Vyksta paralelinis eksportas į Rusiją
Prieš porą mėnesių „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas Delfi teigė pastebėjęs įdomią užsienio prekybos tendenciją. Vertinant stiprėjančius kai kurių šalių valiutų kursus, esą galima spręsti, kad per jas vyksta paralelinis eksportas į Rusiją.
„Galima pamatyti tokias tendencijas ir didelius Rusijos prekybos mastus per kitas šalis, pažiūrėjus į tų šalių valiutų kursus. Yra įspūdingi valiutų kursų sustiprėjimai, pvz., Gruzijos lario ir Kazachstano tengės, nes prekių srautai, kurie anksčiau vykdavo tiesiogiai į Rusiją, dabar vyksta per tas šalis. Pavyzdžiui, kadangi Rusijai nėra galimybės importuoti daugelio prekių, jos iš pradžių bus importuojamos į Kazachstaną ir vėliau perparduodamos Rusijai“, – pasakojo ekonomistas.
Muitinė fiksuoja bandymus apeiti sankcijas
Apie bandymus apeiti sankcijas, prekes iš Lietuvos deklaruojant gavėjams, registruotiems Azijos šalyse, o iš tikrųjų jas vežant į sankcionuotas šalis, kalba ir Lietuvos muitinės departamentas.
„Situacijų būna įvairių, pavyzdžiui, šios savaitės pradžioje buvo neišleistas krovinys – įvairūs augalai ir sodinukai. Tai sankcionuojamos prekės, kurias eksportuoti į Rusijos Federaciją draudžiama, tačiau šiuo atveju krovinio deklaracijoje nurodytas gavėjas – Kazachstanas.
Atlikusi detalesnę pateiktų dokumentų analizę muitinė nustatė, kad galutinis prekių iškrovimas vyks Rusijoje, todėl buvo priimtas sprendimas neleisti atlikti eksporto procedūros. Tačiau eksportuotojas nesilaikė muitinės reikalavimų ir pateikė naują eksporto deklaraciją, kurioje informacija apie iškrovimą Rusijos Federacijoje buvo panaikinta. Įtardama, kad bandoma apeiti nustatytus draudimus, muitinė prekes sulaikė ir ėmėsi procesinių veiksmų“, – pasakojo Muitinės departamento Muitinės procedūrų skyriaus vyresnysis patarėjas Rolandas Jurgaitis.
Nuo šių metų kovo 1 d. Lietuvos muitinė dėl ES pritaikytų sankcijų nustatė ir dėl įvairių pažeidimų daugiau nei 3000 kartų neleido atlikti importo, eksporto ir tranzito procedūrų. Teritorinėse muitinėse pradėta ir vykdoma 30 tyrimų dėl galimai sankcijomis nustatytų draudimų pažeidimų, o Muitinės kriminalinė tarnyba atlieka 4 ikiteisminius tyrimus. Apie 90 proc. šių krovinių buvo gabenama į/iš arba tranzitu į Rusijos Federaciją arba Baltarusijos Respubliką.
Mažėja Lietuvos eksportas į Rusiją, o į Baltarusiją – didėja
Birželio Statistikos departamento duomenys rodo, kad nors Lietuvos prekių eksportas į Rusiją mažėja, tačiau auga į Centrinės Azijos regioną, kuriam priklauso Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija, Tadžikistanas ir Turkmėnistanas.
Palyginti su praėjusiais metais, eksporto į Vidurio Azijos šalis vertė padidėjo, tačiau šis padidėjimas pinigine išraiška artimas pusei nutrauktų prekybos apimties su Rusija.
Kai kurių analitikų teigimu, daugiausia tai lemia augančios eksporto kainos, tačiau ekonomisto Tado Povilausko vertinimu, atsitiktinumų nebūna, dalis krovinių bando atrasti Rusiją per kitas šalis.
Lietuvos banko (LB) duomenimis, Lietuvos prekių eksportas į Rusiją per metus sumažėjo, o į Baltarusiją – padidėjo.
„Birželio mėn. Lietuvos prekių eksportas į Baltarusiją sudarė 101,2 mln. Eur ir buvo 20,6 proc. didesnis nei prieš metus. Šį augimą lėmė gerokai didesnė reeksportuojamos elektros energijos apimtis ir išaugęs įvairių chemijos produktų (įskaitant ir diagnostinius reagentus) bei plastikų ir jų dirbinių eksportas.
Lietuvos importas iš Baltarusijos birželio mėn. sudarė 68,2 mln. Eur ir buvo 41,5 proc. mažesnis nei prieš metus. Daugiausia krito nominalioji medienos ir jos dirbinių (įvairi žaliavinė mediena) bei mineralinių ir energijos produktų importo vertė“, – komentuoja Mantas Vilniškis, LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnysis ekonomistas.
