Anot jo, skirtingai negu dažnai suvokiama, mokesčių reformos tikslas yra naikinti iškraipymus dabartinėje mokesčių sistemoje, o ne siekti dar labiau apmokestinti piliečius.
„Ilgą laiką Lietuvoje yra kalamas mitas, kad pas mus mokesčiai yra universaliai dideli. Iš tiesų, jie yra dideli viduriniai klasei, kas yra padaryta tam, kad būtų maži daugiausiai pajamų gaunantiems. Tai būtent tas teisingumo principas, kurį dažnai pamini premjerė, ir būtų tam mokestiniam iškraipymui naikinti, kad žmonės, kurie gauna didžiausias pajamas, mokėtų didesnius mokesčius, negu tie, kurie gauna vidutines pajamas“, – „Žinių radijui“ komentavo V. Navickas.
Premjerės patarėjas pridėjo, kad žvelgiant pagal mokestinės naštos rodiklius, Lietuvos piliečiams tenkanti apkrova taip pat dar nėra peržengusi ar net pasiekusi Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkio.
„Lietuvoje mes surenkame apie 32,5 proc. BVP mokesčių pavidalu. ES vidurkis yra 37,6 proc., kas yra 5 procentais daugiau. Ir kokioje nors Danijoje, į kurią mėgsta emigruoti mūsų tėvynainiai, surenkama 46,5 proc.“, – aiškino jis.
ELTA primena, kad Vyriausybė praėjusią savaitę patvirtino artimiausios Seimo pavasario sesijos darbų programą, kurioje įvardyta mokesčių sistemos peržiūra.
Gegužės mėnesį Seime numatoma svarstyti mokesčių sistemos peržiūros įstatymų projektų paketą. Jame bus persvarstytos mokestiniuose įstatymuose nustatytos neterminuotos lengvatos ir kitos specialios apmokestinimo sąlygos, taip pat siekiama prisidėti prie savivaldybių finansinio savarankiškumo didinimo, nelygybės mažinimo, pažangių investicijų skatinimo ir užtikrinti mokesčių sistemos efektyvumą ir prognozuojamumą.
G. Skaistė yra tvirtinusi, jog pasiūlymai mokesčių reformai jau yra pristatyti koalicijos partnerių frakcijose ir pasibaigus savivaldos rinkimams turėtų būti užbaigtos diskusijos dėl jos formos. Pasak jos, mokesčių reforma Seime tikrai turėtų atsirasti parlamento pavasario sesijos pirmoje pusėje.
Pernai lapkritį Lietuvoje viešėjo Pasaulio banko atstovai, pabrėžę šalies mokesčių sistemos spragas: daugiau nei dvigubai už Europos Sąjungos vidurkį didesnį Lietuvos surenkamo pridėtinės vertės mokesčio atotrūkį bei pajamų nelygybę.
Institucija siūlo visus pajamų šaltinius apmokestinti vienodai, nepriklausomai nuo gaunamų pajamų būdo, taip pat pajamas apmokestinti progresyviu tarifu, sumažinant mokestinę naštą uždirbantiems mažiau.
Pasaulio bankas taip pat suskaičiavo, kad Lietuvoje galioja 72 skirtingi apmokestinimo režimai.
