Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius atkreipė dėmesį, kad po paskutinės LB prognozės prezidento siūlymai kaip niekad aktualūs.
„Naujausia Lietuvos banko prognozė parodo akivaizdžiai atotrūkį tarp to, kas buvo žinoma, rengiant biudžetą, kai buvo prognozuota 2,5 proc. infliacija, ir dabar, kai turime 4 kartus didesnę – 11 proc. Prezidentas jau teikė dvi priemones, ir jų poreikis po šios paskutinės prognozės – akivaizdus“, – posėdyje kalbėjo jis.
BFK pirmininkas Mykolas Majauskas teigia, kad Seimas sutiko svarstyti vieną iš prezidento pateiktų siūlymų – neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimą.
„Aš pats tam labai pritariu, tik svarbu žiūrėti, kaip būtų galima tobulinti, kad jis paliestų daugiau žmonių, ir poveikis būtų kiek didesnis, kad galėtų tinkamai amortizuoti augančias kainas“, – pažymėjo jis.
Kalbėdamas apie vienkartines 100 eurų išmokas skurdžiai gyvenantiems asmenims Seimo narys svarsto, kad tai būtų tikslinė priemonė, galbūt sulaukianti daugiau palaikymo: „Seime diskutavome dėl vienkartinės išmokos ir svarstėme, kad tai būtų galbūt tikslinė priemonė, matyt, gal ir būtų daugiau palaikymo šiai priemonei esamoms aplinkybėms spręsti – infliacijos padarinių mažinimui konkrečiose srityse.“
V. Augustinavičius BFK posėdyje atkreipė dėmesį į investicijų augimą Lietuvoje.
„Lietuvos banko prognozėje per dvejus metus jis sumažės perpus, t. y. vietoje to, kad pernai augo 7 proc., šiemet augimas bus apie 3,6 proc. Tai yra esmė ekonomikos vystymuisi. Kviesčiau į šį rodiklį visus atkreipti dėmesį ir galvoti apie priemones: ar tai būtų pelno apmokestinimo srityje, ar kitoje. Investicijų skatinimui reikia naujų priemonių šioje vietoje, nes tai bus tas indikatorius, kuris užtikrins arba priešingai – padės užtikrinti ekonomikos augimą ateityje“, – pažymėjo prezidento patarėjas.
Dėl šios priemonės M. Majauskas buvo kategoriškas.
„Dėl pelno mokesčio lengvatos – tiek Finansų ministerijos, tiek mano pozicija nesikeičia. Jokių pelno mokesčio lengvatų stambiam verslui, esant tokioms aplinkybėms (negali būti – Delfi). Jeigu, aišku, turėtume daug laisvų pinigų, būtų galima svarstyti, bet, man atrodo, prioritetas – mažas pajamas gaunančių asmenų disponuojamų pajamų didinimas. Tai – pagrindas ir prioritetas“, – pabrėžė jis.
Delfi primena, kad Seimas ėmėsi vienos iš prezidento siūlomų priemonių sušvelninti infliacijos naštą gyventojams. Parlamentarai palaikė Gitano Nausėdos siūlymą didinti NPD nuo 460 iki 510 eurų, tačiau nesutiko svarstyti vienkartinės 100 eurų išmokos skurdžiausiai gyvenantiems žmonėms.
Sausio pabaigoje, kaip ELTAI teigė prezidento patarėjas, G. Nausėda yra pasirengęs teikti reinvestuojamo pelno neapmokestinimo pasiūlymą, kruopščiai įvertinęs tokio sprendimo pasekmes biudžeto pajamoms.
Sausį ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė Prezidentūroje pristatė siūlymą įvesti mokesčių lengvatą nepasiskirstytam įmonių pelnui, kurią tuomet palaikė ir šalies vadovas G. Nausėda.
Tačiau finansų ministrė Gintarė Skaistė laikėsi pozicijos, kad, įgyvendinus šį pasiūlymą, fiskaliniai nuostoliai biudžetui būtų ypatingai dideli ir keltų grėsmę Vyriausybės įsipareigojimų vykdymui: švietimo susitarimo įgyvendinimui, papildomam pensijų indeksavimui, valstybės tarnybos reformos sėkmingam įgyvendinimui ir kitiems prisiimtiems įsipareigojimams. Todėl be papildomų tvarių mokestinių pajamų šaltinių toks vienašališkas ir itin žymus biudžeto pajamų mažinimas yra sunkiai įsivaizduojamas.
Finansų ministerija akcentuoja, kad Lietuvoje taikomi pelno mokesčio tarifai yra vieni mažiausių Europos Sąjungoje, o Lietuvos pelno apmokestinimo sistema jau šiuo metu vertinama kaip viena iš patraukliausių tradicinių pelno apmokestinimo sistemų.
