„Aš tokios informacijos neturiu, kol kas nė vieno žmogaus nerekomendavau ten įdarbinti“, -žurnalistams Vyriausybėje sakė A.Butkevičius, paprašytas pakomentuoti prezidentės patarėjos pareiškimą, kad „Lietuvos geležinkeliai“ elgiasi kaip valstybė valstybėje.
Anot jo, „Lietuvos geležinkelių“ problemos dėl Rengės ruožo tęsiasi nuo to laiko, kai jis jau nebedirbo susisiekimo ministru (2006-2008 metais).
„Galiu pasakyti, kad (problemos tęsiasi - BNS) ne nuo mano gal ministravimo laikų. 2008 metų pabaigoje kaip tik rudenį buvo „Lietuvos geležinkelių“ pateikta informacija, kad Rengės geležinkelis yra avarinėje situacijoje. Paskui buvo rinkimai ir prie kitų buvo įgyvendinti tie pasiūlymai“, - aiškino premjeras.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė trečiadienį susitiko su susisiekimo ministru Rimantu Sinkevičiumi ir paragino Vyriausybę kuo greičiau apsispręsti dėl „Lietuvos geležinkelių“ pertvarkos. Ji tikisi, kad tai bus padaryta iki birželio 3 dieną vyksiančio premjero ir Europos Komisijos vadovo susitikimo.
„Aš galiu pasakyti, kad penktadienį ateina susisiekimo ministras ir pateiks informaciją, ką jisai ruošiasi artimiausiu metu daryti, įgyvendinant ketvirtą geležinkelių reformos etapą“, - sakė premjeras.
EK konkurencijos komisarė Margrethe Vestager (Margreta Vestager) praėjusią savaitę susitikime su R. Sinkevičiumi suteikė Lietuvai mėnesį apsispręsti, kaip elgtis: mokėti baudą ir atstatyti Rengės ruožą arba skaidyti „Lietuvos geležinkelius“.
EK dar pernai liepą pasiūlė tris alternatyvas: atstatyti išardytą ruožą, išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“ arba pagerinti susisiekimą su Latvija. Tačiau geležinkeliai tuomet EK pasiūlymus atmetė.
2013-ųjų kovą tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiklos pradėjusi EK mano, jog Lietuvos įmonė galbūt ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje, kai 2008 metais išmontavo ruožo Bugeniai-Rengė bėgius.
Pasak EK, taip buvo apribotos galimybės geležinkeliais vežti krovinius tarp Lietuvos ir Latvijos. Komisija mano, kad remontui būtų užtekę lokalių darbų, eismas galėjo būti atnaujintas greitai.
„Lietuvos geležinkeliams“ gresia iki 10 proc. bendrovės metinės apyvartos bauda - maždaug 43 mln. eurų.
Europos Parlamento neseniai priimtas 4-asis geležinkelių paketas numato, kad infrastruktūrą ir keleivių bei krovinių vežimo paslaugas valdytų skirtingos įmonės. Tokiam rinkos atvėrimui Lietuva iki šiol prieštaravo.