Pristabdyti mokesčių mažinimą dirbantiems, padidinti mokesčius turtingiesiems, suvienodinti gyventojų pajamų mokesčius (GPM), sumažinti paramą dyzeliniam kurui ūkininkams, o pinigus nukreipti labiausiai skurstantiems – tokie pirmieji Prezidento ekonominiai siūlymai.
Juokaujama, kad naujuose koridoriuose S. Krėpšta tikrai nepasiklys, nes dar ne taip seniai buvo pajėgiausias šalies orientacininkas, bet apšilti naujose pareigose jis turėjo tik kiek daugiau nei mėnesį. Prezidentas G. Nausėda jau suformulavo savo pirmuosius ekonominius ir socialinius siūlymus už kurių parengimą ir įgyvendinimą atsakomybė tenka patarėjų korpusui.
Siūlymai dėl GPM ir neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) bei akcizų buvo sutikti nevienareikšmiškai. Ūkininkai jau suskubo pasipriešinti pastariesiems, o kitus sukritikavo finansų ministras Vilius Šapoka, „Swedbank“ vyriausias ekonomistas Nerijus Mačiulis ir kiti. S. Krėpšta įsitikinęs, kad Gerovės valstybės kūrimas negali gulti vien ant Prezidentūros pečių, o vienodas šio termino ir tuo pačiu valstybės tikslo suvokimas – būtina sąlyga tam pasiekti.
„Nesąžininga, kad turtingieji moka mažesnius mokesčius, nei dirbantys tų turtingųjų įmonėse“, – sako S. Krėpšta labiau norėdamas pabrėžti ne patį mokesčių skirtumą, o sąžiningumo valstybėje stoką. Žodį „sąžiningumas“ įvairia forma interviu metu jis pakartos 15 kartų.
– Apie pačią pradžią, Prezidentas jau suformavo komandą, jūs esate tos komandos dalis, kokia yra jūsų komanda, jūsų grupė?
– Visos patarėjų grupės susideda iš koordinatoriaus ir kiekviena grupė turi savo temas. Mano grupėje yra 4 temos: ekonomika ir inovacijos, finansai, biudžetas (tame tarpe ir mokesčiai), trečias patarėjas kuruoja sveikatos apsaugos klausimus ir ketvirtas – socialinės apsaugos klausimus. Tai 4 sritys ir kiekviena sritis turi po stiprų kompetentingą patarėją. Mano paties grupėje dirba keturi plius aš.
– Ar manote, kad tokio dydžio komanda pakankama efektyviai dirbti? Juk ekonominė ir socialinė sritis yra didžiulės.
– Manau, kad startui jos pilnai užtenka. Nemanau, kad verta patiems „prisidauginti“ darbuotojų, o žymiai geriau naudotis esamais valstybės resursais, teikti siūlymus, rodyti kryptį ir kartu dirbti. Manau, kad būsime efektyvūs.
– Praėjusią savaitę Prezidentas interviu (Edmundas Jakilaitis, „Dėmesio centre“ – DELFI) teigė, kad jau visi tikslai kaip ir suformuluoti, pirmieji pasiūlymai dedami ant stalo. Tačiau ministras Šapoka sako, kad ekonominių siūlymų, kurie buvo įvardinti registruotų dar nematė. Kada galėsime tiksliai su jais susipažinti?
– Noriu patikslinti, kokioje dabar stadijoje šie siūlymai. Šiuo metu Seimas, tiek iš mūsų, tiek iš kitų institucijų, prašė pateikti Seimo darbų programai įstatymus, jų pavadinimus ir koks tikslas bus siūlymų. Taigi, dabar neregistruojami konkretūs įstatymai, o renkamas sąrašas, kad jie žinotų ir galėtų suplanuoti savo darbotvarkę.