Anot LB, Lietuvos prekių eksportas į Rusiją sudarė 224,1 mln. Eur ir buvo 30 proc. mažesnis nei prieš metus.
„Palyginti su gegužės mėn., birželio mėn. eksportas į Rusiją krito mažiau dėl padidėjusio elektros energijos reeksporto per Lietuvą. Mažėjančią eksporto į Rusiją apimtį galima paaiškinti Vakarų šalių taikomomis sankcijomis.
Lietuvos importas iš Rusijos gegužės mėn. sudarė 141 mln. Eur ir buvo 48,1 proc. mažesnis nei prieš metus. Didžiausią įtaką importo iš Rusijos mažėjimui daro mineraliniai ir energetikos produktai, kurių dalies Lietuva nusprendė atsisakyti“, – dėsto M. Vilniškis.
Auga Lietuvos eksportas į Centrinę Aziją
Apskritai 2022 m. pradžioje prekių eksportas į Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalis stipriai sumažėjo. Anot LB, tai galima sieti su bendromis ES sankcijomis ir trūkinėjančiais verslo bei prekybiniais ryšiais dėl reputacinės rizikos.
Didžioji dalis prekių eksportuojamų į NVS šalis yra ne lietuviškos kilmės, o reeksportuojama vakarietiška produkcija.
Matant sumažėjusias prekybos su Rusija ir Baltarusija apimtis, kyla klausimas, ar šie prekybos srautai nėra nukreipiami į kitas šalis arba ar jie nepasiekia šalių agresorių per kitas rinkas?
Statistika rodo, kad auga Lietuvos eksporto apimtys į Vidurio Azijos šalis tokias kaip Kazachstanas, Uzbekistanas ir kt.
Lietuvos prekių eksporto į Vidurinės Azijos šalis vertė vidutiniškai kas ketvirtį 2020 ir 2021 m. buvo artima 150 mln. Eur, 2022 m. ji padidėjo iki 209 mln. Eur. Pirmaisiais dvejais šių metų ketvirčiais Lietuvos prekybos su šiomis šalimis dalis sudarė 2,1 proc. viso Lietuvos prekių eksporto, kai pandeminiai metais siekė 1,7 proc.
Iš Vidurio Azijos šalių didžiausią dalį prekyboje užima Kazachstanas. Lietuva į šią šalį 2022 m. pirmoje pusėje eksportavo prekių už 246 mln. Eur (1,23 proc.).
Remiantis LB, pirmąjį 2022 m. pusmetį, palyginti su 2021 m. pirmuoju pusmečiu, Lietuvos eksportas į Vidurio Azijos šalis padidėjo 52 proc. arba 142 mln. Eur.
Daugiausiai į šias šalis eksportuojamos transporto priemonės, mašinos ir įrenginiai bei chemijos pramonės gaminiai ir plastikai. Pirmąsias dvi prekių grupes daugiausiai sudaro reeksportas. Būtent šių prekių grupių eksportas ir prisidėjo prie eksporto augimo, matomo 2022 m. pirmoje pusėje.
Tai – tos pačios prekės, kurių didelė dalis būdavo eksportuojamos NVS arba konkrečiai Rusijos ir Baltarusijos kryptimis. LB atkreipia dėmesį, kad šių prekių eksportas į Rusiją nominalia verte per metus 2022 pirmą pusmetį sumažėjo 50 proc. arba 383 mln. Eur.
Povilauskas: atsitiktinumų nebūna
SEB ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad didesnis Lietuvos reeksporto apimčių šuolis į Kazachstaną ir Uzbekistaną įvyko nuo gegužės mėn.
„Į Kazachstaną birželį augimas buvo 118 proc., lyginant su praėjusių metų birželiu. Reeksportas per metus į Kazachstaną padidėjo nuo 28 iki 62 mln. eurų, pokytis – apie 34 mln. eurų. Į Uzbekistaną padidėjo 10 mln. eurų, o iš Rusijos per metus reeksportas sumažėjimo 74 mln. eurais. Iš esmės per tas dvi šalis padidėjimas yra apie pusę (nutrauktos prekybos su Rusija vertės – red.).
Matyt, atsitiktinumų nebūna. Dalis krovinių bando atrasti Rusiją per kitas šalis. Viešoje erdvėje taip pat yra pasirodančių pranešimų, kad yra ieškoma kelių, kaip patekti į Rusiją per aplinkines draugiškesnes šalis“, – komentuoja T. Povilauskas.
