„Šiai dienai, kada matėme 2022 m. IV ketvirčio Lietuvos ekonomikos rezultatus, t.y. 0,4 proc. BVP sumažėjimą, mums, kaip mirksinti lemputė sakė, kad turime imtis labai svarbios dedamosios, t.y. investicijų skatinimo. Investicijos yra tas variklis, užtikrinantis ekonomikos augimą ir būtent investicijų skatinimo priemonės, mūsų galva, visiems šiems sektoriams yra labai reikalingos“, – antradienį „Žinių radijui“ teigė I. Segalovičienė.
Tarp svarbių sprendimų, galinčių padėti skatinti investicijas, prezidento patarėja paminėjo planą pelno mokesčio lengvatą į naujas technologijas investuojančiam verslui penkeriems metams bei Nacionalinio plėtros fondo instituto projekto finalizavimą.
„Aiškiai buvo aptartas planas pratęsti penkeriems metams verslo investicijų paskatas, kurios šiemet baigia galioti. Investicijų skatinimas yra ta ekonominė politika, kurią, pasirūpinus gyventojais, reikia suaktyvinti, kalbant apie verslą“, – aiškino I. Segalovičienė.
„Prezidentas nuo kadencijos pradžios skatinamas Nacionalinio plėtros fondo arba banko projektas pasistūmėjo į priekį. Dabar svarbiausia, kad kuo efektyviau šis bankas veiktų, jog užtikrintų galimybes gauti kapitalą, vykdyti investicijas“, – pridūrė ji.
Galiausiai I. Segalovičienė pažymėjo, kad Lietuva dar turi galimybę pasinaudoti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF fondo) paskoline dalimi, kuri padėtų stimuliuoti ekonomiką bei finansuoti projektus.
„Lietuva dar turi galimybę pasinaudoti RRF fondo lėšomis ir skatinti investicijas, finansuoti projektus, atsiperkančius projektus, kurie galėtų mūsų ekonomiką stimuliuoti, ją auginti ir to labai reikia. Turime iš savęs išspausti maksimumą, didinti investicijas taip, kad tiek valstybės investicijos, tiek verslo, dabartiniame ekonomikos ciklo kontekste būtų dar labiau suaktyvintos“, – sakė prezidento patarėja.
Kaip praeitą savaitę skelbė Valstybės duomenų agentūra, 2022 m. ketvirtąjį ketvirtį, šalies BVP to meto kainomis siekė 17,8 mlrd. Palyginti su 2022 m. trečiuoju ketvirčiu, realusis BVP pokytis, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, buvo neigiamas ir sudarė –1,7 proc. Lyginant su 2021 m. ketvirtuoju ketvirčiu, šalies ūkis lyginamuoju laikotarpiu susitraukė 0,4 proc.
Iš viso 2022 m. Lietuvos BVP augo 2,2 proc. bei 67,1 mlrd. eurų.
