc., FTSE 100 - 0,6 proc., DAX - 0,64 proc., CAC-40 - 1,4 proc.
Italijos dešimties metų trukmės obligacijų pajamingumas nukrito 6 baziniais punktais iki 1,64 proc., o Ispanijos 10-ies metų trukmės obligacijų pajamingumas - 5 baziniais punktais iki 1,48 proc.
Bendra ECB aktyvų supirkimo programa per 18 mėnesių sieks 1,08 trln. eurų, arba beveik dvigubai daugiau nei manyta anksčiau. „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad ECB paskelbs maždaug 550 mlrd. eurų vertės kiekybinio švelninimo programą.
TVF: ECB sprendimas sumažins paskolų kainą euro zonoje ir užtikrins kainų stabilumą
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sveikina priemones, kurias ketvirtadienį paskelbė Europos centrinis bankas (ECB). TVF vadovė Christine Lagarde patvirtino tai pranešime, kurį išplatino TVF spaudos tarnyba Vašingtone.
K. Lagarde pastebėjo, kad monetarinių pozicijų švelninimą turi palaikyti „visa apimantys ir savalaikiai politiniai veiksmai kitose srityse, įskaitant ir struktūrines reformas“.
Ketvirtadienį oficialusis TVF atstovas Williamas Murray žurnalistams sakė, kad ECB žingsnis „nebuvo netikėtas rinkoms“.
Kaip jau skelbta, ECB ketvirtadienį nusprendė, kad kas mėnesį Europos centrinių bankų sistema supirks vertybinių popierių už 60 mlrd. eurų ir visas skatinimo laikotarpis tęsis bent jau iki 2016 m. rugsėjo. Per šiuos 18 mėnesių Europos centrinių bankų sistema į rinką įlies 1,08 trilijono eurų, arba beveik dvigubai daugiau nei tikėtasi. „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad ECB paskelbs maždaug 550 mlrd. eurų vertės kiekybinio švelninimo programą.
„Danske Bank“: Ar trilijono eurų užteks Europai prikelti iš letargo miego?
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė išanalizavo galimus ECB sprendimo poveikius:
Pagrindiniai tikslai, kurių siekia ECB savo vadinamąja kiekybinio skatinimo programa yra du: išjudinti infliaciją iš nulinio taško ir priartinti ją prie ECB 2 proc. tikslo bei paskatinti euro zonos ekonomikos atsigavimą.
Abi šios temos yra gana skaudžios. Euro zona jau yra perėjusi į defliacijos teritoriją. Tai yra nepriimtina ilguoju laikotarpiu, o ekonomikos augimas neišsiveržia iš užburto rato, kuris sukasi aplink nulį. Kadangi ECB jau išnaudojo kitus įrankius, kurie atvedė prie neigiamų arba nulinių palūkanų, ekonomikos traukinys pagreičio taip ir neįgavo, taigi ECB privalo ryžtingai veikti toliau.
Ar tikslai bus pasiekti?
Turbūt svarbiausias klausimas šiandien kyla toks – ar ECB programa duos rezultatų?
Pirmiausia, tokiu žingsniu ECB aiškiai deklaruoja, kad infliacijos suvaldymo tikslų ir toliau siekia ir sieks, o toks signalas yra svarbus tiek vartotojams, tiek ir verslui. Išties pradžiai užtektų suvaldyti lūkesčius, kad kainos nekris, ir jau vien tai galimai pagyvintų vartojimą.
Antra, silpnėsiantis euras brangins importuojamas prekes, taigi augins infliaciją, kartu dėl tos pačios priežasties augs euro zonos gamintojų konkurencingumas. Tai – vėlgi teigiamas veiksnys ekonomikos atsigavimui. Šiems efektams dominuojant, gali prisidėti ir daugiau teigiamų efektų: išaugusios vertybinių popierių kainos išaugins jų turėtojų disponuojamą turtą, žemi obligacijų pajamingumai skatins vartotojus nukreipti lėšas arba į kitas investicijas, arba į vartojimą.
