„Ketverius metus iki pandemijos Lietuva turėjo perteklinius viešuosius finansus. Stiprios prieškrizinės pozicijos dabar leidžia padėti šalies sveikatos sistemai, šalies gyventojams ir verslams atlaikyti pandemijos iššūkius. Tačiau kitų metų 7 proc. BVP lygio biudžeto deficitas turi būti trumpalaikis reiškinys – laikinos pagalbos priemonės negali tapti nuolatinėmis išlaidomis“, – teigė Prezidentas, pabrėžęs, kad, įgyvendinant biudžetą ir kitais metais sprendžiant dėl ES lėšų panaudojimo, būtina laikytis kaštų ir naudos balanso principo.
Antradienį suorganizuotoje spaudos konferencijoje prezidento vyriausiasis patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta sakė, kad kitąmet bus formuojamas masyvus pagalbos paketas, kuris bus nukreiptas į tris pagrindines sritis.
„Šiandien prieš valandą prezidentas pasirašė valstybės biudžeto projektą su visais lydinčiais aktais, įskaitant ir sveikatos biudžetą ir socialinio draudimo biudžetą.
Pastaruosius keletą metų turėtą fiskalinį perteklių prezidentas vertina pozityviai, o tai iš esmės leidžia kitais metais suformuoti gana masyvų pagalbos paketą, kuris būtų nukreiptas į tris pagrindines sritis.
Pirmiausia, suformuotas masyvus pagalbos paketas mūsų sveikatos sistemai, antra – siekiama išsaugoti ir paremti gyventojų pajamas bei verslo gyvybingumą ir trečia – sprendžiamos įsisenėjusios problemos, kaip senjorų skurdas“, – vardijo jis.
S. Krėpšta tikino, kad sveikatos sistemai kitais metais skiriama beveik 400 mln. Eur daugiau nei šiemet, pensijų finansavimas auga 350 mln. Eur.
„Be jokios abejonės, trumpalaikės vienkartinės išlaidos ir turi likti vienkartinėmis ir netapti nuolatinėmis išlaidomis, o ateityje Vyriausybė ir Seimas turės rasti būdų mažinti augančią skolą ir siekti prezidento užbrėžto strateginio tikslo, kad viešųjų finansų apimtis ir pajamos augtų ir pasiektų optimalų lygį 35 proc. lyginant su mūsų ekonomika.
Tai tam tikslui pasiekti kitąmet reikės imtis šešėlio mažinimo ir mokestinio teisingumo didinimo (priemonių-red.)“, – sakė jis.
Paklaustas, kokie galėtų būti šešėlio mažinimo būdai, S. Krėpšta teigė, kad kitose šalyse yra pasiteisinę sektoriniai skaitmeniniai šešėlio mažinimo būdai. Kaip vieną pavyzdžių jis nurodė statybininko ID sistemą.
Ji, kaip teigė,galėtų padėti skaitmenizuoti statybininkų verslą ir jį išskaidrinti.
Kalbėdamas apie tai, kaip reikėtų mažinti šalies skolą, S. Krėpšta teigė, kad tai galima padaryti keliais būdais.
„Žvelgiant į dar kitus metus, būtina jau kitais metais pasiruošti skolos ir deficito mažinimui. Tai galima padaryti dveim būdais. Pirmu, kad tos vienkartinės išlaidos, kurios numatytos 2021 metams, jos nepersikeltų į 2022-uosius ir netaptų nuolatinėmis. Antra – nuosekliai didinti valstybės pajamas ir tai galima padaryti dveim būdais: mažinant šešėlį, didinti mokestinės sistemos teisingumą, mažinti nepagrįstų išimčių skaičių“, – teigė jis.
Kaip rašoma prezidentūros pranešime, šalies vadovo vertinimu, kitų metų biudžetas yra orientuotas į tris šiuo metu svarbiausias sritis: sveikatos sistemą, pagalbą gyventojams ir verslui, taip pat – į įsisenėjusių šalies problemų sprendimą. Išlaidos sveikatos sistemai valstybės biudžete, lyginant su ankstesniu periodu, auga 276 mln. eurų, o skaičiuojant visų viešųjų biudžetų lėšas, šis augimas siekia apie 445 mln. eurų.
Bendras daugiakryptis pagalbos paketas dėl koronaviruso pandemijos (COVID-19) sudaro virš 1 mlrd. eurų. Lėšos bus skirtos verslo subsidijoms prastovų metu, savarankiškai dirbantiems, ieškantiems darbo, ligos (nedarbingumo) išmokoms, finansinei pagalbai įmonėms, gydymo ir medicinos įrangai, medikų algoms ir institucijoms, dalyvaujančioms kovoje su pandemija.
Didžiausias finansavimo pokytis 2021 m. fiksuojamas socialinės apsaugos srityje, kuri yra tiesiogiai susijusi su gyventojų gerove. Vien pensijoms didinti kitais metais skiriama apie 353 mln. eurų daugiau nei per ankstesnį periodą. Numatoma, kad senjorų vidutinė senatvės pensija kitąmet didės nuo 377 iki 415 eurų.
Prezidento nuomone, net ir pandemijos akivaizdoje būtina siekti strateginio tikslo sumažinti nepriimtinai didelį pensininkų skurdą ir taip siekti didesnio teisingumo.
„Apie visuomenės gerovę galima spręsti pagal tai, kokia yra jos senjorų padėtis. Kitais metais pensijos augs dešimtadaliu, o skurdo lygis senjorų grupėje, remiantis prognozėmis, sumažės beveik penktadaliu. Išlaikę tokį tempą ir teisingus prioritetus, po kelerių metų galime tikėtis proveržio užtikrinant orią šalies piliečių senatvę“, – sakė Prezidentas, teigiamu pokyčiu laikantis ir kitais metais didėsiančius vaiko pinigus bei kitas socialines išlaidas.
Šalies vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad 2021 m. biudžete skiriamas didesnis dėmesys šalies regionams. Numatyta, kad savivaldybių biudžetų pajamos kartu su valstybės biudžeto dotacijomis augs beveik 11 proc. Be to, savivaldybės, esant poreikiui, galės papildomai skolintis iki 58 mln. eurų.
Vis dėlto, pasak Prezidento, savivaldybių galimybės investuoti ir kurti pažangesnius išmanius regionus ir toliau susidurs su iššūkiais, todėl reikės toliau ieškoti sprendimų dėl didesnių investicijų šalies regionuose galimybių. Svarbų vaidmenį atliks ES Gaivinimo ir atsparumo didinimo fondas, siūlantis unikalią galimybę pakelti visą šalį į aukštesnį kokybinį lygmenį. Tačiau kartu tai reiškia, kad atsakingo investavimo procesui būtina pasiruošti per įmanomai trumpiausią laikotarpį.
Šalies vadovas teigiamai vertina tai, kad pandeminiame biudžete išlieka tvirtas dėmesys nacionaliniam saugumui. Numatyta, kad išlaidos gynybai sieks ne mažiau 2,03 proc. BVP su galimybe padidinti iki 2,05 proc. BVP.
Siekiant kokybiškų viešųjų paslaugų šalies piliečiams, taip pat pažangos švietime ir moksle, itin aktualus išlieka vienas iš esminių Prezidento įvardintų Gerovės Lietuvos vizijos strateginių tikslų – padidinti viešųjų išteklių apimtį iki 35 proc. BVP lygio. Tam pirmiausia reikia efektyviau išnaudoti šešėlinės ekonomikos mažinimo instrumentus ir siekti didesnio šalies mokesčių sistemos teisingumo.