Dabar prasidės įstatymų rengimas ir tas antras etapas yra Vyriausybė. Ši tvirtins biudžetą spalio viduryje ir perduos Seimui. Tikimės, kad šie mūsų pasiūlymai atsidurs ir Vyriausybėje. Šioje vietoje jau turės būti parengti konkretūs teisės aktai, o tuomet jie bus teikiami Seimo svarstymui.
– Paprastai tariant: tokia valstybė, kurioje gera gyventi visiems. Ne vienai kažkokiai asmenų grupei, bet visiems. Ir čia mes matome, kad jeigu lygintume BVP vienam gyventojui, tai Lietuva tikrai pajudėjo į prieki. Lietuvai net ES išmokas siūloma mažinti, kadangi mums pasisekė, mes pajudėjome ir pasiekėme 80 proc. ES vidurkio. Problema tame, kad tas ekonomikos pyragas yra labai netolygiai padalinamas. Todėl turime grupes, kurioms labai gerai sekasi ir grupes, kurioms labai blogai sekasi, pavyzdžiui, senyvo amžiaus žmones, kurių skurdas labai didelis. Tai čia tikrai reikia žingsnių, kad tas pyragas būtų tolygiau ir sąžiningiau padalinamas.
Jeigu apie Gerovės valstybe dar konkrečiau kalbėti, tai ji stovi ant dviejų kojų. Viena koja yra materialinė pusė: turiu galvoje ir darbo užmokestį, išmokas, pensijas ir pan. Dirbančiųjų tarpe ta situacija yra tikrai gerėjanti, turime spartų atlyginimų augimą, dirbančiųjų skurdas yra mažas, mes ES viduryje pagal šį rodiklį. Bet materialinėje pusėje turime tikrai problemų su vienišais tėvais, su senyvais žmonėmis. Jų skurdas yra labai didelis. Tai čia tos grupės ir vietos, kur tikrai reikia materialinės paspirties.
Antra Gerovės valstybės koja – tai, taip vadinama gyvenimo kokybė plačiąja prasme. Pavyzdžiui, sveikatos apsauga – gerovė yra tada, kai išvengiamų mirčių skaičius yra mažas, sveiko gyvenimo trukmė didelė, žmogui pakankamai paprasta ir lengva nueiti pas gydytoją, nereikia ilgai laukti eilėse ir pan. Švietimas: svarbu jo kokybė, maža švietimo atskirtis. Tai viena iš didelių problemų: turime apie 30 proc. labai gerų mokyklų (valstybinių, ne privačių) ir 30 proc. labai blogų mokyklų. Ta pati sistema, bet didelė atskirtis. Gerovė būtų tada, kai ta atskirtis būtų žymiai mažesnė. Taip yra Suomijoje. Ten nesvarbu, nekyla klausimas, kad reikia ieškoti geresnės mokyklos. Einama į tą mokyklą, kuri jam yra kuo arčiau, nes visos jos geros.
– O kuri koja dabar tvirtesnė Lietuvoje?
– Ir ten, ir ten dabar turime problemų. Šlubi esame abejomis kojomis. Ta materialine dalis yra pirmas dalykas, bazinis dalykas. Tiesa, turime gerų vietų, pavyzdžiui, darbo rinka, bet turime ir silpnų vietų, kaip pensijų dydžiai. Kita koja, vėlgi, turime kuo pasidžiaugti, pavyzdžiui, viešoji tvarka, bendras asmenų saugumas irgi labai svarbu. Aplinkosaugos reikalavimai, mūsų oro užterštumas, vandens kokybė lyginant su kitomis valstybes mes atrodo tikrai gerai. Bet skaudžiausi dalykai – sveikatos ir švietimo problemos. Jas reikia spręsti ir dabar svarbiausia nusitaikyti į didžiausias šių sričių problemas.
Todėl mūsų pasiūlymai ir yra dabar nukreipti į tą materialinę pusę, į skaudžiausią problemą – senyvo amžiaus žmonių skurdą, neįgaliųjų žmonių skurdą, kuris tikrai yra didžiulis.