Silpnesnė nei FED?
Kita vertus, yra keletas priežasčių, kodėl ECB naujosios programos įtaka bus reikšmingai silpnesnė, nei prieš kelerius metus vykdyta Federalinės rezervų sistemos (FED) analogiška programa.
Pirmiausia, JAV kiekybinio skatinimo programa buvo netikėta. ECB, priešingai, delsė, ir jo būsimus veiksmus diskutuojame bei jų laukiame kone pusę metų. Per tą laikotarpį rinkų dalyviai jau padarė tam tikra prasme juodą darbą rinkoje – palūkanų normos tiek pinigų, tiek ir kapitalo rinkose yra tokios žemos, kad kasdien atrodo, jog žemiau eiti tiesiog nebėra kur.
Tuo tarpu FED, pradėjus savo programą, JAV valstybės obligacijų ilgo 10 m. termino palūkanos buvo lygios maždaug 3 proc. (palyginimui, šiuo metu Vokietijos 10 m. obligacijų pajamingumas tesiekia 0,5 proc.).
Galiausiai, JAV naujos dolerių masės perdavimo į realiąją ekonomiką mechanizmas yra tokiomis sąlygomis iš esmės efektyvesnis dėl istoriškai susiklosčiusių priežasčių. JAV itin aktyvi yra kapitalo rinka, kuomet įmones kredituoti gali bet kas, kas tik pageidauja įsigyti jų skolos vertybinių popierių. Taigi kredito rinkoje dalyvauja ne tik finansinės institucijos (bankai, investiciniai fondai ir pan.), bet ir įmonės, galiausiai, privatūs investuotojai. Tuo tarpu euro zonoje tradiciškai kreditavimą vykdo kone išimtinai bankų sistema. O ji kelia daugiau reikalavimų bei apribojimų, yra suvaržyta ir kartu pakankamai vienalytė. Dėl šios priežasties ECB programos sėkmė gan smarkiai priklausys nuo to, kaip bankų sistema prisidės prie bendrų tikslų siekimo.
Ar euro zonos augimas užtikrintas?
Buvęs JAV Iždo sekretorius Larry Summers ketvirtadienį Davoso pasaulio ekonomikos forume pastebėjo: „ar šioje salėje yra galvojančių, kad euro zonos augimas bus užtikrintas, vien paleidus kiekybinio skatinimo programą ir liepus Pietų šalims galų gale susitvarkyti savo kieme ir galiausiai rimtai imtis struktūrinių reformų?“. Tai sukėlė dalyvių juoką. Euro zona per pastaruosius keletą metų pademonstravo didžiulį progresą, įgyvendindama fiskalinę konsolidaciją ir skatindama drausmę. Tačiau to negana. Visi tie eurai, kuriuos ECB paleis į sistemą, dar turės atlikti savo ilgą kelią iki realiosios ekonomikos. Ir pirmiausia, žvilgsnis krypsta į bankus, kurie turi didinti realiojo sektoriaus kreditavimą. Kyla klausimas – kodėl gi jie to vis dar nedaro laukiamais tempais – juk perteklinio likvidumo sistemoje – nors vežimu vežk. Jei verslas augs, bus kuriamos darbo vietose ir jose sėdės vis turtingesniais tampantys vartotojai. Tai yra ekonomikos variklis.
Taigi kas vyksta bankų sektoriuje?
