Vilniaus kolegijoje prekybos vadybą baigusi absolventė mano, kad Darbo birža jai nepadės, tačiau gali atnešti finansinės naudos: „Liepos 14 dieną išvažiuoju į Angliją. Atėjau čia tik tam, kad gaučiau 315 litų – už tai, kad neseniai baigiau mokslus ir niekur nedirbu. Tad pasiimu pinigus ir išvažiuoju“. Nors mergina galėtų ieškotis darbo Lietuvoje, tačiau ji nusiteikusi neigiamai: „O kuo aš čia dirbsiu – kasininke? Tai kam aš mokiausi tada?“

Naujai iškepta prekybos vadybininkė pirmą kartą registruojasi Darbo biržoje, tačiau jeigu jai ši įstaiga pasiūlytų darbą, mergina Lietuvoje pasilikti nenorėtų: „Atlyginimas vis tiek būtų 800 litų. Užsienyje nors turėsiu kur gyventi ir ką pavalgyti, o ką aš čia darysiu? Su tėvais nenoriu gyventi, todėl man reikėtų nuomotis būstą: gausiu 800 litų atlyginimą, tiek sieks ir nuoma, tad iš ko aš gyvensiu?“

Panašios niūrios mintys aplanko ne vieną jaunuolį. Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje grafinio dizaino specialybę baigusi absolventė taip pat mano, kad Darbo birža jai padėti yra bejėgė: „Mano pagrindinis tikslas – kiekvieną mėnesį gauti pinigų. Rasti darbą pagal mano specialybę galimybių iš tikrųjų yra nulis“.

Prie registracijos durų sėdėjęs jaunuolis tikina, kad kitos specialybės įsigijimas padėties nepakeistų: „Kiek procentų žmonių įsidarbina pagal specialybę – vienas, gal du? O ir specialybių per savo gyvenimą gali pakeisti ne vieną. Geriausia, kai turi darbą ir tada eini mokytis“.

Vilniaus pedagoginiame universitete gavusi psichologijos bakalauro diplomą Ieva, kaip ir daugelis kitų absolventų, atėjo į Darbo biržą: „Turiu įsiregistruoti, nes baigiau mokslus ir dabar nežadu studijuoti. Be abejo, svarbu ir tai, kad nereikėtų mokėti 72 litų (per mėnesį)“.

Merginos teigimu, jei nebūtų privalomos PSD įmokos, ji čia tikriausiai neateitų.

„Tikiuosi susirasti darbą, tačiau netikiu, kad tai padarysiu per Darbo biržą“. Ieva nesitiki, kad ši įstaiga jai padės rasti darbą pagal specialybę, bet jeigu mergina gautų pasiūlymą dirbti kitokį darbą - sutiktų. „Aišku, nenorėčiau su aukštuoju išsilavinimu dirbti valytoja ar indų plovėja, bet jeigu tektų, tai dirbčiau“.

Problematiškiausias – nekvalifikuotas jaunimas

Lietuvos darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėjo pavaduotojos Donatos Šlekytės teigimu, Darbo biržoje registruotiems jaunuoliams siūlomi darbai, atitinkantys jų įsidarbinimo galimybes ir pasirengimą: „Šiuo metu darbo rinkoje paklausiausi specialistai yra pardavimo vadybininkai, administratoriai, verslo paslaugų vadybininkai, buhalteriai, projektų vadovai, bendrųjų statybos darbų vadovai, transporto vadybininkai, socialiniai darbuotojai, inžinieriai ir kt. Pakankamai daug galimybių įsidarbinti ir kvalifikuotiems pardavėjams, barmenams, virėjams, siuvėjams, staliams, betonuotojams, apdailininkams, plataus profilio statybininkams. Darbo rinkoje pastebimas tarptautinių krovinių pervežimo vairuotojų trūkumas“.

Daugiausia siūloma darbų už minimalų atlyginimą. Tačiau mažiausia paklausa yra nekvalifikuotos darbo jėgos, todėl pagrindinė problema, kurią išskiria specialistė, yra nekvalifikuotas ir nemotyvuotas jaunimas, kuris neturi pagrindinio išsilavinimo.

Įsidarbinimo galimybės priklauso nuo situacijos darbo rinkoje. „Darbdaviai, turėdami galimybę rinktis iš didelio skaičiaus kandidatų, kelia didesnius reikalavimus jų praktiniam pasirengimui. Profesinio pasirengimo, darbo patirties trūkumas arba įgytų profesinių žinių neatitikimas darbo rinkos reikmėms yra dažna jaunimo nedarbo priežastis“, – teigia D. Šlekytė.