– Kaip tuomet atrodys ar norėtumėte, kad atrodytų Lietuva po G. Nausėdos ir jūsų kadencijos, po 5 metų?
– Man atrodo yra visai aiškiai sudėliota mūsų Konstitucijoje, kuri numato labai aiškias Gerovės valstybės sritis. 41, 52, 53 straipsniai kalba apie visiems prieinamą nemokamą švietimą, nemokamą mediciną, apie socialines išmokas. Tiesiog reikia tą pažadą išpildyti iš finansavimo adekvatumo pusės. Nors Konstitucija nekalba, kad reikia turėti gerai surenkamą biudžetą, pagal kurį esame praktiškai ES dugne. Tad kryptis yra aiški.
Turime eilę organizacijų: Europos Komisiją, OECD (EBPO, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija – DELFI), kurios labai gerai analizuoja ir beda pirštu, kur yra mūsų gyvenimo kokybės ir materialinio nepritekliaus problemos. Tie receptai, jeigu tikrai norima tas įsisenėjusias problemas spręsti – gana aiškūs. Visos Prezidentūros pajėgos bus telkiamos ir metamos tam, kad tas skaudžiausias problemas ir spręsti. Ir pradėti spręsti ne kažkada, o šiemet. Ir kiekvienais metais žengti didesnius ar mažesnius žingsnius. Jeigu judi – tikslas artėja. Svarbiausia netrypčioti vietoje, o juo labiau nežengti atgal.
– Mūsų pateikti pasiūlymai nukreipti į tai, ką dar skubiai šiemet galime padaryti. Bet jeigu žiūrėti plačiau, ne vien į šiuos metus, tai tas atotrūkis tarp mūsų BVP ir surenkamo biudžeto yra labai aiškiai OECD suskaičiuotas: apie pusė atotrūkio yra šešėlis, tai čia skaudi problema. Vyriausybė daro tam tikrus žingsnius jai spręsti, bet turėtų ir toliau daryti: kalbame apie tuos sektorius, kur tikrai apyvartos yra didelės, o surenkami mokesčiai maži: statybos, autoremontas, auklės. Verslo liudijimų formos, akivaizdu, kad turėtų būti konvertuojamos bent jau į individualią veiklą ar net normalias darbo sutartis.
Apie 40 proc. atotrūkio yra mokestines sistemos dalykai, tai čia yra įvairios išimtys, lengvatos, skirtingas apmokestinimas skirtingoms grupėms ir panašūs dalykai. Dyzelino lengvata ūkininkams yra vienas iš šių dalykų.
Likutis yra apie 10–15 proc. dėl ekonomikos struktūros: tarkim, kokią dalį užima pramonė ar žemės ūkis. Čia jau sunkiau pajudinami dalykai. Taigi liūto dalis – šešėlis ir mokestinė sistema. Jeigu būtų aiški strategija, aiški kryptis, kad mes didinam tas mokestines pajamas, o jas ne mažiname, kaip buvo tam tikrų sprendimų jas tiesiog netgi mažinti, tai tada mes tais žingsneliais nujudėtume kažkur.
– Pasiūlymai pasiūlymais, čia buvo lengviausia dalis, dabar lauks konkretus darbas su Seimu, partijomis, frakcijomis. Pastaroji jūsų darbovietė buvo Lietuvos bankas (Simonas Krėpšta ėjo Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento direktoriaus pareigas), o ar turite politinės patirties, ar jos pakaks siūlymams įgyvendinti?
– Mes dar prieš pateikdami pasiūlymus aplankėme visas frakcijas, susitikome su jų koordinatoriais, susitikome su Vyriausybe ir Prezidentas kalbėjo su Premjeru, dialogas buvo mezgamas. Gerovės valstybė yra ne vieno Prezidento projektas, tai yra valstybės projektas, o valstybė yra visos valdžios įstaigos: ir Vyriausybė, ir ministerijos ir Seimas. Žengti gerovės link gali tik visos institucijos drauge.
