Šiuo metu Lietuvoje yra daug ir įvairių ledų rūšių, tačiau dažnai net „plombyrų“ skoniai skiriasi, nes vieni „plombyrai“ gaminami tik iš pieno, kiti - iš pieno miltelių, treti – dar kitų ingridientų. Viena to priežasčių - su rinkos pokyčiais nespėjantys 1999 m. patvirtinti Privalomieji valgomųjų ledų kokybės reikalavimai, kurie įpareigoja gamintojus atsižvelgti į 1981 m. patvirtintą ir Europos Sąjungoje nebegaliojantį standartą.
© Shutterstock nuotr.

“Mes pasiūlėme Žemės ūkio ministerijai peržiūrėti Privalomuosius ledų kokybės reikalavimus, kadangi jie yra patvirtinti 1999 m. ir jau praėjo pakankamai nemažai laiko, o ledų gamintojų ir ledų rūšių atsiranda vis naujų ir vis kitokių“, - sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas.

Pasak jo, pasiūlymas patobulinti reikalavimus ledams kilo po to, kai tarnyba patikrino ledų ženklinimą ir rado įvairiausių pažeidimų. Be to, yra susiklosčiusi ir kiek keistoka situacija, kai kokybės reikalavimuose nurodoma, jog gamintojai privalo vadovautis 1981 m. patvirtintu standartu, kuris jau nebegalioja.

„Taigi Europa šituo standartu nesivadovauja, o Lietuvoje jis yra įtrauktas į teisės aktų sąrašą ir mes jo privalome laikytis. Standartas numato, kas yra valgomieji ledai, iš kokių medžiagų jie gali būti pagaminti, kas yra ledų mišiniai ir kiti apibrėžimai, kurie reikalingi gamintojams: kas yra leidžiama, o kas – ne, t.y. kokios turėtų būti naudojamos pakavimo medžiagos, kaip turi atrodyti ženklinimas ir t.t.“, - dėsto D. Kliučinskas.

Kada riebalai iš pieno, kada iš augalų

Be to, naujaisiais kokybės reikalavimais tikimasi išaiškinti, kada ledai turi teisę vadintis grietininiais, nes šiuo metu į grietininius ledus pakanka įdėti riešutų, kad jie tokio vardo netektų.

„Vykdant kontrolę susidūrėme su tokiu atveju: iš grietinėlės pagaminti ledai yra grietininiai, o teisės akte parašyta, kad į grietininius ledus turi būti dedami tiek pieno riebalai ir baltymai, jokių kitokių riebalų negali būti. Bet kas atsitiko – į tokius ledus, ir jų yra labai daug, įvairiausių rūšių, gamintojai paskutiniame gamybos etape įdeda lazdyno arba žemės riešutų. Mums tiriant produkte esančius riebalus randame ir augalinių riebalų, nors žinome, kad jie „atėjo“ iš riešutų, tačiau tyrimo metodas negali nustatyti, ar tikrai jie „atėjo“ iš riešutų. Gamintojas deda į produktą riešutus, kad padarytų jį skanesnį, o mes už tai turime traktuoti, kad jis deda kažkokius augalinius riebalus, o ledai negali vadintis grietininiais arba pieniškais“, - dėl neatnaujintų kokybės reikalavimų kylančias problemas vardija D. Kliučinskas.

Anot ledų gamintojo „Pieno žvaigždžių“ filialo „Panevėžio pienas“ inžinierės technologės Vitalijos Masiulienės, papildoma informacija apie valgomųjų ledų sudėtį leistų vartotojui aiškiai suprasti, kokį produktą jis perka, neieškant jo sudėties.