„Šiuo metu į darbo biržas registruotis kreipiasi didelis skaičius įvairias mokymo įstaigas baigusių absolventų. Žinoma, tai didina konkurencines įsidarbinimo galimybes. Tačiau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai ką tik darbo biržoje įsiregistruoja jaunuoliai, kuriems pavyksta įsidarbinti. Žinoma, nekvalifikuotų jaunuolių įsidarbinimo galimybės nėra tokios palankios“, - sako ji.

Padėtį sušvelnintų profesinio mokymo didinimas, ypač su nekvalifikuotu jaunimu. D. Šlekytės nuomone, labai svarbu kuo anksčiau jaunimą supažindinti su darbo rinka: „Jaunų žmonių profesinis informavimas jau mokslo įstaigose apie būdus ir galimybes integruotis į darbo rinką, padeda sutrumpinti laikotarpį tarp išsilavinimo įgijimo ir pirmojo darbo suradimo“.

Rinka suteikia vilties jaunimui

Personalo paieškos bendrovių „Simplika“ ir „CVO Recruitment“ direktorės Valerijos Buzėnienės teigimu, vykdant personalo atranką ir padedant įsidarbinti jauniems bedarbiams, dažniausiai tenka susidurti su humanitarinės pakraipos išsilavinimą turinčiais jaunuoliais.

„Paklausiausi šiuo metu yra informacinių technologijų ir inžinerinių specialybių absolventai, į juos pakankamai dažnai dėl praktikos ar su konkrečiais darbo pasiūlymais darbdaviai kreipiasi jau paskutiniųjų studijų metais. Šiems jaunuoliams taip pat lengviau pasirinkti darbdavį, nes dažnai jie turi pakankamai aiškią specializaciją ir profesinę pakraipą“, – teigia V. Buzėnienė.

Pašnekovės nuomone, jaunimui įsidarbinti dažnai trukdo darbdavių aukšti reikalavimai bei įsitikinimas, kad jauno darbuotojo apmokymas trunka ilgai, dėl to lengvesnis kelias – pasirinkti darbuotoją su reikalingais įgūdžiais. „Tačiau kitas veiksnys, pakišantis koją jaunimui siekiant įsidarbinti, yra paties jauno žmogaus pernelyg dideli lūkesčiai ir reikalavimai: tai gali būti neadekvatus prašomas atlyginimas, lūkesčiai greitam ir nepamatuotam karjeros augimui ir kiti susiję dalykai“, – teigia V. Buzėnienė.

Įmonės vadovė jaunimo įdarbinimo galimybes ateityje vertina palankiai: „Manau, artimiausiu metu profesinių galimybių jaunimui daugės, kadangi darbo rinka aktyvėja ir vis daugiau verslo atstovų ryžtasi samdyti jaunus žmones ir iš jų auginti ir ugdyti sau tinkamus specialistus. Šiuo metu kai kuriose srityse jau jaučiamas specialistų stygius privers vadovus aktyviau įtraukti jaunus žmones ir juos mokyti“.

Statistika signalizuoja apie problemas

Remiantis Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepos mėnesį pasitiko apie 228 tūkst. bedarbių. Iš jų - jaunų bedarbių iki 25 metų - įregistruota 29 tūkst., todėl jaunimo nedarbas siekia 6,6 proc. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, nedarbas sumažėjo 3,3 proc. Vis dėlto, daugiausia jaunimo, neturinčio darbo, yra Vilniaus rajone (9,5 proc.), Alytaus mieste (9,3 proc.), Anykščiuose (8,9 proc.), Mažeikiuose (8,8 proc.).

Tačiau Europos Sąjungos statistikos agentūros „Eurostat” duomenimis, Lietuvoje jaunimo bedarbystės situacija yra daug blogesnė: 2011 metų pirmąjį ketvirtį šalyje jaunimo nedarbas siekė beveik 33 proc. Panaši situacija yra ir kitose Europos šalyse: Ispanijoje (44,4 proc.), Graikijoje (38,5 proc.), Slovakijoje (33,7 proc.). Mažiausiai problemų su darbo radimu turi jaunuoliai Nyderlanduose (6,9 proc.), Vokietijoje (7,7 proc.), Austrijoje (9,1 proc.).

Lietuvos Darbo birža skelbia, kad 2011 metų birželį iš visų jaunų bedarbių beveik penktadalį sudarė absolventai. Palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jaunų bedarbių sumažėjo trečdaliu, o absolventų – apie 17 proc. Pastarųjų daugiausia registruota iš Kauno ir Vilniaus kolegijų, Kauno technologijos universiteto, Vilniaus universiteto, Gedimino technikos universiteto.

Pagal aukštąjį išsilavinimą pirmauja verslo vadyba, teisė, ekonomika, buhalterinė apskaita, socialinis darbas. Pagal profesinį išsilavinimą pirmą vietą užima apdailininkas (statybininkas), automobilių remontininkas, virėjas ir konditeris, kirpėjas, technikos priežiūros verslo darbuotojas.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)