Patirtis iš Lietuvos banko rodo, kad labai svarbu žinoti tikslą, kur eini ir labai svarbu labai aktyviai judėti link ten, o ne į priešingą pusę. Didžioji problema, kodėl kartais ko nors nepavyksta yra kiti tikslai: deklaruojama viena, o iš tikro judama link kitų tikslų.
Suprantu, kad jau kitąmet rinkimai, bet dar liko ketvirtadalis kadencijos laiko ir tikiu, kad visuomenė tikrai įvertins, jeigu matys, kad esminės problemos bus sprendžiamos. O problemos juk aiškios, didelio ginčo nėra.
– Ekonomistas Raimondas Kuodis nors ir labai sveikina Prezidento siūlymus, visgi perspėja, kad pasipriešinimas iš „sistemos“ jiems bus milžiniškas. Ar jūsų grupė pasiruošusi juos įgyvendinti iki galo? Kiek sau leisite eiti į kompromisus? Juk būtų naivu tikėtis, kad jūsų siūlymai, tokie, kokie pateikti ir bus priimti.
– Bandysim kalbėti ir derinti interesus tarp visų skirtingų grupių. Lietuviai norėjo nugalėti australus, mes norim išspręsti esmines problemas, ar prisirinksime pražangų einant link tikslo, mums yra antrame plane. Man atrodo, kad tikrai neverta blaškytis ir jau galvoti apie tai kas bus, jeigu bus. Problemos aiškios, mes norime jas pajudinti iš mirties taško, siūlome savo pasiūlymus ir kalbam su institucijomis ir kitoms suinteresuotomis grupėmis. Jeigu kažkas pasiūlys dar geresnių būdų, kurie dar geriau spręstų tas svarbiausias problemas tai valio, bet šiandien mes matome tokius sprendimo budus.
– Tai jūsų tikslas, kad Prezidento siūlymai dėl mokesčių, akcizų ir kitų dalykų atsispindėtų jau kitų metų biudžete? Per mėnesį–pusantro kiek dar liko iki biudžeto pateikimo Seimui?
– Biudžetas yra vienas iš svarbiausių įrankių valstybes valdyme ir būtų tikrai neracionalu praleisti tokią progą. Tikslas tikrai toks, kad visi mūsų pasiūlymai eitu su šiuo biudžetu ir įsigaliotų kaip galima greičiau.
– Ką tik turėjome mokesčių reformą. Ar nebūtų tai per greitai, jeigu štai už kelių mėnesių vėl turėtume pasikeitusius mokesčius? Juk prisitaikymo klausimas visuomet aktualus tiek verslui, tiek gyventojams..
– Mes apie tai mąstėme ir tikrai nesiūlom kažko tokio, kas iš esmės viską keistų, nes iš išmokų pusės viskas paprasta – tiesiog siūlome jas padidinti. Iš pajamų surinkimo pusės mes, tarkime, siūlome sumažinti lengvatą dyzelinui. Juk akcizo pakeitimai beveik kasmet vyksta, tai nėra kažkas neįprasto. Praktikos mes čia nesugriauname. NPD klausimas: reikia turėti omenyje, kad mes siūlome prilėtinti mokesčių mažinimą, nes dabar numatytas didelis mokesčių mažinimas, kuris tikrai labai daug kainuoja biudžetui. Dirbančios šeimos yra labai svarbios, bet atsižvelgdami į valstybės finansus mes sakome, kad reikia šiek tiek tai prilėtinti.
Dėl individualios veiklos – kaip visa tai veikia? Jeigu yra nedaug pajamų, mokesčio tarifas yra 5 proc. Tai mes nesiūlom keisti šito bendro formato, augant pajamoms mokesčiai tegu ir toliau auga, bet šiuo metu jie ties 15 proc. ir sustoja. Pasiekti tokią sumą, reiškia uždirbti per 3000 eurų per mėnesį – tai beveik 4 kartus vidutinis atlyginimas. Tad mes sakom, kad būtų sąžiningiau, kad tas tarifas toliau augtų ir pasiektų tokį dydį, kurį moka visi dirbantys pagal darbo sutartis, t. y. 20 proc. Mes tik siūlome padaryti sąžiningas žaidimo taisykles, nes dabar tiems, kas daugiau uždirba yra vos ne naudingiau dirbti pagal individualią veiklą.
