Televizijos laidoje „Delfi tema“ kalbėję pašnekovai atsargiai vertino, kada bus pasiektas infliacijos pikas, ir siūlė palaukti įsibėgėjančio šildymo sezono, kuris ir turėtų parodyti išsamų paveikslą. Rugsėjį šalyje fiksuota 22,5 proc. metinė infliacija – viena didžiausių Europos Sąjungoje.
Recesijos perspektyvos
„Tikėtina, kad matysime kainų atsitraukimą, bet tai bus toks pakankamai skausmingas atsitraukimas – prekybos tinklų, galbūt gamintojų sąskaita. Atitinkamai, tai pajausime per darbo santykių įtampą‟, – sako kainų palyginimo portalo Pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas.
Pasak jo, kalbos apie galimą recesiją veikia ir kainas mažėjimo kryptimi.
„Iš čia yra kilusios visos tos kalbos apie recesiją: kad galbūt daliai gamintojų nauji tiekėjai pateiks dujas už tokią kainą, kad Vokietijoje bus nerentabilu vystyti chemijos pramonę, dėl to chemijos pramonė turės užsidaryti. Chemijos sektorius vienas iš bazinių. Tą matome ir Lietuvoje‟, – sakė A. Bartkus.
Anot jo, kita vertus, žiūrint į ekonomikos augimą Lietuva yra tarp keleto „stovinčių vietoje‟ valstybių. Tad iš vienos pusės, žmonių samdoma nemažai, bet gamyba stovi vietoje.
„Tai reiškia, šitoje vietoje mes turime laukimo fazę, kur pasižiūrėkime, kas įsivyraus: arba įveiksime šitą energetinių kainų nulemtą kaštų krizę ir suvaldę kaštus atgauname konkurencingumą tarptautinėse rinkose, tuomet Europos ekonomika sėkmingai išplaukia tolyn ir OPEC galės toliau išgauti daugiau naftos ir parduoti mums. Ir tos kalbos apie recesiją bus tik kalbos. O gali būti ir blogai‟, – sako A. Bartkus.
Energijos kainų kritimas gali būti laikinas
Aiškindamas dabartinį infliacijos lygį A. Bartkus teigia, kad verslas į kainą įskaičiuoja ir ateities gamybos kaštų prognozes.
„Jeigu mes prognozuojame žaliavų, komplektuojančių dalių, darbo, visų kaštų augimus, tai už savo šiandieninę produkciją – nepaisant to, kad esame pagaminę su žemesniais kaštais, – mes paprašysime aukštesnės kainos, nes mums reikės tęsti gamybą rytoj ir patiems įsigyti naujus, brangesnius išteklius‟, – kalbėjo jis.
„Pažiūrėkime, dujos TTF biržoje Nyderlanduose piką buvo pasiekusios rugpjūčio 26 dieną. Iki vakar (antradienio – red.) dujų kaina yra smukusi 67 proc. Tačiau: ar mes galime toliau projektuoti tą patį smukimą ir kad ji bus smukusi daugiau nei 85 proc. ir galbūt net pasidarys racionalu deginti dujas ir gaminti elektrą? (…) Ko gero, per drąsu taip manyti.
Nes gali atsirasti neapibrėžtų faktorių: pavyzdžiui, diversija suskystintų gamtinių dujų terminale Norvegijoje. Nepamirškime, kad per paskutinę savaitę Norvegijoje buvo sulaikyti penki Rusijos piliečiai, kurie atskirai filmavo, fotografavo, su dronais skraidė apie naftos, dujų gavybos vietas, terminalus‟, – aiškino VU dėstytojas.
Valstybei įliejant į ekonomiką milijardines lėšas ir taip siekiant amortizuoti energijos kainų augimą gyventojams ir verslui, A. Bartkus sako, kad įmonėms šiuo požiūriu galima buvo padėti ir anksčiau.
„Geriau vėliau, negu niekada. Tai iš tiesų padeda stabdyti kainų augimą. Jeigu elektros kaina vėl pradės mušti nenormalumo rekordus, įsijungs elektros kompensavimas, kurį gaus įmonės. (…) Jeigu gauna kompensaciją iš Vyriausybės, nėra spaudžiami dėl išaugusių elektros, dujų kainų branginti momentaliai savo gamybos produkciją. Tai veikia gerai.
