Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus ekspertai tvirtina, kad kiaulienos subproduktai ir lašiniai, kaip mėsos produktai, patenka po keliais Rusijos draudimais: 2014 m. vasario draudimu įvežti kiaulieną dėl afrikinio kiaulių maro protrūkio ir pernai rugpjūtį paskelbtais Rusijos draudimais į šalį įvežti produkciją iš Europos Sąjungos.
Tačiau gyvos kiaulės – kitas reikalas. Jei jų importui būtų panaikintas draudimas dėl afrikinio kiaulių maro, riestauodegės galėtų keliauti į Rusiją.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Andriejus Stančikas dėsto, kad iš Europos Komisijos nario atsakingo už sveikatą ir maisto saugą Vytenio Povilo Andriukaičio direktorato išėjęs laiškas atvėrė galimybes siekti dvišalių susitarimų tarp Europos Sąjungos (ES) šalių ir Rusijos.
Atitinkamai, tai palieka laisvę Rusijai pasirinkti, su kokiomis ES šalimis ji norėtų atnaujinti prekybą, o kurias pasirinks ignoruoti ir taip skaldyti ES vienybę prekybos apribojimo klausimu.
Rodo į V. P. Andriukaitį
„Dabar norėčiau kalbėti tik faktais: sausio 16 dieną, komisarui V. P. Andriukaičiui pavaldus direktorato direktorius pasirašė laišką Rusijos fitosanitarinei institucijai, kur buvo reziumuota sausio 14 d. susitikimo rezultatai, kuriais atveriama, netgi siūloma, kad Rusija pradėtų derėtis su atskiromis šalimis“, - kalbėjo prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Prezidentė patvirtino, kad ketvirtadienį pamatė sausio 19 d. dokumentą iš Prancūzijos žemės ūkio ministerijos, kuriame parašyta, kad Prancūzija pradėjo derybas su Rusija ir yra pasiektas preliminarus susitarimas dėl Prancūzijos eksporto į Rusiją.
„Matoma, kad būtent šio direktorato veiksmų pasekoje Europa yra skaldoma, suteikiamos galimybės atskiroms šalims ir netgi pasiūlymas pateiktas Rusijai pradėti derybas su atskiromis Europos šalimis, - dėstė prezidentė. - Tiesioginė atsakomybė yra būtent to direktorato, kurį tiesiogiai kuruoja Lietuvos paskirtas komisaras.“
D. Grybauskaitė dėstė, kad Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija užprotestavo tokį veiksmą.
„Vieningai buvo priimtas sprendimas, kad Europa turi kalbėti vienu balsu ir negali būti skaldoma. Taigi, interpretacija, manipuliacija, išsisukinėjimas mūsų komisaro yra nepriimtinas, - rėžė prezidentė. - Kitaip interpretuoti kaip Europos skaldymo ir rusų interesų gynimo aš negaliu.“
Prezidentė nurodė, kad direktorato išsiųstas laiškas yra viešas ir jį D. Grybauskaitė įteikė premjerui Algirdui Butkevičiui.
„Šį laišką turėjo ir Seimo pirmininkė, jis yra viešas ir internete“, - dėstė šalies vadovė.
Paklausta apie Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, prezidentė dėstė, kad didėjant įtampai Rytų Ukrainoje į tai turi būti atsižvelgta.
„Europos Sąjunga ir Europos šalys visada reagavo labai griežtai į bet kokį situacijos Rytų Ukrainoje pablogėjimą, į Rusijos agresiją, į Rusijos palaikymą struktūroms, kurias ir mes, ir Ukraina pripažino kaip teroristines. Šiandien yra Europos užsienio reikalų ministrų diskusija, Lietuva išsakys, kaip ir kitos šalys, savo griežtą poziciją“
Pasak jos, vasario 12 d. susitinka Europos vadovai, kurie kalbėsis apie situaciją Ukrainoje.
„Atrodo, kad situacijos eskalacija tik didėja“, - apibendrino D. Grybauskaitė.
Skaudžiai nukentėjo
Lietuva skaudžiai nukentėjo dėl prekybos apribojimų: 2013 m. Europos statistikos biuro „Eurostat“ duomenimis, uždraustų maisto ir žemės ūkio prekių eksportas sudarė 19 proc. viso Lietuvos eksporto į Rusiją. Šių prekių eksporto dalis sudarė 2,6 proc. Lietuvos BVP arba 927 mln. Eurų, skaičiuoja A. Stančikas.
DELFI skelbė, kad pirmadienio vakarą Briuselyje, po Europos tarybos Žemės ūkio ir žuvininkystės tarybos posėdžio, Europai išsiųsta žinia, kad ES išlieka vieninga ir dėl susitarimų su Rusija derėsis vienu balsu.
Pirmadienį į Briuselį skubiai buvo atvykusi Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, kuri aiškinosi situaciją dėl V. P. Andriukaičiui pavaldaus direktorato laiško Rusijai ir buvo juo pasipiktinusi. Jis įvertintas kaip pasiūlymas Rusijai derėtis dėl konkrečių maisto produktų importo panaikinimo.
DELFI skelbė, kad Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos „Rosselchoznadzor“ vadovas Sergejus Dankvertas Berlyno „Žaliosios savaitės“ parodoje žurnalistams teigė, kad Rusija gali panaikinti sankcijas kai kurioms ES valstybėms – Vokietijai, Italijai, Vengrijai ir kitoms. Su Rusijos atstovais „Žaliojoje savaitėje“ buvo susitikę ir Prancūzijos atstovai.
Už žemės ūkio ir kaimo plėtrą atsakingas eurokomisaras Philas Hoganas gynė V. P. Andriukaitį ir dėstė, kad dvišalėms daryboms pagrindo nėra.
„Eurokomisaras V. P. Andriukaitis ir jo (direktorato) biuras dirba su Rusijos institucijomis, kad 2014 m. įvesti šie apribojimai prekybai būtų panaikinti ir tai toliau darys, - kalbėjo P. Hoganas. - Tačiau, žinoma, valstybės narės gali pradėti diskusijas bet kuriuo metu dėl bet kurio reikalo bet kurioje vietoje, tačiau dienos pabaigoje bus Europos Sąjungos politinis ir užsienio politikos sprendimas.“
Pirmadienį V. P. Andriukaitis komentavo, kad pokalbiai su Rusija - techninio pobūdžio, kurių tikslas ES galimybės eksportuoti kai kuriuos maisto produktus. Jis teigė, kad netoleruos neteisėtų dvišalių susitarimų tarp valstybės narės ir trečios šalies, o bet koks galimas prekybos palengvinimas būtų taikomas visoms valstybėms narėms, be jokio diskriminavimo.
Ankščiau Rusija paskelbė, kad techniniuose pokalbiuose sutarė su kai kuriomis ES valstybėmis, t. y. Prancūzija, Vokietija, Italija, Danija, Nyderlandai bei Vengrija, atnaujinti prekybą.
„Ši Rusijos žinia yra pagrindas pirmenybę teikti dvišaliams susitarimams ir skaldyti Europos Sąjungos vienybę. Tai nepriimtina“, - sakė komisaras.
Jis dėstė, kad Europos Komisija neremia ir neskatina atskirų ES valstybių dvišalių susitarimų dėl prekybos atnaujinimo su Rusija ir ragina ES valstybes tęsti „vieningo balso“ politiką Rusijos atžvilgiu.
