Taip pat beveik visi Seimo nariai pabrėžė išskirtinę šio projekto reikšmę ir būtinybę Lietuvai turėti naują Ignalinos atominę elektrinę (IAE), tačiau nemažai jų abejojo privataus kapitalo dalyvavimu ir nuogąstavo, kad valstybė bus apgauta dėl pernelyg mažų įstatymo projekte numatytų saugiklių.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narė Rasa Juknevičienė dar kartą priminė Valstybės saugumo departamento ir komiteto nuomonę, kad valstybei turėtų priklausyti didesnis nei du trečdaliai nacionalinio investuotojo akcijų paketas, o ne daugiau nei pusė. Tačiau šiam siūlymui nepritarė nei Seimo Ekonomikos komitetas, nei Seimas.
Taip pat, anot R. Juknevičienės, būtina užtikrinti Lietuvos elektros energetikos sistemos įsijungimą į Europos tinklus ir tai numatyti jėgainės įstatyme.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius į preambulę siūlė įrašyti projekte dalyvaujančias valstybes – Latviją, Estiją ir Lenkiją.
„Jeigu derybininkams kiltų noras dėl kokių nors priežasčių keisti tą strateginių partnerių sąrašą, kad tam reikėtų keisti ir įstatymą bei jo preambulę“, – aiškino jis.
Tam pritarė ir Seimo Užsienio reikalų komitetas. Tačiau ir šio siūlymo Ekonomikos komitetas nepalaikė, nes tai esą susiaurintų Lietuvos derybininkų galimybes, nes iš karto įvardijus dalyvius suteikiami papildomi argumentai kolegoms iš kitų valstybių.
Tėvynės Sąjungos frakcijos seniūno pavaduotojas Jurgis Razma ragino įstatymo projekte įrašyti alternatyvią galimybę, kaip būtų elgiamasi, jei derybos su VST žlugtų.
„Tada mes jaustumėmės, kad tai tikrai nėra vienintelė išeitis ir vienintelė galimybė“, – sakė jis.
Tai pat konservatorius ragino dabar esančios elektrinės turtą įtraukti į investuotojų bendrovės kapitalą ir taip pagerinti Lietuvos pozicijas projekte.
„Patirtis rodo, kad tokiuose projektuose, kai dalyvauja valstybinis ir privatus kapitalas, valstybinis kapitalas beveik visada pralošia privačiam, yra didelė erdvė volontaristiams sprendimams. Kol patikimos jungiamų bendrovių rinkos kainos neturime, reikia pritarti daugelio girdėtai Raimondo Kuodžio (analitiko – DELFI) minčiai, kad piniginiai įnašai praskaidrintų procesą“, – sakė J. Razma.
STT, atlikusi Atominės elektrinės įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, daugiausiai grėsmių įžvelgė numatant naujos IAE projektą įgyvendinančios bendrovės steigimą ir valdymą.
STT atkreipia dėmesį, kad įstatymo projekte numatyta schema, kaip gali būti didinamas nacionalinio investuotojo kapitalas gali diskriminuoti kitus galimus investuotojus, kurie atitinka kriterijus ir nori investuoti į projekto įgyvendinimą.
Tarnyba pastebi, kad įstatymo projekte nenumatyta, koks bus šios bendrovės juridinis statusas ir kokiais įstatymais remiantis ji bus kuriama.
UAB „Deloitte Lietuva" per tris savaites Seimo prašymu atlikusi ekspertinį Lietuvos atominės elektrinės įstatymo projekto vertinimą jokių esminių priekaištų ir trūkumų nepastebėjo.
Kompanijos išvadose teigiama, kad didesnės nacionalinio investuotojo akcijų ir balsų dalies nustatymas valstybei neturėtų teigiamos įtakos valstybės interesų užtikrinimui.
Ragino derėtis dėl IAE antrojo bloko darbo
Darbo partijos frakcijos seniūnas Kęstutis Daukšys sakė, kad priėmus šį įstatymą, Vyriausybei atrišamos rankos persiderėti dėl antrojo bloko darbo pratęsimo.
Šią nuomonę palaikė ir Valstiečių liaudininkų ir pilietinės demokratijos frakcijos narys Algimantas Matulevičius. Jis taip pat ragino derėtis dėl antrojo IAE bloko darbo pratęsimo, motyvuojant tuo, kad ir Europoje po 2010 metų trūks elektros energijos.
Tokios pačios nuomonės laikosi ir Mišrios Seimo narių grupės narys Julius Veselka.
„Lietuva turi IAE, saugią elektrinę, kur niekas neįrodė, kad elektrinė nesaugi, išskyrus politrukus, kurie susitarė Europoje ir Lietuvoje. Šitą elektrinę galima modernizuoti kiekvienam blokui skiriant po 1 mlrd. Lt ir ji gali 20 metų dirbti ir gaminti pigiausią elektros energiją Europoje, bet lietuviams tai nepatinka. Nepatinka, turėsite ne pigiausią, o brangiausią energiją“, – piktinosi J. Veselka.
Jis skaičiuoja, kad būsimos jėgainės sąnaudos bus 20 ct/kWh, o dabar esančios – 7 ct/kWh.
DELFI primena, kad naujos elektrinės statyba Lietuvoje yra bendras keturių valstybių projektas – Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos. Greičiausiai Lietuvoje bus statoma maksimalaus galingumo – 3200 megavatų – jėgainė.
Lietuva yra numačiusi įsteigti nacionalinio investuotojo bendrovę, kurią sudarys valstybės valdomos AB „Lietuvos energija" ir AB „Rytų skirstomieji tinklai" bei privatizuotoji „NDX Energijos“ valdoma VST.
Naujos IAE statybos, išankstiniais skaičiavimais, kainuos per 22 mlrd. Lt, maždaug toks šiuo metu yra Lietuvos biudžetas. Lietuvos dalis naujoje jėgainėje turėtų sudaryti 7,5 mlrd. Lt.
Ankstesnės studijos duomenimis, naujo IAE reaktoriaus statyba su visais paruošiamaisiais darbais užtruktų 9 metus ir 4 mėnesius. Tikimasi, kad naujoji elektrinė elektrą galės tiekti nuo 2015 metų.
