„Manome, kad rizikos didėti infliacijai dėl prezidento siūlomų priemonių nėra. Jei pažiūrėtume į infliacijos struktūrą, ji sąlygota tam tikrų sąnaudų augimo, medžiagų ir t. t. Tai nėra grynoji infliacija.
Jei pažiūrėtume į kitus metus, kuomet buvo vykdoma aktyvi anticiklinė politika, suteikiant žmonėms pagalbos priemones, matėme, kad infliacija neaugo taip stipriai. Dabartinė infliacija yra kitokia savo pobūdžiu, jos kilmė yra ne iš vartojimo. Manome, kad rizikos šiam klausimui tikrai nėra“, – sakė I. Segalovičienė.
Ji taip pat pranešė, kad prezidentas trečiadienį Seimui turėtų pateikti dviejų, numatytas priemones įgyvendinančių, įstatymų projektus.
„Tikisi, kad kitą savaitę per numatomą Seimo sesiją galės pradėti diskutuoti apie šiuos klausimus“, – perdavė patarėja.
Praėjusią savaitę G. Nausėda kaip priemonę infliacijos pasekmėms švelninti pasiūlė svarstyti neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimą nuo esamo 460 iki 510 eurų – toks NPD galėtų būti pritaikytas nuo šių metų sausio 1 dienos.
Prezidentas diskusijai taip pat iškėlė vienkartinių 100 eurų išmokų idėją. Jos galėtų būti skiriamos socialinio draudimo ir šalpos pensijų gavėjams, nepasiturinčioms ir vaikus su negalia auginančioms šeimoms.
I. Segalovičienė dėstė, kad šiai dienai reikia taikyti labai fokusuotą socialinę politiką infliacijos pasekmėms mažinti. „Reikia kalbėti apie pažeidžiamiausias visuomenės grupes, apimant dalį viduriniosios klasės, tuos, kam jau darosi sunku“, – žurnalistams aiškino ji.
Statistikos departamento duomenimis, suderinta išankstinė metinė (sausį, palyginti su 2021-ųjų sausio mėnesiu) infliacija buvo 12,2 proc.
Ragina didinti mokesčius ne darbo pajamoms
Susitikime taip pat dalyvavusi Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I. Ruginienė sakė, kad pritaria siūlomam NPD didinimui, bet pridūrė, jog vien prezidento iniciatyvos neužteks.
„Turėtų aktyviai įsijungti ir Vyriausybė. Pagaliau turime spręsti ir kitą užsisenėjusią problemą, kurią jau eilę kadencijų vis padeda į stalčių ir nesprendžia. Turime imtis sprendimų dėl didesnių mokesčių kitoms su nedarbo santykiais susijusioms pajamoms“, – sakė ji.
I. Ruginienė ragino pamatyti žmones, kurie gauna 100 tūkst. eurų ir didesnes pajamas.
„Gaunantys kelis milijonus per metus šiai dienai moka mokesčių mažiau. Nori ar nenori, skausmingas šis klausimas, bet reikia sėsti ir jį išspręsti“, – sakė ji.
Konfederacijos pirmininkė taip pat pakomentavo antradienį įmonėje „Achema“ prasidėjusį streiką, apibūdino jį kaip šimtmečio įvykį.
„Šiandien darbuotojai toliau streikuoja, tęsia ir rodo savo pasiryžimą ir jėgą. Nesusitaiko su sąlygomis, kurias siūlo darbdavys. Vakar dar nuskambėjo skandalinga žinutė iš „Achemos“ vadovybės – kad kolektyvinė sutartis yra niekinis popierėlis.
Tai yra labai stiprus ženklas mums visiems, kad vakar buvo išdrįsta paminti tiek Europos Sąjungos vertybes ir nustatytus tikslus, tiek ir visų dirbančiųjų galimybę turėti stabilų rytojų ir užsitikrinti normalias darbo sąlygas“, – komentavo I. Ruginienė.
Profsąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis taip pat kalbėjo, kad ankstesni būgštavimai ir abejonės dėl NPD didinimo nepasiteisino.
„Jei žmonės gauna 50 ar 60 eurų daugiau, tai suteikiama viltis kabintis į gyvenimą. Man labai liūdna, kad jau 30 metų reikia įtikinėti darbdavius, kad kolektyvinis susitarimas yra socialinė taika organizacijoje, kur kartu sprendžiamos problemos dialogo būdu“, – pridūrė jis.
Prabilo ir apie 13 atlyginimą
Profsąjungos „Solidarumas“ generalinis sekretorius Ričardas Garuolis sakė, kad dėl dabartinės infliacijos reikia nestandartinių ir greitų sprendimų.
„Dėl to mes prezidento pasiūlymams pritariame, bet kartu norime atkreipti dėmesį, kad infliacijos problema yra ilgalaikė. Ją reikėtų spręsti ilgalaikėmis priemonėmis. Pavyzdžiui, nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutarėme dėl bazinio dydžio padidinimo – atrodo geras pasiekimas, 4 eurai. Bet dabar išaiškėjo, kad tai padidino atlyginimą tik 2,6 proc. Tai daug mažiau, nei išaugo infliacija“, – pastebėjo jis.
R. Garuolis taip pat pastebėjo, kad prezidentas atkreipė dėmesį į taip vadinamas infliacines pajamas, dėl kurių biudžetas pasipildo. „Tas lėšas reikia grąžinti žmonėms. Dėl to siūlome eiti į indeksavimą. Daugelyje išsivysčiusių Europos šalių tai veikia ne vienerius metus. Yra įvairūs mechanizmai – galima skaičiuoti praėjusių, šių, kitų metų infliaciją ir pan.
Dar galima Danijos pavyzdžiu išmokėti 13 atlyginimą ar pensiją – tai skirtumas, kuris susidaro nuo praėjusių metų ir šių metų infliacijos“, – svarstė jis.
Skaičiuojama, kad prezidento pasiūlymams valstybės biudžete reikėtų 150–200 mln. eurų, kurie, pasak jo, galėtų būti padengti iš taip vadinamų infliacinių pajamų.
