Plėtrą planuoja, bet dalį gali ir uždaryti

Kitais, 2019 metais prekybos tinklas „Norfa“ planuoja atidaryti 10 naujų prekybos centrų, į kuriuos ketina investuoti apie 15 mln. eurų. Kaip DELFI informuoja „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis, tikėtina, kad bus sukurta apie 100 naujų darbo vietų. Nors planuojama plėtra, svarstoma, kad kai kurios parduotuvės gali būti ir uždarytos.

„Gali būti uždarytos kelios parduotuvės, kurių pastatų nuomos laikas bus pasibaigęs. Kur bus atidaromos, ar uždaromos parduotuvės visuomenė ir žurnalistai bus informuojami atskirais pranešimais“, – teigia D. Ryliškis.

Planuoja 2 metams į priekį

Po nepavykusio susijungimo prekybos tinklai „Iki“ ir „Rimi“ pranešė, kad vystys atskirą plėtrą. Prekybos tinklas „Iki“ jau numatė dviejų metų strategiją – atidaryti 20 naujų ir rekonstruoti 50 esamų parduotuvių.

„Galiu patvirtinti, kad vien lapkritį naujai arba po rekonstrukcijos duris atveria 5 „Iki“ parduotuvės visoje Lietuvoje. Į jų įrengimą ir atnaujinimą iš viso investuota 3,1 mln. eurų. Šių metų „Iki“ parduotuvių plėtra yra tik pradžia, nes intensyvus prekybos tinklo pozicijų stiprinimas planuojamas ir kitais metais.

Pastaruosius kelerius metus stebime patogaus apsipirkimo (convenience) parduotuvių augimą. Daugelis mūsų prekybos tinklo parduotuvių atitinka supermarketo formatą. Pirkėjų apsipirkimo įpročiai ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse rodo, kad šio formato parduotuvių tendencija su kiekvienais metais tik stiprės, todėl mūsų pasirinkta strategija – būti arčiau kiekvieno pirkėjo namų veikia“, – DELFI komentuoja prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Berta Čaikauskaitė.

Konkrečių planų atskleisti nenori

Planuoja plėtrą, tačiau nenori atskleisti detalių – taip komunikuoja „Lidl“, „Maxima“ ir „Rimi“. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė nurodė, kad šiuo metu yra dėliojami kitų metų planai ir informacija bus pasidalinta tuomet, kai jis bus parengta. DELFI jau skelbė, kad „Rimi“ kitais metais išsikelia iš prekybos centro „GO9“, tačiau 2019 m. pavasarį netoli Lukiškių aikštės, Gedimino prospekto ir V. Kudirkos g. sankirtoje atidarys „Rimi Express“ formato parduotuvė, taip pat numatoma plėtra ir kitose sostinės vietose.

„Maxima grupė“ kiek anksčiau pranešė, kad kitais metais planuoja atidaryti 120–140 naujų parduotuvių, į tinklo plėtrą ir atnaujinimą kitąmet numatyta investuoti ne mažiau kaip 100 mln. eurų. Tiesa, didžioji dalis investicijų ir parduotuvių – Lenkijoje. Konkretizuoti, kokių planų bus imtasi Lietuvoje, atsisakyta pagrindžiant komercine paslaptimi.

„Maximos“ parduotuves atnaujiname ir atidarome naujas ne tik didžiuosiuose, bet ir mažesniuose Lietuvos miestuose. Tačiau plėtros planai, datos bei konkrečių investicijų dydžiai yra komercinė mūsų bendrovės paslaptis, tad atskleisti šios informacijos, deja, negalime“, – DELFI rašė „Maximos“ atstovas ryšiams su visuomene Paulius Stonis.

„Lidl“ Komunikacijos vadovas Valdas Lopeta informavo, kad šiuo metu prekybos tinklas yra išsiplėtęs iki 41 parduotuvės, o nuosekli plėtra planuojama ir ateityje. Konkrečiau plėtros planų nenorima viešinti, tačiau žiniasklaidoje jau aprašyta, kad prekybos tinklas svarsto atidaryti trečią parduotuvę Panevėžyje, Smėlynės gatvėje ties sankirta su S. Kerbedžio gatve.