Išties, bankai yra gerokai sustiprėję, šiuo metu jie yra reikšmingai tvirčiau kapitalizuoti ir sveikesni, nei buvo prieš penkerius metus. Palūkanos yra žemiausios istorijoje, bankai netgi yra baudžiami už perteklinio likvidumo turėjimą, nes ECB indėlių palūkanų normos yra neigiamos. Atrodo, kodėl tuomet reikia mėtytis pertekliniu likvidumu tarpusavyje lyg karšta bulve, užuot puolus dalinti paskolas. Atsakymas paprastesnis nei galima tikėtis – bankų nudegimas per krizę buvo toks stiprus, kad apvertė aukštyn kojomis tiek požiūrį į ekonomines perspektyvas, tiek ir rizikos suvokimą, vertinimą ir drąsą ją prisiimti. Štai čia ir išlenda euro zonos ypatumas, lemsiantis veikiausiai mažesnį kiekybinio skatinimo efektą, nei turėjo analogiška programa JAV: euro zonoje už kreditavimą iš esmės yra atsakinga bankų sistema, tai bankai yra monetarinės politikos stimulų pernešėjai į realiąją ekonomiką, skirtingai nuo JAV, kur kredito rinka yra gerokai labiau diversifikuota.
Poveikis rinkoms
Kokiomis bangomis tolyn nuraibuliuos šiandieninis ECB sprendimas? Akivaizdus ir jau kurį laiką realiai veikiantis efektas laukia euro zonos kapitalo rinkos. Jau ketvirtadienį Lietuvos, Slovėnijos, Slovakijos ar Portugalijos valstybių vertybinių popierių palūkanos buvo tokios žemos, kokios dar niekad nėra buvę. Pastaruosius tris mėnesius investuotojai nieko kito neveikė, tik pirko bet ką, ką dar buvo galima nupirkti, nes visiems buvo aišku – ECB pradės supirkinėti valstybių obligacijas, taigi verčiau jau nusipirkti jų dabar pigiau ir daugiau, nes jų kainos augs. Laimėtojai šiose žiurkių lenktynėse veikiausiai bus tie investuotojai, kurie turės mažesniųjų šalių, tame tarpe periferinių šalių, obligacijų, kurių ECB supirkimo koeficientas bus didžiausias. Vertinant bendrai, visų euro zonos šalių obligacijų pajamingumai ir toliau patirs spaudimą mažėti, kartu prisidės ir antrinis efektas, kuomet rinkos dalyviai gavę dar daugiau perteklinio likvidumo blaškysis po rinką pageidaudami pirkti dar daugiau tų pačių obligacijų.
Kitas šalutinis ir labai svarbus programos efektas veikiausiai bus tolesnis euro silpnėjimas. Priežastis – asimetriškos didžiųjų centrinių bankų politikos, mat ECB pradeda spausdinti pinigus, o JAV FED baigė ir planuoja didinti palūkanų normas. Tačiau išties tokia kurso raida neturėtų stebinti, pirmiau reikia atsakyti į klausimą, ar kursas buvo teisingas prieš metus, dvejus, trejus. Ir atsakymas yra, kad veikiausiai ne. Dolerio silpnumą tuomet lėmė lygiai tos pat priežastys, kokios lems euro silpnumą bent jau pusmečiui į priekį. Kaip FED spausdinant pinigus augusi dolerių masė didino spaudimą juos parduoti, taip dabar lygiai tą patį stebėsime su euru – šiandien paskelbta eurų spausdinimo programa lems tai, kad kritinė masė rinkos dalyvių norės atsikratyti eurų ir pirkti kitas valiutas, kurių bent jau palūkanos nėra neigiamos. Taigi sakyti, kad dabartinis kurso taškas ar tolesnės euro silpnėjimo perspektyvos yra iš esmės neteisingi, nėra korektiška. O vėliau, jei kiekybinio skatinimo programa pasieks savo tikslus, euras turėtų atsigauti.
Akivaizdu, kad ECB kliuvo nelengvas uždavinys. Ką šiandien tikrai žinome, tai kad trilijonas eurų turės reikšmingos įtakos euro zonai. Galbūt įtaka realiajai ekonomikai ir bus mažesnė, nei norėtųsi. Tuo tarpu finansų rinkoms įtaka jau padaryta ir toliau išliks didelė, ne išimtis kad dar teks žvalgyti teritoriją, kurioje iki šiol niekada nebuvome lankęsi.“
