Prezidentūra: galbūt vertėtų įkurti Vyriausybei patarinėjančią nepriklausomą ekonomikos ekspertų tarybą

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) diskusijoje dėl antiinfliacinių priemonių taikymo dalyvavęs šalies prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius neatmeta, kad Lietuvos ekonomika gali susidurti su situacija, kuomet, nepaisant spartaus kainų augimo, ekonomikos augimas imtų stoti. Todėl Prezidentūra, jo teigimu, siūlo apsvarstyti galimybę įkurti ekonomikos ekspertų tarybą, kuri galėtų patarinėti šalies vykdomajai valdžiai.

„Prezidentūros nuomone, Lietuvos ekonomikai pagal įvairius nepalankius scenarijus vaikštant nelabai toli nuo stagfliacijos riboženklio ir siekiant savalaikių proaktyvių ekonominių sprendimų, galbūt vertėtų apsvarstyti įkurti nepriklausomą ekspertų tarybą prie Vyriausybės“, – trečiadienį parlamentarams sakė V. Augustinavičius.

Prezidentūros ekonomikos ir socialinės politikos grupės patarėjas pažymėjo, kad panaši ekspertų taryba sveikatos klausimais buvo įkurta ir sprendžiant COVID-19 pandemijos valdymo klausimus.

„Pandemijos periodu buvo labai vertinga sveikatos ekspertų taryba prie Vyriausybės ir buvo priimti kai kurie labai savalaikiai sprendimai. Tai šiandien matome, kad ekonomika šiek tiek serga, tai yra aukštos infliacijos liga, ir manome, kad vertėtų apsvarstyti galbūt nuolatinę ekspertų pagalbą“, – aiškino V. Augustinavičius.

Tuo metu į Prezidentūros siūlymą sureagavęs BFK pirmininkas Mykolas Majauskas pažymėjo, kad jo vadovaujamas komitetas iš esmės jau subūrė ekonomikos ekspertus diskusijai, ir tai galėtų taikyti dar platesne apimtimi.

„Aš drįsčiau pasisiūlyti ir sakyti, kad Biudžeto ir finansų komitetas galėtų būti ta platforma, kur mes padiskutuojame kartu su ekspertais, taip kad diskutuojame ir šiandien“, – tikino M. Majauskas.

ELTA primena, kad Lietuvos bankas praėjusį antradienį paskelbė šalies ekonomikos raidos prognozes, kuriose numatoma, kad vidutinė metinė infliacija šiemet turėtų siekti 10,5–11,1 proc., o jau kitais metais vos 2,7–3 proc. Eltos kalbinti ekonomistai sutinka, kad toks metinės infliacijos mažėjimas kitais metais yra realus pirmiausiai dėl vadinamojo bazės efekto, kadangi kainų pokytis bus skaičiuojamas nuo žymiai didesnės šių metų kainų ribos.

Pagal konvencinį scenarijų, parengtą remiantis kovo 1 d. turėta informacija, numatoma, kad Lietuvos BVP šiemet augs 2,7, o infliacija sudarys 10,5 proc. Šoko scenarijaus atveju, kuris pagrįstas prielaidomis ir finansų rinkų informacija iki kovo 17 d., šalies BVP šiemet didės 0,4, o infliacija sudarys 11,1 proc. Didesnio šoko scenarijaus atveju numatomi hipotetiniai papildomi šokai ekonomikai, dėl kurių 2022 m. BVP sumažėtų 1,2, o infliacija sudarytų 11,5 proc. Šių dviejų scenarijų atveju aptariama tik dviejų pagrindinių makroekonominių rodiklių – BVP ir infliacijos – raida.