Tai tik patvirtina, kad dažnas studijas renkasi neatsakingai, o ir studijų pasiūla dažnai būna nutolusi nuo realių rinkos tendencijų.

Vienos Klaipėdos įmonės, užsiimančios personalo atranka, specialistai sukūrė kol kas esą analogų Lietuvoje neturintį testą, kuris, teigiama, turėtų padėti kiekvienam abiturientui išsiaiškinti, kurį kelią jam geriausia rinktis.

„Nėra blogų profesijų. Yra tik žmonės, prastai atliekantys savo darbą", - akcentuoja testą sukūrusios įmonės vadovė Gintė Žilinskienė.

Pabrėžiama, kad didžiausia klaida, kurią daro abiturientai ir jų tėvai - aklas madingų ir pelningų profesijų vaikymasis, neatsižvelgiant į tikrąjį vaiko pašaukimą ir pomėgius.

Tiesiog stebėti

Mintis sukurti šį testą, kurį bus galima išbandyti maždaug po 1-2 mėnesių, esą ir kilo dėl to, kad į jų įmonę kreipiasi labai daug suaugusių žmonių, kurie nori keisti darbą ar net profesiją, nes, liaudiškai tariant, jaučiasi esą ne savo lėkštėje.

„Tėvai dažnai yra ne tik savo vaiko pagalbininkai, bet ir jį suklaidina, nes nukreipia ten, kur jiems atrodo būtų geriausia. Dažniausiai norėdami gero, jie gali sugadinti vaikui gyvenimą", - pasakojo G. Žilinskienė.

Antrindama jos kolegė Lijana Žilinskienė akcentavo, kad tėvai labiausiai padėtų savo vaikui, jei atidžiau stebėtų jo pomėgius.

„Paprastas pavyzdys - vaikas nuo mažų dienų mėgsta laivus. Juos konstruoja iš „Lego" kaladėlių, mėgsta plukdyti, piešia. Tad galima orientuotis, kad užaugęs jis links į profesijas, kurios susijusios su laivininkyste arba laivų statybomis. Taip pat tai gali būti ženklas, kad jis bus puikus marinistas", - pasakojo L. Žilinskienė.

„Arba tėvai nenori matyti, kad jų vaikas itin mėgsta pinti lėlėms plaukus, ir verčia jį domėtis medicina, rinktis mediko profesiją, nes taip vaikas įgyvendins tėvų svajones, bus garbė prieš giminaičius. Taigi tokių tėvų vaikas, užuot buvęs laimingu kirpėju, dirba nemylimą mediko darbą, kenčia ir pats, ir jo ligoniai", - pritarė G. Žilinskienė.

Taigi, pasak specialisčių, tėvai, norėdami padėti vaikui susiorientuoti, pirmiausia turėtų atsiriboti nuo to, kurios profesijos yra madingos ar neva gerai apmokamos.

„Juk šiais laikais geras kirpėjas gali uždirbti daugiau nei eilinis medikas", - kad gerą uždarbį dažnai garantuoja ne konkretus darbas, o tai, kaip tu jį atlieki ir kiek esi paklausus, priminė G. Žilinskienė.

Specialistės pabrėžė, kad profesinis orientavimas mūsų šalyje prasideda gerokai per vėlai, maždaug 9-oje klasėje, kai mokiniai turi pasirinkti profilius. Esą užuomazgos turėtų būti užčiuopiamos jau nuo darželinio amžiaus.

„Tad ketiname sukurti ir tokius testus, kurie tiktų ir darželinukams bei padėtų tėvams geriau susiorientuoti, koks yra vaiko pašaukimas", - žadėjo nesustoti veiklios moterys.

Visi nori gydyti

Tai, kad jauni žmonės profesijas vis dar renkasi dažniausiai vedini tik pragmatinių sumetimų, byloja ir metai iš metų nesikeičiantys populiariųjų profesijų sąrašai. Kasmet daugiausia norinčiųjų patekti į prestižinėmis laikomas specialybes.

Ir pernai studijų sričių pasirinkimo tendencijos beveik nepakito.

Bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas organizuojančios Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, tik nedaug sumažėjo socialinių mokslų ir menų populiarumas, padidėjo trauka į fizinius ir humanitarinius mokslus, o biomedicinos ir technologijos mokslų populiarumo augimas sulėtėjo.

Pastebimas vis didėjantis stojančiųjų dėmesys informacinių technologijų studijų programoms.

Taip pat pernai didėjo siekiančių studijuoti medicinos ir sveikatos krypčių grupėje konkurencija - pagrindinio priėmimo metu pakviestųjų į šias studijų programas universitetuose valstybės finansuojamose vietose minimalus konkursinis balas pernai pasiekė net 9,08.