„Savivaldybėje buvo aptarta būsima Smėlynės gatvės rekonstrukcija, kuri susijusi su „Lidl“ prekybos centro statyba. Parduotuvė turėtų atsirasti Smėlynės–Varpo gatvių sankirtoje. Ten bendrovė „Lidl Lietuva“ turi išsipirkusi žemės sklypą. Kol kas yra ruošiamas detalusis planas ir vyksta kiti reikalingi statyboms procedūriniai dalykai. Manau, kad statybos prasidės kitąmet“, – naujienų portalui JP pasakojo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Jukna.

Taip pat šiuo metu yra statomos parduotuvės Vilniuje Rinktinės gatvėje ir Šilutėje. Dar neskelbiama, ar duris jos atvers šiemet ar jau kitąmet. Taipogi viešojoje erdvėje ne kartą užsiminta ir apie prekybos tinklo „Lidl“ žvalgytuves Gargžduose.

Plėtrą numato ir ne maisto prekių prekybos tinklai. Štai 2017 metų pabaigoje į Lietuvą atėjusio prekybos tinklas „Pepco“ Operacinės veiklos vadovas Baltijos šalyse Aleksandr Čikaidze sako, kad 2019-aisiais metais planuojama atidaryti 40 parduotuvių Baltijos šalyse ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų.

„Tiksliai įvardinti netikslinga, nes plėtros planai yra kintantys. Visais atvejais – Lietuvoje planuojama atidaryti didžiąją dalį parduotuvių iš minėtų 40-ties. Planuojame atidaryti parduotuves ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose“, – teigė jis.

Kulbokas: daugiau dėmesio – rekonstrukcijai

„Newsec“ Tyrimų ir analitikos grupės Baltijos regione vadovas Mindaugas Kulbokas mano, kad kitais metais prekybos tinklų plėtra nemažės: daugiausia dėmesio bus skiriama turimų parduotuvių rekonstrukcijai, kiek mažesnė dalis jausis atidarant naujas parduotuves.

Tinklai ieško „žvėrių tako“, kur žmonės juda, kur jiems patogu sustoti, kur žmonės greitai ir patogiai gali apsipirkti.
Mindaugas Kulbokas

„Miestai, kuriuose yra 20–25 tūkst. gyventojų ir didesni, tikrai turi sulaukti dėmesio plėtrai ir rekonstrukcijai. Dėl mažesnių negalėčiau pasakyti, kad labai daug dėmesio susilauks kitais metais. Nereikėtų savęs apgaudinėti, kad į bet kokį miestelį ateis tinklai ir darys plėtrą.

Dabar yra racionalesnis ir selektyvesnis plėtros etapas. Manau, kad neįvykus „Iki“ ir „Rimi“ susijungimui reikia laukti iš šių dviejų tinklų didesnio judesio. „Lidl“ savo ruožtu stengsis sveikai ir organiškai auginti savo taškus. „Maxima“ labiau dėmesį skirs į esamų pastatų rekonstrukciją ir renovaciją, nes pas ją pastatai daugeliu atvejų yra energetiškai neefektyvūs. Tad „Maximos“ pajėgos bus mestos į rekonstrukciją ir atsinaujinimą tam, kad susimažintų esamus energetinius kaštus. O „Norfa“ labiau ne didmiesčio, o regionų žaidėjas bus“, – DELFI komentuoja M. Kulbokas.

Analitikas mato erdvės ir naujų prekybos tinklų atėjimui. Jis pabrėžia, kad svarbiausia – pirkėjų srautas. Būtent atsižvelgiant į tai ir plečiasi prekybos tinklai.

„Tinklai plečiasi ne ten, kur jie nori, o ten kur yra vartotojai. Čia yra esminis dalykas. Jei vartotojai nori apsipirkinėti miestų centruose, tai tinklai plėsis į miestų centrus. Tinklai ieško „žvėrių tako“, kur žmonės juda, kur jiems patogu sustoti, kur žmonės greitai ir patogiai gali apsipirkti. Pavyzdžiui, „Lidl“ atsidarė neseniai Elektrėnuose prie autostrados – tai ne miesto centras, bet nutaikyta į milžinišką srautą autostradoje. Tad nebūtinai miestų centruose vyksta plėtra.