Aiškina augančiomis prekių kainomis
Lietuvos muitinės duomenimis, į Kazachstaną ir Uzbekistaną gabenamų krovinių vertė, palyginti atitinkamus 2021 metų ir 2022 metų laikotarpius, santykinai padidėjusi.
„Tačiau vertinti šių duomenų vienareikšmiškai kaip išaugusio kiekio ir daryti prielaidą, kad šie kroviniai iš dalies kompensuoja Rusijos poreikius, negalime, nes tarptautinėje prekyboje per šį laikotarpį išaugo prekių vertė“, – pažymi Muitinės departamentas.
LB ekonomisto M. Vilniškio vertinimu, didesnė eksportuojamų mašinų ir įrenginių vertė į Vidurio Azijos šalis stipriai susijusi su padidėjusiomis šių prekių kainomis.
„Realiomis apimtimis Lietuvos mašinų, įrenginių ir transporto priemonių eksportas per metus pirmąjį pusmetį krito 2,8 proc., o nominalia verte, padidėjo 0,31 proc. Toks skirtumas tarp realių ir nominalių dydžių rodo, kad didžiąją dalį prekių grupės eksporto iš viso ir į Vidurio Azijos šalis padidėjimo nulėmė augančios produktų kainos.
Tai, kad augimą lemią būtent prekių grupės, kurios pagrinde būdavo eksportuojamos į Rusiją, gali sudaryti įspūdį, kad dalis prekybos persiskirstė. Vis dėlto reikėtų prisiminti, kad istoriškai mašinos ir įrenginiai bei transporto priemonės taip pat sudarė didžiąją dalį į Vidurio Azijos šalis eksportuojamų prekių, o padidėjimas pinigine išraiška sudaro mažiau nei pusę nutrauktos prekybos su Rusija vertės“, – aiškina jis.
Inovacijų agentūra atkreipia dėmesį, kad 2022 m. pirmojo pusmečio eksporto rodikliai rodo, kad bendra Lietuvos eksporto vertė auga ir dėl spartaus eksporto kainų didėjimo. Todėl teigiama eksporto kaita į Centrinės Azijos šalis, kitų šalių kontekste, esą nėra išskirtinis reiškinys.
„Kalbant apie tai, ar gali dalis Lietuvos eksportuojamų prekių per Centrinės Azijos šalis patekti į Rusijos rinką, pagal Lietuvos prekybos duomenis, įvertinti sunku. Eksporto vertės didėjimas į Centrinės Azijos šalis 2022 m. antrąjį ketvirtį gali būti susijęs su natūraliais reiškiniais, kaip pavyzdžiui, šalies poreikio importuojamiems produktams padidėjimu ar eksporto kainų augimu.
Be to, vertės padidėjimas į Centrinės Azijos šalis buvo 95 mln. eurų; ji nepadengia eksporto vertės į Rusiją sumažėjimo per tą patį laikotarpį. Bendrajame Lietuvos eksporto, taip pat ir Rusijos importo kontekste, 95 mln. eurų nėra didelė suma. Taip pat reikia atsižvelgti ir į tai, kad daugelis šalių vengia sankcijų Rusijai apėjimo, besibaimindamos, kad joms gali būti pritaikytos antrinės sankcijos“, – dėsto Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus Vyriausioji tyrėja Jurgita Pesliakaitė.
Ekonomistas T. Povilauskas iš dalies sutinka, kad augančios kainos – viena iš eksporto (reeksporto) augimo į Vidurio Azijos šalis priežasčių, tačiau mano, kad daugiau tai lemia eksporto kelių ieškojimas į Rusiją.
„Į šias šalis reeksportuojamos mašinos ir įrengimai, kurių vertė neaugo 40-50 proc. Tiek augo žaliavų kainos, jei tai būtų mediena, metalai. Tada tikrai galima kainai versti (reeksporto padidėjimą – red.), bet dabar galima įžvelgti ženklų, kad dalis prekių ieško kelio į Rusiją. <...> Taip pat gali būti ir Turkija, Sakartvelas“, – svarsto SEB ekonomistas.
Iš Vidurio Azijos šalių, didžiausią dalį prekyboje užima Kazachstanas. Lietuva į šią šalį, 2022 m. pirmoje pusėje eksportavo prekių už 246 mln. Eur (1,23 proc.). Lietuvos prekių eksportas į Uzbekistaną, Kirgiziją, Tadžikistaną ir Turkmėnistaną atitinkamu laikotarpiu sudarė 114 (0,57 proc.), 32 (0,16 proc.), 19 (0,1 proc.) ir 7 (0,03 proc.) mln. Eur (proc. nuo viso prekių eksporto), o iš viso Lietuva eksportavo prekių už 20 mlrd. Eur.
