aA
Svarbiausia ir pagrindinė idėja Lietuvai – pagaliau nustoti lyginti save su estais. Taip teigia buvęs Estijos Vyriausybės Vyriausiasis informacijos vadovas Taavi Kotka.
Taavi Kotka
© DELFI / Karolina Pansevič

Ministru be portfelio visiškai naujai sukurtose pareigose 2013 metais tapęs T. Kotka DELFI papasakojo, kaip Estijai pavyko sukurti skaitmeninę visuomenę ir ko stinga Lietuvai.

Tačiau nors per dešimtmečius šiais Baltijos šaliai pavyko pasiekti įspūdingą šuolį, anot jo, mes turime lygintis į kitas šalis, o ne Estiją.

Kovą tarp Baltijos šalių vadina kvaila

Viešojoje erdvėje gausu diskusijų, kodėl Estija lenkia Lietuvą ar žinučių, kad estai mus vėl pralenkė. Ir iš tiesų, atlyginimai šioje šalyje didesni, kaip ir didesnės pensijos, minimali alga. Estai jau daugiau nei 10 metų gali balsuoti internetu, kai mes vis dar apie tai tik kalbame.

Tačiau T. Kotka šiuo atžvilgiu griežtas: „Nustokite save lyginti su estais.

Jūs sakote, kad mes geresni, bet tuo pat metu nuolat juokaujate, kad estai yra lėti. Manau, kad kaip tik jūs esate aukščiau už mus, tik vedate neteisingą kovą.

Skirtumai tarp mūsų nėra tokie jau dideli, todėl lyginimasis su mumis ir kažkurioje srityje pasivijus gali suteikti jums klaidingą komfortą“, – sako T. Kotka.

Jūs sakote, kad mes geresni, bet tuo pat metu nuolat juokaujate, kad estai yra lėti. Manau, kad kaip tik jūs esate aukščiau už mus, tik vedate neteisingą kovą.
Taavi Kotka

Tada, anot jo, galime per daug ir per anksti atsipalaiduoti ir atsilikti nuo kitų klestinčių šalių, į kurias išties turėtume lygiuotis.

T. Kotkos manymu, kaip pavyzdį galėtume imti tam tikrus Vokietijos regionus ir siekti įspūdingų pokyčių, nes skirtumas tarp Lietuvos ir Estijos yra per mažas.

Estija
Estija
© DELFI / Orestas Gurevičius

„ Konkurencija tarp Baltijos šalių yra kvaila. Jūs visada didžiuojatės, kad vidutinis interneto greitis Lietuvoje yra didesnis. Bet juk tiek Lietuvoje, tiek Estijoje tas greitis labai geras ir tas faktas, kad jūsų internetas, tarkime, 2 megabaitais greitesnis – nieko jums nesuteikia. Aš, kaip vartotojas, to nejaučiu, kai naudojuosi internetu. Taigi jūs jaučiatės komfortiškai vienoje srityje, kai turėtumėte susitelkti į kitas“, – mano jis.

Valstybė turi elgtis kaip įmonė

Vis dėlto T. Kotka pripažįsta, kad estai taip pat neapsieina be palyginimų. Tik šalis, su kuria lyginasi estai, yra Suomija.

„Jūs su mumis konkuruojate, bet mes nekonkuruojame su jumis. Mes mėgstame konkuruoti su Suomija ir apskritai Skandinavija. Taip, Suomijos bendras vidaus produktas yra kokius 8 kartus didesnis nei Estijos, todėl mums net nėra tikslo su jais matuotis, bet mes vis tiek tą darom.

Taigi mūsų tikslas – rasti būdus, kaip pasiekti Suomijos lygį. Reikia rasti sektiną pavyzdį“, – sako jis.

Todėl Estija kaip galima labiau optimizuoja valstybinį sektorių ir siekia jį visiškai skaitmenizuoti. Beveik visos viešosios paslaugos yra pasiekiamos internetu, todėl nebelieka nereikalingo popierizmo, sumokėti mokesčius užtrunka vos kelias sekundes, o sėkmingai skaitmenizuoti gydymo įstaigoms reikalingi duomenys leidžia sveikatos sistemą padaryti efektyvesnę.

Anot pašnekovo, tai svarbu padaryti kiekvienai valstybei, kitaip ji savaime pralaimi konkurencinėje kovoje: „Šalys šiuo metu yra nuolatinėje kovoje lyg kokios verslo bendrovės, na, tarkime „Samsung“ ir „Apple“.

Šalys šiuo metu yra nuolatinėje kovoje lyg kokios verslo bendrovės, na, tarkime „Samsung“ ir „Apple“. Todėl valstybės, kaip verslas, turi numatyti žingsnius į priekį, elgtis proaktyviai, o nereaktyviai, tik tada, kai kažkas įvyksta.
Taavi Kotka

Todėl valstybės, kaip verslas, turi numatyti žingsnius į priekį, elgtis proaktyviai, o nereaktyviai, tik tada, kai kažkas įvyksta.“

Anot T. Kotkos, skaitmenizacija, sukaupta duomenų bazė ir jų analizė leidžia padaryti sprendimus, vedančius šalį į priekį.

