Mitinguotojai buvo apsiginklavę plakatais lietuvių ir anglų kalbomis – pastarieji, regis, buvo skirti lietuviškai ne viską suprantantiems bendrovės vadovams iš Lenkijos. Keliuose plakatuose buvo galima atpažinti juodu kryžiumi perbrauktą įmonės vadovo Ireneuszo Fąfaros portretą. Atvaizduotas asmuo buvo raginamas keliauti namo.
„Parduotuvėje – maxima, kišenėje – minima“
„Sotus alkano nesupras. Susimažinkit sau algą iki 1500 Lt”, „Europiečiams – europietiški atlyginimai“, „Norime gyventi – ne vergauti“, „Parduotuvėje – maxima, kišenėje – minima“, „Kitas žingsnis – streikas“, „We are not slaves. Return soc. guarantes“, „Norime dirbti Lietuvoje“, „PKN Kiaulien Lietuva“.
Šiais ir panašiais teiginiais buvo pirmiausia reikalaujama grąžinti atimtos 15 procentų priemokos sąskaita sumažintus atlyginimus. Kalbėtojus mitinguotojai ragino šūksniais, ir skanduotėmis. Mitinguota apie valandą.
Sunkmetį išgyvenančios, nuostolingai dirbančios įmonės vadovybė teigia nebepajėgi darbuotojams mokėti tiek, kiek anksčiau. Vadovybei nepavyko susitarti dėl naujos kolektyvinės sutarties. Vietoje to pasirašytas nesutarimo protokolas. Bendrovės profsąjunga siekia geresnių darbo užmokesčio sąlygų, kurios buvo numatytos nustojusioje galioti kolektyvinėje sutartyje.
Kolona pajudėjo iš Mažeikių
Žydromis vėliavėlėmis papuoštų automobilių kolona apie pusę aštuntos pajudėjo iš Mažeikių į Skuodo pusę. Gamykla yra įsikūrusi už 20 kilometrų nuo miesto, Juodeikių kaime. Mitinguotojų koloną lydėjo keli policijos ekipažai.
Mitinge dalyvavusiems darbuotojams, kurių darbo laikas sutapo su mitingo valandomis, vadovybės įsakymu sudarytos sąlygos atidirbti šį laiką vėliau.
„Tiktai jūsų atėjimas čia ir palaikymas gali padėti mums dėl tų garantijų susitarti“, – sakė V. Vilimienė. Darbdaviui šiuo metu, pasak jos, įteikti profsąjungos reikalavimai, į juos laukiama atsakymo raštu. Visos procedūros vykdomos, vadovaujantis Darbo kodeksu.
„Mūsų pagrindinis tikslas šiandien – solidarizuotis ir parodyti darbdaviui, kad mes esame vieningi ir kad darbdavys neturi teisės mūsų skriausti. Mes dirbame, mes dirbame daug, mes dirbame pavojingose sąlygose. Mūsų įmonėje sumažinta apie du tūkstančius darbuotojų. Jūs tik pagalvokit, ką tai reiškia mūsų įmonei, kokia netektis. Tai reiškia, kad visas darbo krūvis teko likusiems ant pečių”, - sakė V. Vilimienė.
Dirbama pavojingomis sąlygomis
Anot profsąjungos vadovės, už tai, kad dirbama įtemptomis, pavojingomis sąlygomis, darbuotojams dar reikėtų papildomai sumokėti. Ji taip minėjo ir kitas išsaugotinas socialines garantijas darbuotojams – transporto į gamyklą organizavimą, papildomas išmokas atleidimo iš darbo metu ar mirus artimiesiems.
Į šiuos kalbėtojos argumentus mitinguotojai skandavo „Gėda, gėda!”.
Mitinguotojus palaikė ir tribūnoje kalbėję Lietuvos pramonės profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Juozas Neverauskas bei Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas. J. Neverauskas teigė konfederacijos vardu raštu kreipęsis į bendrovės „Orlen Lietuva“ generalinį direktorių.