– Pereikim prie konkrečių jūsų siūlymų. Vienodų GPM tarifų idėjos. Noriu pasitikslinti, ar mes kalbame apie siekius įvesti ar bent galvoti apie platesnio mąsto mokesčių reformą, kai būtų ne tik sulyginami mokami tarifai, bet apmokestinamos visos pajamos vienodai? Tarkime metų gale paimama pajamų suma ir apmokestinama vienodu tarifu, neatsižvelgiant ar tai būtų pensijos ar motinystės išmoka, dividendai ar darbo užmokestis.
– Bendra kryptis, taip. To yra siekiama. Bet nereikia... pavyzdžiui, pensijų apmokestinimas. Tu jas padidini ir po to apmokestini, kokią nauda tai duotų? Žmogus gautų tiek pat, o būtų sukurtas kažkoks mokesčių ratas. Čia pasirinkimo dalykas, bet tai nėra esminis dalykas. Esminis dalykas, kad pajamų apmokestinimas skirtųsi kuo mažiau, nepriklausomai nuo pajamų formos. Čia tas pats nelygybės, sąžiningumo dalykas: nesvarbu iš kur gaunamos pajamos, jos turėtų būti apmokestinamas kuo vienodžiau.
– Bet čia mes jau pasimetam terminuose. Ar pensija yra pajamos? Juk pajamos.
– (juokiasi) Pensijos aišku yra pajamos, bet čia būtų grynai techninis dalykas: turėti jas didesnes ir apmokestinti. Dėl to tikrai neverta keisti sistemų.
– Nenoriu pasakyti, kad reikia būtinai apmokestinti pensijas, bet keliu klausimą ar valstybė neturėtų kelti sau tikslo į visas pajamas žiūrėti vienodai ir apmokestinti jas vienodai? Suprantu, kad kiek provokuoju, bet ar tai nepadėtų taip pat mažinti nelygybės ir kurti teisingumo jausmo?
– Taip, galbūt, tai būtų mokestinis sistemos keitimas iš pagrindų. Bet šiuo metu mes sakom: turim 3–4 mėnesius iki metų pabaigos, padarykime pirmą žingsnį suvienodindami mokesčius už kai kurias pajamas. Bet ta kryptis, kompaso rodyklė, manau rodo į tai, apie ką jūs klausiate.
– Dabar dirbantys su individualia veikla moka 15 proc. GPM tarifą, su darbo sutartimis – 20 proc. Tad kaip turi atrodyti tas suvienodinimas? Didiname iki 20 proc. ar mažiname iki 15 proc.?
– Ne, mes siūlome palikti kaip yra ir įvesti dar papildomą laiptelį. Dabar dirbantis pagal individualią veiklą ir uždirbantis iki 35 tūkst. eurų per metus moka 5 proc., pasiekęs šį skaičių – moka 15 proc. Mes sakom, kad įvedam dar vieną laiptelį, kurį pasiekus jau būtų mokamas 20 proc. tarifas. Kitaip sakant, jeigu šiandien kažkas uždirba tokia veikla 20 tūkst. eurų per metus – jam niekas nepasikeistų.
– Bet dabar žinia iš Prezidentūros ta, kad jūs kelsite mokesčius dirbantiems pagal individualią veiklą. Ar tai nepaskatins šešėlio?
– Žinia yra, kad mes nedidinsime mokesčių, o padarysime juos sąžiningesniais. Dabar, kad pasiektum 15 proc. tarifą reikia uždirbti per 3000 eurų per mėnesį. Sakyčiau visai geros pajamos. Mes sakom: padarykime mokesčių sistemą sąžiningesnę.