„Kodėl tiek daug lietuvių dirba D. Britanijoje? Nes jie galvoja, kad už poros tūkstančių kilometrų gali uždirbti daugiau nei Lietuvoje. Taigi požiūris šioje vietoje turėtų būti toks: ką daryti, kad Lietuva vėl klestėtų? Auginti populiaciją? Bet kaip to pasieksite – tiesiog kviesite lietuvius atgal?

Jei to norite, turite daugiau galvoti kaip verslas, norintis susigrąžinti savo klientus. Turite žinoti, kokie tai žmonės, kokios jų profesijos, kokie jų algų lygiai, ir turėdami šiuos duomenis galvoti, kokių perspektyvų jie galėtų turėti čia, Lietuvoje.

Gal patrauklūs mokesčiai gali juos padėti susigrąžinti. Nesvarbu, ar jie grįš, gal netgi gerai, kad yra emigravę, tačiau turite turėti planą ir veikti, kad jei kada svarstys galimybę grįžti, čia jau būtų sukurtos visos geriausios sąlygos.

Taavi Kotka
Taavi Kotka
© DELFI / Karolina Pansevič

Grįžę lietuviai galės sukurti daugiau vertės Lietuvai, o tai kaip pajamos verslui.

Taip, priimdami tam tikrus sprendimus, jūs galite suklysti, bet sukaupti duomenys skaitmenizacijos būdu leis jums pateisinti sprendimus, kuriuos darote. Toks konceptas keičia tai, kaip Vyriausybė vairuoja šalį“, – sako jis.

Kai kuriems sprendimams netrūko arogancijos

T. Kotka atkreipia dėmesį, kad skaitmenizacija ir valstybės aparato optimizavimas sprendžia daugelį opių problemų.

DELFI primena, kad biurokratijos mažinimas skaitmenizuojant valstybės paslaugas yra viena iš trijų išrinktų idėjų 2017 m. iniciatyvos Idėja Lietuvai metu.

Tačiau T. Kotka pripažįsta, kad tai nėra taip paprasta: „Viena priežasčių, kodėl sunku panaikinti biurokratiją – korupcija. Nes jei vienas popierius turi būti pasirašytas ir perkeltas iš vienos vietos į kitą, šitame procese kažkas jau gali prašyti pinigų.

Estijoje buvo pasakyta, kad nėra tiek žmonių, kurie kilnotų tuos popierius, todėl mes viską skaitmenizavome. Šalims, kurios turi aukštą korupcijos lygį, joms tai yra sudėtinga. Be to, ne visi valdininkai nori, kad vyktų tokie pokyčiai. Jeigu gyvenimas einasi gerai, situacija patogi, tai kam reikia tokių pokyčių“, – retoriškai klausė jis.

Paklaustas, kaip Estijai, skaitmenizuojant viešąsias paslaugas, pavyko susidoroti su vyresnio amžiaus gyventojų problema, nes ne visi naudojasi kompiuteriu ar internetu, T. Kotkos atsakymas buvo griežtas.

Turbūt nuskambės labai arogantiškai ir tikrai tai bus labai arogantiškas atsakymas. Tačiau tas faktas, kad 15 proc. žmonių yra vyresnio amžiaus ir gal nesinaudoja kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, dar nereiškia, kad tu turi nieko nedaryti dėl likusių kitų 85 procentų.
Taavi Kotka

„Turbūt nuskambės labai arogantiškai ir tikrai tai bus labai arogantiškas atsakymas. Tačiau tas faktas, kad 15 proc. žmonių yra vyresnio amžiaus ir gal nesinaudoja kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, dar nereiškia, kad tu turi nieko nedaryti dėl likusių kitų 85 procentų.

Juk yra žmonių, kurie gal nemėgsta „Apple“ produkcijos“, todėl renkasi „Samsung“, bet tai nereiškia, kad „Apple“ dabar turi iškelti rankas ir pasiduoti, vietoje to, kad bandytų savo esamiems klientams pasiūlyti dar geresnį produktą. Taip, tai labai arogantiška, bet mes Estijoje tą supratome ir ėmėmės veiksmų“, – pasakojo jis.

Pateikė savo idėją Lietuvai

Dar vienas drąsus Estijos sprendimas, prie kurio prisidėjo T. Kotka – e. rezidencija, leidžianti už 100 eurų tapti Estijos e. piliečiu, netgi tada, jei šioje valstybėje niekada nė kojos nebuvote įkėlęs.

Ši iniciatyva, suteikia galimybę užsieniečiams elektroninėje erdvėje įkurti verslą ir paprastai tvarkyti finansus bei valdyti įmonę. Ji sulaukė didžiulio susidomėjimo.