„Ledus reikėtų grupuoti pagal minimalų pieno riebalų ir pieno kilmės baltymų kiekį ledų masėje, įvertinant minimalų sausų medžiagų kiekį ir lyginamąjį svorį. Tai leistų vartotojui lengviau pasirinkti, kokių ledų jis nori – liesesnių ar riebesnių ledų, - sako V. Masiulienė. - Galbūt vartotojas, pavyzdžiui, pieninius ledus nesąmoningai pirks kaip liesesnius už grietininius ledus, nors pagal sudėtį jie nebūtinai tokie ir bus. Todėl būtų prasminga apibrėžti pieninių ir grietininių ledų sudėtį pagal jų riebumą.“

Neaišku, kas yra „plombyras“

Kita problema - kol kas nėra apibrėžta, kas yra „plombyras“, tad gamintojai šį žodį interpretuoja, kaip jiems atrodo teisingiau.

„Žmonės prisimena „plombyro“ skonį ir klausia, ar yra „plombyro“ privalomieji kokybės reikalavimai, tačiau jie nėra apibrėžti ir viena įmonė gamina „plombyrą“ iš pieno, kita vandenį šaldo su pieno milteliais, dar vieni į „plombyrą“ deda augalinius riebalus, ketvirti – ką nors kitą ir visi produktą vadina „plombyru“. O žmonės yra nepatenkinti, nes produkto skonis ne visada toks, kokį prisimena, kai jis buvo gaminamas tik iš pieno. Vykdydami kontrolę mes pamatėme, kad tokie dalykai turėtų būti aprašyti ir visiems būtų aišku“, - teigia D. Kliučinskas.

Ledai
© Shutterstock nuotr.

„Ledai „plombyras“ tradiciškai suprantami kaip riebūs valgomieji ledai, pagaminti iš tikros, riebios grietinėlės. Tačiau dažnai „plombyras“ neatitinka tradicinės sudėties, nes nėra aiškiai apibrėžtų jo gamybos reikalavimų. Kai kurie gamintojai, siekdami produktą padaryti pigesnį, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniais aliejais ir riebalų mišiniais, - pasakoja V. Masiulienė. - O terminas „plombyras“ yra populiarus ir iki šiol plačiai naudojamas, tačiau šį terminą reikėtų konkrečiau apibrėžti. Manau, „plombyru“ turėtų būti vadinami ledai, kurių riebumas siekia ne mažiau 12 proc. Šiuo metu, nesant jokio apibrėžimo, klaidinamas vartotojas ir yra nelygios konkurencinės sąlygos prekyboje. Be to, jei dalis pieno riebalų ar baltymų yra keičiama augaliniais, tai turėtų aiškiai atsispindėti ledų pakuotės ženklinime. Ši informacija turėtų būti rašoma ant ledų pakuotės prie pagrindinio pavadinimo.“

Pasak jos, naudojamų augalinių riebalų ar baltymų aiškus nurodymas ant pakuotės būtų naudingas ir vartotojams, ir gamintojams: vartotojams būtų aiški gaminio sudėtis ir lengviau būtų ledus išsirinkti, o gamintojams būtų aiškiai apibrėžtos, vienodesnės konkurencinės sąlygos.

Siūlo pranešti ir apie alkoholį

Maisto ir veterinarijos tarnyba pastebėjo, jog ne visuomet, kai į ledus dėl skonio dedama alkoholio, tai aiškiai atspindima ant pakuotės.

„Yra įvairiausių ledų su alkoholiu, pavyzdžiui, likeriu ar amaretu. Alkoholio kiekis yra labai mažas, apie 0,4 proc., bet, jei perkama vaikams, ženklinime nėra išskirta, kad ledai yra su alkoholiu. Mums reikėtų pasirengti tvarką, kaip tokie ledai turėtų būti ženklinami, gal tėvai ar vaikai visai nenori to alkoholio, nors jo ir mažas kiekis, nes pėdsakų vis tiek yra. Yra nustatyta, kad gėrimus privaloma ženklinti, kai juose yra daugiau nei 1,2 proc. alkoholio, bet taip turi būti ženklinami gėrimai, o ledai nėra gėrimas, - pasakoja D. Kliučinskas. - Taigi, ne viskas yra sudėta į tuos teisės aktus, jie yra 1999 metų ir mes pasiūlėme, kad juos reikėtų peržiūrėti kartu su gamintojais ir įvežėjais, įvardinti nereglamentuotas problemas ir sutvarkyti šį sektorių.“

Pasak jo, kai gamintojai ir kontroliuojančios institucijos susitars dėl naujų reikalavimų ledams, apie juos turės būti informuota Europos Komisija ir bus laukiama, kol ji atnaujintus teisės aktus notifikuos.