Anot A. Černiausko, „žemaičių erzinti negalima“. „Šie žmonės yra geri, bet kai juos išerzini, tampa pikti“, – sakė jis. Pasidžiaugęs, kad Lietuva ir jos profsąjungos bunda, nelaukia sudėję rankų, išsakė įsitikinimą, kad „Orlen Lietuvoje“ streiko neprireiks, kad socialinės garantijos bus išsaugotos. Vis dėlto ruoštis, kauptis reikia. „Streikas yra sunki moralinė ir materialinė procedūra. Ir mes turime nugalėti ne tik įstatymus, bet ir teismus“, – sakė A. Černiauskas.
Gamyklos vadovas nepasirodė
Šis mitingas, pasak A. Stasiulaičio, viena iš teisėtų žmonių nepasitenkinimo reiškimo formų, tačiau socialinis dialogas nenutrauktas, vadovybė jam visuomet atvira. Šiuo metu vadovybė kviečianti savo socialinius partnerius į naujas derybas dėl kolektyvinės sutarties, nors socialiniai partneriai ir tvirtina, kad tos derybos yra baigtos.
A. Stasiulaitis taip pat priminė, kad ilgus metus profsąjunga buvo patenkinta socialiniu dialogu, buvo viešai tvirtinama, kad šis dialogas vykdomas aukščiausiu lygiu. Darbuotojų atstovams buvo suteikiama visa, taip pat ir konfidenciali, informacija, apie įmonės finansinę padėtį.
Viešųjų ryšių atstovas sakė, kad nuo metų pradžios bendrovės vadovybė profsąjungą buvo informavusi, kad bendrovė nebegali sau leisti tokios kolektyvinės sutarties, kuri galiojo iki šiol – ją Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija vertino kaip geriausią kolektyvinę sutartį visoje šalyje, vadino ją europietiško socialinio dialogo pavyzdžiu. Buvo esą kalbama ir apie tai, kad įmonės ateitis priklauso nuo įsipareigojimų ir galimybių balanso.
Ruošiasi streikuoti
„Mes nenurimsim, toliau eisim, toliau kovosim už savo vertybes. Jeigu reikės, ir streikuosim“, – sakė Sigitas Kazlauskas, Naftininkų profsąjungos atstovas, derybų dėl kolektyvinės sutarties komisijos narys. Anot profsąjungos atstovo, jau surinkta daugiau kaip 50 procentų bendrovės darbuotojų, kurie neatsisakytų dalyvauti streike, parašų.
Vienas iš kalbėtojų, profsąjungos narys Arvydas, kvietė atkreipti dėmesį pasaulinę praktiką. Anot jo, už savo teises kovoja Amerikos NBA žvaigždės – paskelbia lokautą ir neina žaisti. Holivudo režisieriai kovoja už savo teises – streikuoja. Kovoja už savo teises ir Ganos futbolininkai.
„Gyvename ne XVI amžiuje, mes neisime laužyti įrenginių, kad darbdavys mus išgirstų, mes esame XXI amžiuje, einame į priekį. Jei norime pasiekti europinį lygį, mes iš tikrųjų negalime eiti atgal, tik į priekį“, – sakė naftininkas.
„Kaip dabar, taip ir anksčiau, darbdavys yra pasiryžęs tęsti socialinį dialogą. Nesame jūsų priešai“, - sakė bendrovės „Orlen Lietuva“ personalo direktorė Birutė Jedlinski. Pradėjusią kalbėti vadovybės atstovę darbininkai užsipuolė dėl gamyklos teritorijoje nešienaujamos žolės, vadindami tai apsileidimu.
„Jeigu nenorite klausyti, nieko nepadarysi“, – palikdama tribūną sakė personalo vadovė. Dėl žolės su mitinguotojais aiškinosi bendrovės viešųjų ryšių atstovas A. Stasiulaitis.
Sumažėjo darbo dukterinėse įmonėse
Anot Naftininkų profsąjungos vadovės Virginijos Vilimienės, kartu su „Orlen Lietuva“ darbuotojais į mitingą atėjo ir bendrovės antrinių įmonių atstovai. „Kenčia ir „Emas“, ir „Paslaugos tau“, jie nebeturi darbų, eina į prastovas“, – sakė ji, pabrėždama, kad gamyklos darbuotojų padėtis kitokia – jie sunkiai dirba.
„Penkiolikos procentų priemokos niekada neatiduosime“, – teigė V. Vilimienė.