– Kitas kontrargumentas: darbo santykiai ir savo verslo vystymas – du skirtingi pasauliai. Rizikos laipsnis absoliučiai kitoks, ar tikrai teisinga, kad mokestine prasme valstybė į žmones žiūrėtų vienodai, nepriklausomai ką jie veikia ir kuo rizikuoja?
– Ką reiškia rizikuoja? Visa tai išvirsta į galimai didesnes pajamas. O atostoginių neturėjimą atperka tokie dalykai, kaip darbas laisvu grafiku ir pan. Mokesčiai nuo tokių veiklų mokami ne kas mėnesį, o susumuojamos visos tų metų pajamos. Jeigu ta rizika pasireiškė ir baigėsi mažesnėmis pajamomis – sumokama ir atitinkamai mažiau mokesčių, gal siek tiks 5 proc. Tai ar nesąžininga? Man atrodo tai yra sąžininga. Mokesčių laipteliai čia labai atsveria šitą dalyką, nes jeigu tau nepasisekė – mokėsi mažiau, jeigu sekėsi puikiai – daugiau, bet tu ir galėsi sau leisti sumokėti daugiau.
– Kalbame ne vien apie individualią veiklą: ir apie dividendus, pajamas iš investicijų, pardavimo ir pan. Kokie turėtų būti jų GPM tarifai?
– Kodėl gydytojas turi mokėti daugiau už pajamas negu asmuo, kuris pardavė kažkokį turtą ir verčiasi turto pardavimu? Mes sakome, kad būtų sąžininga sulyginti tuos tarifus.
– Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas perspėjo, kad tokie siūlymai iš Prezidentūros yra neapgalvoti kapitalo ir investicijų pasitraukimų rizikos kontekste. Jis sako, kad net ir dabartinis 15 proc. kapitalo apmokestinimas tikriausiai yra paskatinęs pakankamai garsias pavardes pasitraukti. Jeigu didinsim – bus dar blogiau. Ar esate tai įvertinę? Juk tapti kitos šalies mokesčių mokėtoju itin lengva.
– Be abejo, šiais laikais kapitalas yra mobilus ir investicijos yra mobilios, bet jau dabar latviai ir estai turi mažesnius tarifus, tad pagal šią logiką viskas jau turėjo iš Lietuvos pasitraukti, jau nekalbant apie ofšorus. Turime ir kitų pavyzdžių: Lenkijoje didesni tarifai. Tai yra vėl tas pats sąžiningumo dalykas: ar mes galime pateisinti tą nesąžiningą apmokestinimą tuo, kad kažkas pabėgs ar kažkas ieškos būdų apeiti, todėl geriau nieko nejudinti?
– Bet dideles pajamas gaunantys tai priims kaip mokesčių kėlimą. Trečdaliu.
– Čia tas pats sąžiningumas. Ar sąžininga, kad turtingieji moka mažiau, nei asmuo dirbantis tų turtingųjų įmonėje? Mūsų galva tai yra nesąžininga. Jeigu kažkas nuspręs ieškoti kitų valstybių, tai nuspręs. Kaip ir sakėte, jau dabar kai kurie žmonės taip sprendžia savo mokesčių „problemas“, bet manau ir visuomenes požiūris keičiasi. Jeigu tu jautiesi šalies pilnaverčiu piliečiu, tu iš tikro nori mokėti mokesčius. Tikrai yra tokių pavyzdžių.
– Siūlymas mažinti lengvatinį akcizą ūkininkų dyzeliniam kurui – kiek jis politiškai paskaičiuotas? Jau buvo Premjero pareiškimas ir ūkininkų organizacijų nuomonė, kad jie prieš tokį siūlymą.
– Mūsų tikslas – išspręsti esmines problemas, o tam reikia finansinių resursų. Tai nėra tiesioginis mokestis, tai nepaliečia tiesiogiai ūkininkų pajamų.