„Tuomet visos šalys žinotų, kad pas mus yra papildomų reikalavimų ledams ir tada mes galėtume naudotis papildomais teisės aktais, o įvežantys ledus turėtų laikytis šių reikalavimų“, - sako D. Kliučinskas.

Šiuo metu Žemės ūkio ministerija dar laukia atsiliepimų iš gamintojų, kaip patobulinti kokybės reikalavimus, tad tikėtina, kad reikalavimų ledams atnaujinimas, įskaitant ir apie pusmetį trunkantį notifikavimo procesą Europos Komisijoje, gali tęstis ir ateinančius metus.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Auga Group“ už 6,4 mln. eurų perka „Arginta Engineering“

Verslininko Kęstučio Juščiaus netiesiogiai kontroliuojama viena didžiausių Baltijos šalyse...

Estijos „Baltic Ticket Holdings“ prašo leidimo įsigyti „Bilietai LT“

Estijos bilietų platinimo bendrovė „Baltic Ticket Holdings“ prašo Konkurencijos tarybos leidimo...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Uždraudus alkoholio reklamą, kliuvo ir pieno barui (13)

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo visiškas alkoholio reklamos draudimas, o to padarinius jau...

Šapoka: bankų sąjunga ir stabilumo mechanizmas – ES prioritetai (11)

Bankų sąjunga ir Europos stabilumo mechanizmas yra prioritetinės Europos Sąjungos sritys ir...

Top naujienos

Perėjusi tikrą pragarą žydė į Vilijampolę grįžo ieškoti užkastos dėžės (129)

Izraelyje šiuo metu gyvenanti Kaune gimusi Dita Šperling savo akimis regėjo, kaip baltaraiščiai...

Lenkijos ekonomikos architektas: sukame pavojingu keliu (85)

Pirmosios nekomunistinės Lenkijos vyriausybės finansų ministras Leszekas Balcerowiczius sako, kad...

Išvardino, kodėl nepritaria progresiniams mokesčiams

Finansų ministerija nepritaria Seime jau svarstomiems siūlymams įversti progresinius mokesčius:...

Paprastas žingsnis, padėsiantis išvengti 75 proc. šio vėžio atvejų (5)

Prasidėjo Europos gimdos kaklelio vėž io prevencijos savaitė, kurios šūkis „Sumažink savo...

Brangi nafta kelia ne tik benzino kainas (71)

Dėl pabrangusios naftos kyla ir degalų kainos. Analitikai perspėja – jeigu taip bus ir toliau,...

Iš Rusijos stačiatikių vyskupo – akibrokštas Putinui (206)

Vienas Rusijos stačiatikių vyskupas pirmadienį pareiškė, kad per kovą vyksiančius šalies...

Šveicarų specialistai įvertino Gedimino kalno gelbėjimo planą: tikrai yra dėl ko nustebti (522)

Lietuvos mokslininkai ir specialistai vis dar nesutaria, kaip gelbėti Gedimino kalną. Kol mūsų...

Turkai lietuvius vadina pirmosiomis „kregždėmis“: atostogauti plūsta dar neprasidėjus kurorto sezonui (13)

Iki kalendorinės vasaros Lietuvoje dar likę beveik 5 mėnesiai, tačiau gyventojai vis aktyviau...

55-erių Ingeborga Dapkūnaitė parodė su surogatine motina susilauktą sūnų (13)

Garsi aktorė Ingeborga Dapkūnaitė parodė savo atžalą. Visuomenė nedelsiant sureagavo į žinią...