Estija
Estija
© DELFI / Orestas Gurevičius

T. Kotka pripažįsta, kad tai buvo kontraversiška idėja, tačiau ji pasiteisino ne vien dėl teikiamos naudos užsieniečiams, kurie, jo manymu, tokiu būdu prisideda prie šalies ekonomikos, bet ir šalies garsinimo pasaulyje.

„Kiekvienas Lietuvą žino dėl krepšinio, bet kas žino Lietuvą iš ekonomikos pusės?, – klausė jis. Na, tarkime, jūs esate verslininkė ir norite pirkti plieną. Kurią JAV valstiją pasirinksite – Alabamą ar Jutą? Taip, galvoje jūs neturite atsakymo. Taigi reikia turėti kuo išsiskirti, kad išgirdus šalį iškart į galvą ateitų tam tikra žinutė.

Taigi e-rezidencija yra tik vienas E-stijos projektas iš daugelio. O jūs, lietuviai, turite taip pat sukurti kažką tokio, kuo išsiskirti.“

Paklaustas, tai kokia būtų jo idėja Lietuvai, T. Kotka pažymėjo, kad nebūtina laikytis principo nieko nekopijuoti: „Jūs galite kažką pasiimti jau sukurto, bet ne tiesiog iš brėžinių, o patobulinti ir padaryti dar geriau.“

Taavi Kotka
Taavi Kotka
© DELFI / Karolina Pansevič

Pasiteiravus, tai ką gi Estija padarė ne taip, imdamasi E-rezidencijos projekto, jis vis dėlto pripažino, kad tai buvo pervertintas projektas: „Na, gal negalima taip sakyti, aš juo labai didžiuojuosi, bet, manau, galėjome padaryti dar geriau ir saugiau, ne susidūrėme su saugumo problemomis. Kiekviename momente norisi maksimumo, tai dalis žaidimo, tad jūs galite padaryti geriau“, – ragino jis.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
  • 1
  • 2
  • 3
  • 4
  • 5
(0 žmonių įvertino)
0
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (274)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

„Boeing“ žada „737 MAX“ lėktuvų įrangos atnaujinimus (1)

„Boeing“ šią savaitę supažindins daugiau kaip 200 viso pasaulio oro linijų pilotų, technikos...

Uosto valdybos pirmininkas: abejojame, ar Vaitkus gali būti nešališkas (10)

Klaipėdos uosto valdyba suabejojo, ar į Klaipėdos miesto tarybą išrinktas uosto vadovas Arvydas...

Norvegijos IT bendrovė dvigubins darbuotojų skaičių Klaipėdoje (2)

2006 m. Klaipėda pasitiko norvegų bendrovę „Omega“, kuriančią projektų valdymo programinę...

Lietuvos pašto rinka ketvirtąjį ketvirtį augo penktadaliu iki 51 mln. eurų (6)

Lietuvos pašto ir kurjerių rinka praėjusių metų paskutinį ketvirtį siekė 51,15 mln. eurų –...

Top naujienos

Prieš atleisdamas Vaitkų, Masiulis jam skyrė įspūdingą premiją už gerus darbo rezultatus (337)

Prieš atleisdamas iš pareigų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinį direktorių...

Orai: trumpam sugrįš žiemiški orai (11)

Antradienio naktį pirmoje pusėje daugelyje rajonų pasirodys trumpi, nedideli krituliai, vyraus...

Po tymų protrūkio Lietuvoje prabilo apie dar didesnį pavojų: tai ne vienintelė liga, kuri gali grįžti (157)

Lietuvoje pastarosiomis savaitėmis kilo sumaištis dėl tymų protrūkio. Šiemet Lietuvoje iš viso...

Mokesčius mokėjo kiekvieną mėnesį, bet liko skolingi – dalį lietuvių užgriuvo nemalonumai (274)

Praėjusią savaitę prasidėjęs pajamų deklaravimas ir vėl kelia žmonių pasipiktinimą. Žmonės...

Mirė knygos „Kaip tampama albinosais“ autorius, Afganistano karo veteranas Zigmas Stankus (105)

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje po sunkios ligos pirmadienį mirė Afganistano karo...

Ne bomba, o logiška „Spurs“ išvada: Motiejūnas – NBA krepšininkas, kurio talentas niekur nedingo (41)

Baltijos sesės Lietuva ir Latvija jau konkuruoja ne tik dėl investuotojų, bet ir dėl savo eksporto...

Mače su serbais traumą patyrė Ronaldo, Ukraina paskutinę minutę išsigelbėjo Liuksemburge (2)

Europos futbolo čempionate B grupėje, kurioje varžosi ir Lietuva, pirmadienį vakare buvo...

Diagnozė, kurios nenori išgirsti nė viena: ką būtina žinoti apie gimdos kaklelio vėžį (23)

Pradėjus gimdos kaklelio vėžio patikros programą Lietuvoje, nustatoma daug daugiau ankstyvosios...

Kosmetikos pristatyme dalyvavusios garsios moterys pasidalino plaukų priežiūros receptais (23)

Pirmadienio vakarą kviestiniams svečiams buvo pristatyta lietuviška plaukų priežiūros kosmetika...