Įstatymų pataisomis panaikinti apribojimai privačioms bendrovėms dalyvauti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų valdyme.
Šalies vadovės teigimu, anksčiau Seimo priimtos nuostatos, leidusios LEZ valdymo bendrovėmis būti tik valstybės ar savivaldybės institucijoms, įmonėms arba viešajai įstaigai "Investuok Lietuvoje", prieštaravo LEZ pagrindų įstatymo nuostatoms ir sąžiningos konkurencijos principams.
Pasak prezidentės, pasirašyti LEZ įstatymai sudarys palankesnes sąlygas užsienio ir šalies investicijoms bei naujų darbo vietų sukūrimui krašto žmonėms.
Prezidentės grąžintus pakartotinai svarstyti Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų įstatymus su visomis šalies vadovės pataisomis Seimas priėmė kovo 13 dieną.
Prezidentė siūlė keisti įstatymų nuostatas, reglamentuojančias, kas gali būti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrove. Seimo priimtuose įstatymuose buvo nustatyta, kad tiek Kėdainių, tiek Panevėžio LEZ valdymo bendrovėmis gali būti valstybės arba savivaldybės institucijos ar įmonės, arba viešoji įstaiga "Investuok Lietuvoje".
Šalies vadovės nuomone, tokios nuostatos prieštarauja kai kurioms Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo nuostatoms. D. Grybauskaitė pasiūlė Seimo priimtus įstatymus keisti, juose įtvirtinant nuostatą, kad LEZ valdymo bendrove gali būti akcinė arba uždaroji akcinė bendrovė, kaip yra įtvirtinta priimtuose įstatymuose dėl Marijampolės, Naujosios Akmenės ir Šiaulių LEZ steigimo. Seimas šioms pataisoms pritarė.
Seimas praėjusių metų pabaigoje priėmė įstatymus dėl Akmenės, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio ir Šiaulių LEZ įsteigimo.
LEZ steigiamos siekiant sudaryti palankesnes sąlygas užsienio investicijoms pritraukti, technologijų plėtrai ir naujų darbo vietų kūrimui, taip pat siekiama didinti pramonės plėtrai skirtų teritorijų patrauklumą, efektyviai panaudoti pramoniniuose parkuose įrengtą infrastruktūrą.