„Nenorime karo, norime susitarti dėl tų visų garantijų, kurios darbdaviui tikrai labai mažai kainuoja. O mūsų darbuotojai sukuria daug didesnę pridėtinę vertę. Kas būtų darbdavys be darbuotojų, ką jis galėtų padaryti?“ – kalbėjo Naftininkų profsąjungos vadovė.
Ji dėkojo darbuotojams už vieningumą. Plocke vykusioje „PKN Orlen“ grupės įmonių sporto olimpiadoje „Orlen Lietuva“ krepšininkai žaidė su profsąjungos marškinėliais, ant kurių buvo lipdukai, skelbiantys, kad „Orlen Lietuva“ atėmė iš darbuotojų socialines garantijas. Ši komanda birželio viduryje surengtoje korporacijos olimpiadoje tapo nugalėtoja.
Nepaminėtos sunkumų priežastys
Mitingui pasibaigus, Naftininkų profsąjungos vėliavėlėmis pasiuošusių automobilių kolona pajudėjo į Mažeikius. Vairuotojai pakviesti apsukti apie miestą ratą, o su vėliavėlėmis važinėti tol, kol profsąjunga nepasirašys su darbdaviu naujos sutarties.
Bendrovės viešųjų ryšių atstovas A. Stasiulaitis sakė mitinge pasigedęs bent mažos užuominos apie tai, kokios yra pagrindinės šios įtemptos padėties priežąstys. „Niekas iš profsąjungos, nei darbuotojų atstovų neužsiminė, kodėl taip yra“, - sakė jis. Anot A. Stasiulaičio, visi turi teisę išreikšti savo nepasitenkinimą ir savo lūkesčius ar susirūpinimą įmonės finansine padėtimi, tačiau negalima ignoruoti priežasčių, kurios tokią padėtį nulėmė.
„Yra trys grupės veiksnių, kurios lemia sėkmingą šios įmonės darbą. Pirma grupė priežasčių priklauso nuo mūsų pačių, tai yra modernizavimas, taupymo priemonės – tai, kas yra mūsų rankose. Antroji priežastis, kuri visiškai nuo mūsų nepriklauso, tai yra makroekonominės sąlygos, ir jos iš tikrųjų dabar yra labai nepalankios visam Europos naftos perdirbimo sektoriui, ne tiktai mums. Trečioji priežastis – esame lokaliai priklausomi nuo valstybės institucijų sprendimų, teisinio reguliavimo priemonių, kurios mums leistų šiek tiek pagerinti mūsų padėtį, kuri dabar yra labai labai sunki“, – tvirtino A. Stasiulaitis.
Su darbdaviais kovoja ir Danijoje
Mitinge dalyvavo ir penkerius metus kartu su Danijos profsąjungomis dirbantis – joms vertėjaujantis Saulius Pušinskas.
„Profsąjungos Danijoje žymiai stipresnės. Buvo atvejis, kai moteriškės dirbo rožyne. Dirbo už dvigubai mažesnius atlyginimus nei nustatytas minimumas. Jos kreipėsi į „3F” profsąjungą, kuri neleido jų išvežti kaip malkų. Joms nusprendus streikuoti, buvo per kelias valandas suorganizuotas autobusas, kad jas kaip malkas išvežtų į Lietuvą. Taip elgėsi Danijos darbdavys su darbuotojomis iš Lietuvos. Tai „3F” profsąjunga joms mokėjo joms mokėjo streiko pinigus, jos streikuodavo rytais ir po darbo netoli rožyno. Paskui jas puse etato mėnesiui įdarbino profsąjunga. Ji suruošė leidimus gyventi bei visus dokumentus, reikalingus paduoti darbdavį į teismą“, – sakė vertėjas Saulius Pušinskas.
S. Pušinskui yra tekę vertėjauti byloje, kur darbuotojai bylinėjosi su parduotuves valantiems darbuotojams. Jie per dieną nuvažiuodavę po 400 kilometrų per valandą, važinėdami po parduotuves, už tai jiems darbdavys nemokėdavęs. Nemokėdavęs ir už viršvalandžius, atostogas – per metus darbdavys nuo darbuotojo nusukdavęs apie 100 tūkst. litų. Profsąjungai pavyko padėti lietuviui atgauti pinigų dalį.