Pastebima, kad aukštosiose mokyklose vis dar daugiau dailiosios lyties atstovių. Pernai rugsėjį aukštųjų mokyklų duris pravėrė daugiau merginų (55,86 proc. universitetuose, 51,01 proc. kolegijose) nei vaikinų.

Didina minimalius balus

Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) vis garsiau kalba apie būtiną aukštojo mokslo tinklo pertvarką.

Kalbama apie tai, kad turi būti įvesti minimalūs reikalavimai universitetams ir kolegijoms ir jų pagrindu pertvarkytas aukštųjų mokyklų tinklas. Be to, prabilta apie tai, kad stojamasis balas į universitetus turėtų būtų ne mažesnis kaip 3, į kolegijas - ne mažesnis kaip 2.

Tokius siūlymus ŠMM jau pateikė Valstybės pažangos tarybai. Pasak ministerijos atstovų, pertvarkos poreikį rodo esamos mokslo ir studijų sistemos būklės analizė. Mažėjant studentų skaičiui, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji. Studijų programų skaičius didėja, o studentų skaičius jose mažėja.

Žinia, šiemet aukštųjų mokyklų vadovai yra sutarę, kad 2016 m. į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas - ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.

Minimalūs stojamieji balai galiotų pretenduojantiems tiek į valstybės finansuojamas, tiek į mokamas studijų vietas.

O štai pernai žemiausias konkursinis balas, su kuriuo buvo priimta į valstybės finansuojamą studijų vietą universitete, siekė 3,76 balo. Žemiausias konkursinis balas kolegijoje tesiekė 0,83.

Nemokamai - kas antras

Atsižvelgiant į pastarųjų metų priėmimo patirtį, preliminariai numatoma, kad 2016 m. valstybės finansuojamas vietas universitetuose ar kolegijose galės gauti apie pusė stojančiųjų.

Geriausiųjų eilės sudarymo esminiai skaičiavimo principai išlieka tokie patys kaip 2015 m.
Stojantieji į valstybės finansuojamas vietas aukštosiose mokyklose šiemet turės būti išlaikę: lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą (valstybinį - jeigu stoja į universitetus, valstybinį arba mokyklinį - jeigu stoja į kolegijas), užsienio kalbos brandos egzaminą ne žemesniu nei B1 lygiu ir matematikos brandos egzaminą (išskyrus stojančiuosius į menų studijas).

Pernai abiturientai, pretenduojantys į valstybės finansuojamas vietas universitete, privalėjo išlaikyti valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šį egzaminą išlaikė 78,48 proc. 2015 m. abiturientų, dalyvavusių priėmime.

Užsienio kalbos egzaminas ne žemesniu nei B1 lygiu buvo privalomas visiems, pretenduojantiems į valstybės finansuojamas studijų vietas universitetuose ir kolegijose. Šį egzaminą išlaikė 83,52 proc. bendrajame priėmime dalyvavusių 2015 m. abiturientų.
Priminsime, kad finansavimą studijoms valstybinės aukštosios mokyklos gauna pagal principą "pinigai paskui studentą" - biudžeto lėšos keliauja į programas, kurias pasirenka geriausieji stojantieji.

Jei netenkina studijų kokybė ar sąlygos, studijų krepšelį, sėkmingai išlaikius semestro egzaminus, galima "persinešti" į tos pačios srities studijų programą toje pačioje ar kitoje aukštojoje mokykloje arba nutraukti studijas be finansinių pasekmių.

Negavusieji valstybės finansuojamos studijų vietos gali rinktis mokamas studijas. Mokamų studijų kainą nustato kiekviena aukštoji mokykla.

Kur rasti reikiamos informacijos

Su brandos egzaminų laikymo tvarka ir pavyzdžiais galima susipažinti Nacionalinio egzaminų centro interneto svetainėje www.egzaminai.lt.
* Informacija apie profesijas, kvalifikacijas, profesines ir aukštąsias mokyklas, mokymo ir studijų programas - Atviros informavimo, konsultavimo ir orientavimo sistemos (AIKOS) interneto svetainėje www.aikos.smm.lt.
* Lietuvos aukštųjų mokyklų bendrojo priėmimo tvarka, konkursinio balo skaičiuoklė, ankstesnių metų konkursiniai balai skelbiami www.lamabpo.lt.
* Studijų kokybės vertinimo centras skelbia duomenis apie vertintas visų Lietuvos aukštųjų mokyklų studijų programas, jų akreditaciją www.skvc.lt.
* Informaciją apie lengvatines paskolas, socialines stipendijas ir tikslines išmokas neįgaliems studentams studijų prieinamumui užtikrinti teikia Valstybinis studijų fondas www.vsf.lt.