Sporto ir sveikatingumo sektorius per paskutinius 12 mėnesių veiklos negalėjo vykdyti daugiau nei pusę metų, todėl atstovai tikino valstybės reikalaujantys skirti sektoriui tikslines subsidijas, atidaryti sporto klubus ir pasirūpinti visuomenės sveikatos atstatymu po karantinų.
„Parašėme daugybę raštų LR Vyriausybei, Ekonomikos ir Inovacijų Ministerijai, Švietimo, Mokslo ir Sporto ministerijai, Sveikatos Apsaugos ministerijai – galutinai įsitikinome, kad Vyriausybei nerūpi sveikatingumas, o dialogo vengiama“, – teigė šio sektoriaus atstovai.
Proteste dalyvavęs bokso ir fitneso sporto klubo „City boxing“ direktorius bei vienas iš savininkų Vitalijus Vasiljevas tikino, kad šiam sektoriui turėtų būti kompensuojamos 6 mėn. negautos pajamos, o šis prašymas yra visos asociacijos vardu.
„Šįkart mes jau nebeprašome greitesnio atsidarymo, prašome pagalbos mirštančiam sveikatingumo sektoriui. 6 mėn., kuomet nevykdėme veiklos, iš Vyriausybės nesame gavę visiškai jokios pagalbos. Būtent šio sektoriaus veikla yra sezoninė, tad jeigu greitu metu ir būtų atidarymas, laukia vasara, tai gelbstint šį sektorių reikalinga finansinė pagalba, o kol kas visiškai jokios nesame gavę.
Ta bendrinė pagalba, pirmojo paketo metu, skirta, ji mūsų sektoriui visiškai netinka, antrasis pagalbos paketas, vis dar žadamas. Jis turėjo būti vasario mėnesį, dabar yra kovo vidurys, bet jos dar nėra. Yra tik planuojamas 3 mėn. išlaidų kompensavimas, bet, palaukite, mes nedirbome daugiau nei 6 mėn. Mes dabar prašome 6 mėn. negautų pajamų kompensavimo ir norime, kad mus išgirstų, nes sveikatingumo sektoriaus neliks.
Visi iš savo santaupų bando išlaikyti veiklą, kurią myli“, – sakė jis ir kalbėjo, kad jei norime sveikesnės visuomenės, šis sektorius privalo išlikti.
Šiuo metu sporto klubų savininkai, anot jo, suka galvas, kaip išlaikyti savo verslus.
„Situacija tokia, kad kaupiasi skola, patalpų nuomotojai siunčia nuomos sąskaitas, reikia mokėti paskolas bankams, finansinėms institucijoms už įrangą. Prastovos negelbsti, nes daug darbuotojų nėra, o treneriai dirba pagal individualias sutartis, nes darbuojasi tai viename, tai kitame sporto klube. Mes laukiame, bet supraskite, net atsidarius, kaip tą skolą reikės grąžinti? “, – klausė V. Vasiljevas ir tikino, kad labai abejoja, jog tai padaryt pavyks, o tai gali lemti bankrotų bangą.
Pasak jo, raštai su prašymais bei situacijos apibūdinimu buvo rašyti tiek Vyriausybei, tiek Ekonomikos ir inovacijų ministerijai, bet atsakymų sulaukta arba nebuvo, arba jie buvo šabloniniai.
„Buvo sakoma, kreipkitės GPM subsidijai, kuri mums visiškai netinka, nes dauguma, ypač, mažesnių klubų operatorių, turi savitarną, pilną praėjimo kontrolę, darbuotojų nėra, bet yra dideli nuomos kaštai, įranga įsigyta išsimokėtinai, todėl tai (parama susijusi su sumokėtu GPM-red.) mums visiškai netinka.
Kreipėmės ir į Sveikatos ministeriją, Švietimo, mokslo ir sporto, ar net neminėsiu, nes jiems sportas visiškai nerūpi, be aukšto meistriškumo sportininkų“, – sakė verslininkas.
Pasibaigus pandemijai, atsidaryti nebebus prasmės
Lietuvos sveikatingumo klubų asociacijos prezidentas Vidmantas Šiugždinis Eltai taip pat teigė, kad sveikatingumo sektorius pasigenda sklandesnio dialogo su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl sektoriaus gyvybingumo palaikymo bei adekvačių paramos priemonių.
Anot V. Šiugždinio, antradienį organizuojamas piketas prie Vyriausybės skirtas atkreipti dėmesį, kad reikalingos tikslingesnės paramos priemonės sveikatingumo sektoriui, taip pat reiškiamas prašymas kuo greičiau leisti atsidaryti sporto ir sveikatingumo centrams.
„Pagrindiniai prašymai yra du: kad sveikatingumo sektoriui, kaip vienam labiausiai nukentėjusių pandemijos laikotarpiu, būtų skiriamos tikslinės subsidijos, ir kad kuo greičiau galėtume atsidaryti. Juolab kad argumentų dėl tolesnio uždarymo Vyriausybė neturi jokių. Esame pateikę ir Europoje atliktus tyrimus apie užsikrėtimus sveikatingumo klubuose, kad juose stebėtas labai minimalius skaičius užsikrėtimų. Visgi į tai atsakoma labai aptakiais argumentais“, – Eltai sakė jis.
V. Šiugždinis teigė, kad užsitęsus veiklos ribojimams daliai sporto ir sveikatingumo centrų nebebus prasmės atsidaryti pasibaigus pandemijai.
„Matome neryžtą priimant sprendimus, kad nesigilinama į konkrečius duomenis. Norime atkreipti dėmesį, kad sveikatingumo sektoriaus darbuotojai yra „ant ribos“, vis dažniau svarstoma, jei atidarymas neįvyks dabar, ar jis iš viso bus prasmingas su visomis susikaupusiomis skolomis per užsidarymo laikotarpį, su apribojimais ir valstybės subsidijų nebuvimu“, – tikino jis.
„Manome, kad iš kelių šimtų sporto klubų kurie neveikia, apie pusė yra ant kritinės ribos, nes net ir atsidarius kyla klausimas, ar jie sugebės surinkit kažkiek pajamų, kad padengtų savo sąnaudas“, – pridūrė V. Šiugždinis.
Daugiau apie antradienį surengtą protestą skaitykite čia.