Žinoma, numatyti mastai yra milžiniški. Jeigu Vyriausybė prognozuoja, kad biudžeto išlaidos bus apie 18 mlrd. eurų ir tenai link 2 mlrd. sukasi visokioms kompensacijoms, tai čia yra milžiniškas mastas, kuris vien kompensacijoms numatytas. Duok Dieve, kad jų nereikėtų taikyti ir tai būtų toks rezervas, bet jis turėtų būti‟, – įsitikinęs ekonomistas.
„Priemonės, apie kurias diskutuojame Vyriausybėje, – tiesiog duoti daugiau pinigų, – realiai jos skatina įsisavinti: tai yra, nebūtina mažinti kainas, galima netgi pakelti kainas ir įsisavinti tą pinigų masę. Tuo tarpu reikalingos priemonės, kurios skatintų konkuravimą, kad tie prekybos tinklai norėtų gauti tuos pinigus per tai, kad vienas gali, kitas negali gauti, jie turi konkuruoti.
Pakeitimas tos filosofijos, – iš „padalinti‟ į „pakonkuruokite‟ – galimai galėtų pakeisti iš esmės situaciją rinkoje ir iš to, kad mes diskutuotume, jog turime oligopolinę rinką, mes ateitume į normaliai funkcionuojančią rinką‟, – kalbėjo jis.
Tinklai kovos dėl kiekvieno vartotojo
Vertindamas tendencijas mažmeninėje prekyboje A. Vizickas sako, kad žmonės taupo, o prekybos tinklai imsis kur kas aktyvesnių taktikų.
„Pagrindinis dalykas, kuris pastebimas, kad pinigine mase apyvarta dar atrodo pakankamai graži, bet jeigu žiūrėtume kiekiais (parduodamų prekių – red.), tai jie mažėja ir vartotojas pats drąsiai sako ir tyrimai rodo, kad 6 iš 10 žmonių taupo, daugelis žmonių pastebi, kad su ta pačia suma, su kuria ateidavo pavasarį, šiandien išsineša namo gerokai mažiau.
Vartotojas ir toliau elgsis labai konservatyviai, o tai reiškia, kad penki prekybos tinklai, kurie šiandien dalyvauja rinkoje, bus priversti kovoti dėl kiekvieno pirkėjo, dėl kiekvieno euro, išleisto pas jį tinkle‟, – sako A. Vizickas.
Jo teigimu, tai paskatins „agresyvesnius veiksmus‟, pirmiausia rinkodaroje.
„Tą jau dabar matome, reklamos biudžetai yra įspūdingi, nežiūrint į tai, kad apyvartos neauga, o yra daugiau mažiau stabilios. Ilgainiui visa tai virs tuo, kad neužteks sakyti „pas mane pigiau‟ – ir iš tiesų nedaryti pigiau, – o reikės tai įrodyti‟, – kalbėjo ekspertas.
Jis pabrėžia, kad dabar kai kuriose akcijose matyti tik kainų sumažinimo deklaracija.
A. Bartkus užsimena, kad ir patys vartotojai turi įtakos kainų krypčiai bei dalies gamintojų paskatinimui apgalvoti, kiek pagrįstai jie kelia kainas.
„Kai patys vartotojai pradeda nebepirkti sviesto už 2,99 euro, dėl to, kad jie įpratę visada pirkti šitos markės sviestą, o pradeda pirkti už 1,79 euro, – tai iš tiesų kitą kartą priverčia tų prekių gamintojus, kurie savo prekių kainą padidino šiek tiek daugiau negu reikėjo padidinti (…), persvarstyti, ar jie nepasinaudojo tuo‟, – sakė ekonomistas.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) šių metų rugsėjį. Per metus, palyginti su pernai rugsėju, infliacija siekė 22,5 proc., o per mėnesį, palyginti su šių metų rugpjūčiu, kainos augo 2,9 proc., skelbia Statistikos departamentas.
