„Iš esmės kritinių pastabų mes neturime. Ypatingai svarbus momentas yra kalbant jau apie antrą biudžeto etapą, tai yra dabartinis biudžeto variantas, kuris yra grįžęs iš Vyriausybės. Prezidentas siūlė, kad karinės infrastruktūros projektams, kuriais siekiama užtikrinti mūsų NATO sąjungininkų pajėgų priėmimą Lietuvoje, jie būtų įgyvendinami tinkamai ir maksimaliu greičiu. Čia buvo sutarta numatyti teisę skolintis iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto, jei bus gaunamos viršplaninės pajamos, nepažeidžiamas 4,9 proc. nuo BVP lygis“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
„Pavyko įtikinti tiek Seimo narius, tiek Vyriausybę ir šią nuostatą šiandien matome biudžeto projekte, kuris tikimės, kad bus priimtas“, – pridūrė ji.
I.Segalovičienė aiškina, kad prezidento manymu, šis biudžeto projektas yra rimtas žingsnis į priekį ir į daugumą šalies vadovo siūlymų buvo atsižvelgta jau pirmajame biudžeto projekto variante.
„Prezidentas yra pasisakęs, kad šis biudžeto projektas, kuris buvo pateiktas pirmame svarstymo etape yra rimtas žingsnis į priekį. Į daugumą šalies vadovo siūlymų buvo atsižvelgta jau pirmajame biudžeto projekto variante, tai elektros ir dujų kompensavimas, gyventojų pajamų didinimas, pagalbos verslui paketas“, – sakė prezidento patarėja.
„Seime girdime daug įvairiausių diskusijų ir be jokios abejonės tie pasiūlymai, kurie gimsta Seime, turi būti kartu apsvarstyti tiek su Vyriausybe, tiek tarp Seimo narių ir priimti sprendimai, tai yra demokratinio proceso sudedamoji dalis, biudžeto svarstymo sudedamoji dalis. Šiandien prezidento svarbiausi pasiūlymai, kuriuos jis indikavo prieš biudžeto formavimą yra atliepti ir tai rimtas žingsnis į priekį“, – pridėjo ji.
ELTA primena, kad antradienį Seimas galutinai apsispręs dėl kitų metų valstybės biudžeto projekto – praėjusią savaitę sėkmingai įvykus antrajam svarstymui jį beliko priimti.
Praėjusią savaitę Vyriausybės patikslintame 2023 m. biudžete skaičiuojamos 15,6 mlrd. eurų pajamos, 18,6 mlrd. eurų išlaidos ir 4,9 proc. deficitas.
Projektas tarp valdančiųjų ir opozicijos vertinamas skirtingai – koalicijos partneriai kitų metų biudžetą vadina kokybišku, akcentuoja kitąmet planuojamas pagalbos priemones gyventojams ir verslui dėl aukštų energijos kainų, taip pat, kad numatoma kelti pajamas įvairių sričių darbuotojams, didinti minimalią mėnesinę algą, neapmokestinamąjį pajamų dydį, pensijas ir socialines išmokas.
Savo ruožtu opozicija kritikuoja, jog biudžete gyventojų pajamos didinamos nepakankamai, esą infliacija auga sparčiau, tad jų perkamoji galia mažėja, o paramos priemonės netikslios, nes skiriamos ne socialiai jautriausioms visuomenės grupėms, o visiems gyventojams vienodai.
Be to, prieš galutinį balsavimą Seimas dar balsuos dėl daugiau nei 50 parlamentarų siūlymų, įregistruotų po biudžeto patikslinimų. Jų bendra vertė siekia apie 600 mln. eurų. Kad jiems būtų pritarta turi balsuoti bent pusė – 71 – Seimo narių.