Kyla ir klausimas: kodėl pavyzdžiui lengvatos neturi miškininkai, kodėl neturi kitų sričių atstovai? Juk transportininkai intensyviau naudoja transportą, gal jiems reiktų dar labiau? Sąžiningumo elementas čia vėl labai svarbus. Mūsų siūlymas gal išvirstų į paskatą mažiau naudoti to kuro, ieškoti alternatyvų.
– Bet jūs tikrai matote galimybę valdančiuosius įtikinti palaikyti tokį sprendimą? Gal tai ir būtų sąžininga ir teisinga, bet turime politinę konjunktūrą, kuri pasakė, kad šito mes neliesim.
– Nežinau. Mes kalbėsime ir su tais pačiais žemdirbiais. Mes tiesiog ieškom būdo problemoms išspręsti. Tai tik vienas iš kelių, viena opcija. Ta lengvata (dyzelinui) kelia klaustukų.
– Labai aršiai į jūsų siūlymą dėl NPD sureagavo ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tokius siūlymus pavadino ne gerovės, o liūdesio valstybės kūrimu. Kaip suprantu, jis sako, kad šiame periode reikia toliau remti jaunas dirbančias šeimas, o ne nukreipti finansus į pensijų kėlimą. Jūs sakote šeimoms dabar šiek tiek luktelėkite, mes turime duoti pensininkams. Ar tokiu būdu nekuriate priešpriešos šioms grupėms?
– Mes savo sprendimus grindžiame įrodymais, skaičiais. Dirbančiųjų skurdas yra apie 8 proc., pensininkų skurdas yra 41 proc. Na tai kaip tai atrodo? Didžiulis skirtumas. Mes sakome: spręskime esminę problemą, didžiausią problemą.
Be abejo, dirbančios šeimos yra pagrindas, todėl ir yra mūsų pasiūlymas dėl papildomos laisvos dienos auginantiems net vieną vaiką. Tai gal tik tam tikra detalė, sutinku, kad tai nėra viską keičiantis dalykas, bet vis tiek prisidėtų prie šeimų gerovės. Labiausiai pagalbos reikia tiems, kurių tarpe beveik pusė skursta.
– NT ir taršos mokesčiai. Klausimas paskutiniu metu daug aptarinėjamas. Ar, jūsų žiniomis, jie bus įvesti kitąmet?
– Mes girdime kalbas iš valdančiųjų, kad jie svarsto apie šiuos mokesčius. Čia dvi medalio pusės: viena pusė rodo, kad surenkame mažai mokesčių iš turto apmokestinimo lyginant su kitomis valstybėmis, antra medalio pusė, ką Prezidentas ir akcentuoja – nauji mokesčiai negali didinti pajamų nelygybės, negali didinti skurdo. Tai jeigu atsirastų toks mokesčių dizainas, kuris nedidintų skurdo ir nelygybės, atsižvelgtų į prabangos elementą NT srityje ir turėtų gamtosauginį elementą automobilių mokesčių klausime ir tai nebūtų našta socialiai jautriems žmonėms, tuomet tokie pasiūlymai tikrai būtų sveikintini.
– Bet ar vertinant mūsų mažą biudžetą šiandien nesame toje vietoje, kur šiuos mokesčius įvesti tiesiog būtina ir nebėra ko atidėti?
– Taip, mūsų mažas biudžetas sako, kad su juo visada bus labai daug įtampų ir jos kiekvienais metais netgi didės, nes natūralūs visuomenės lūkesčiai: mokytojų atlyginamai, medikų atlyginimai – nepatenkinami. Mūsų biudžetas neišlaiko ekonomikos tvermės dėsnio ir tos įtampos tik didės. Gera žinia ta, kad šios įtampos vers ieškoti būdų, kaip didinti tas mokestines pajamas, nes kitaip niekaip neatliepsime visuomenės lūkesčių.
– Ačiū už pokalbį.