Siūlo palaukti žiemos
A. Vizickas sako, kad dviženklės infliacijos skaitinė išraiška turėtų sumažėti, bet reikėtų palaukti šildymo sezono vidurio.
„Įtampa jau dabar pakankamai aukšto lygio. Jeigu kalbame apie procentus, tai jie kaip tik dabar pradės mažėti, nes nuo aukštesnės bazės skaičiuosime: rugsėjis, spalis pernai jau buvo (kainų) augimas. Ir sakyčiau, turbūt lapkritis, gruodis jau parodys, į kurią pusę sukama. Žaliavos, kaip sakiau, jau stabilizavosi, netgi grįžo kai kurios į stadiją prieš augimą, 2021 metų lygį panašiai.
Bet energetika yra kliūtis, tad labai priklauso, koks bus energetinio saugumo, stabilumo scenarijus, galų gale įmonių persiorientavimo prie kažkokių alternatyvių šaltinių. Turbūt priklausys nuo to, kaip vis dėlto verslas įveiks šitą kliūtį, adaptuosis. Bet lapkritis, gruodis bus turbūt esminiai mėnesiai, kada jau matysime trendus (tendencijas)‟, – sako jis.
A. Bartkus komentuoja, kad labai svarbu užtikrinti, jog Rusija, šiuo metu naikinanti energetinę infrastruktūrą Ukrainoje, neatliktų kokios nors diversijos Baltijos regione.
„Jeigu sugebėsime šitą dalyką apsaugoti, plius mūsų vyriausybės pradės užsiimti aktyvia veikla ir sudarinėti tiesioginius kontraktus su dujų tiekėjais ir nustos apsipirkinėti tose TTF biržoje ir ieškoti geresnių ateities sandorių, štai tada ir tie ateities sandoriai TTF biržoje pradės vykti žemesne kaina‟, – kalbėjo ekonomistas.
Rinkos tyrimų kompanija „NielsenIQ“ trečiadienį skelbė, kad per 2022 metų pirmąjį pusmetį 82 proc. Lietuvos gyventojų nustojo arba labai retai rinkosi pirkti prabangių prekės ženklų produktus. 74 proc. žmonių svarbiausiu pasirinkimo rodikliu tapo prieinama kaina arba akcija, o 67 proc. pradėjo gerokai dažniau rinktis vietinių prekės ženklų ir gamintojų produkciją.
„Infliacijai labiausiai jautrios kasdienio vartojimo maisto prekių ir produktų kategorijos – mėsa, žuvis, pieno produktai. Šiems produktams vartotojai teigia pirmiausiai ieškantys pigesnių alternatyvų arba renkasi juos pirkti rečiau“, – teigia „NielsenIQ“ vadovė Ilona Lepp.
Anot jos, vartotojai šiandien yra linkę rinktis ne produktą, o akciją. Vidutiniškai 29 proc. europiečių yra nusiteikę pirkti tuos produktus, kuriems taikoma akcija, siekiant sutaupyti. Lietuvoje šis skaičius rodiklis daug didesnis – 84 proc. vartotojų teigia ieškosiantys nuolaidų.
„Lyginant su Baltijos šalimis, infliacija Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėje Karalystėje liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo daugiau nei du kartus mažesnė ir vidutiniškai siekė apie 10 proc. Jungtinėse Amerikos Valstijos fiksuojama 8,3 proc. infliacija, Kinijoje – 2,5 proc., o Rusijoje – 13,7 proc.“, – pranešime teigia ekonomistas Marius Dubnikovas.
Pasak jo, prognozės rodo, kad po šių metų trečiąjį ketvirtį pasiekto piko infliacijos lygis turėtų mažėti, tačiau esminį vaidmenį ekonomikoje turės karo Ukrainoje raida ir pasekmės.
Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo viena didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 22,5 proc. ir buvo antra pagal dydį ES, Estijoje ji siekė 24,1 proc. ir buvo didžiausia, o Latvijoje – 22 proc. ir buvo trečioje vietoje, praneša BNS.
Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 10,9 proc., o vien euro zonoje – 9,9 procento.