Nauji prekybos tinklai plečiasi ten, kur yra pinigai. Mūsų ir partnerių skaičiavimai rodo, kad Lietuvoje 8300 eurų per metus vartotojas palieka prekybos segmente. Tai įspūdingas skaičius, bet jei pažiūrėsime į visą Europos vidurkį gyventojų, kurie gali pirkti prekybos centruose ir perka, tas skaičius yra16 tūkst. eurų per metus. Viena, tai sąlygoja, kad mūsų atlyginimai mažesni nei kitose išsivysčiusiose ES šalyse, bet stebime ir augimą, kad žmonės daugiau vartos. Ar nauji, ar esami plėsis – retorinis klausimas, bet erdvės įeiti naujam aš dar matyčiau ir dėl pajamų augimo perspektyvos“, – mano analitikas.

Mindaugas Kulbokas

Jis prideda, kad šiuo metu lengviau plėtrą vykdyti nuomojant patalpas, nei patiems statant. O plėtra miestų pakraščiuose gali suintensyvėti tuo atveju, jei pasikeistų vartotojų įpročiai.

„Ne miesto centre esantis formatas skirtas intensyviam savaitgaliniam apsipirkimui, bet tai darbo dienų pirkėjų pamėgta vieta. Pakrašty esantys prekybos centrai yra neblogai veikiantys savaitgaliais ir prastai veikiantys darbo dienomis, nes pirkėjai neturi laiko darbo dienomis važiuoti. Turi keistis tam tikri įpročiai. Jei apsipirkinėtų vieną kartą per savaitę ir daugiau pirktų, tuomet važiuotų ten. Šiai dienai lietuviai neturi tokio įpročio“, – teigia jis.

Analitikas pastebi, kad vis dėlto yra bandoma plėtotis miestų pakraščiuose, kur didesnis vartotojų srautas ar šalia yra kiti pritraukiantys objektai.

„Vilniaus vienas didysis investicijų projektas yra aplinkkelis, kuris pabaigtas nuo Minsko plento iki Rygos plento, iš esmės pakeitė miesto veidą. Aplinkkeliu važiuojant galima labai greitai pasiekti didelę masę žmonių, kurie yra vartotojai. Ir tai lemia, kad dabar prekybos centro „Ogmios“ didelis projektas organizuojamas šioje vietoje. Šiemet bus pradėtas, tai kitais ar dar kitais metais bus pastatytas. „Akropolis“ turi antrą lokaciją Vilniuje Geležinio vilko gatvėje, buvusios gamyklos vietoje. Kaune „Mega“ yra ne miesto centre, o pakraštyje. Taip pat verta paminėti „Nordikos“ atvejį – sėkmingas projektas, nes šalia yra „Ikea“ pastatyta ir dėl to susidaro srautas žmonių“, – pasakoja M. Kulbokas.

Pridedama ir tai, kad smulkiųjų prekybininkų plėtra galėtų būti sėkminga tuo atveju, jeigu jie kooperuotųsi, tačiau tam kartais trukdo atskirų prekybininkų ambicijos.

Mituzas: kol nebus naujų prekybos centrų, plėsis tik ne maisto prekių „diskaunteriai“

Prekybos centrų konsultantas Laurynas Mituzas mano, kad dabartiniai prekybos tinklai Lietuvoje plėtrą vykdo daug metų ir tikrai jau turi nusimatę vietas tolimesnei plėtrai, o atsidarinėdami parduotuves jie toliau smulkina rinkos pyragą. Jis primena, kad beveik visi tarptautiniai prekybininkai į Lietuvą atėjo per du stambius prekybos centrų projektus ir išplito, dėl to, kol Lietuvoje nėra naujų prekybos centrų projektų, galimybę plėstis Lietuvoje turi tik vadinamieji „diskaunteriai“, t.y. mažų kainų parduotuvės.

Augant vartojimui reikia kurti naujas prekybines kaimynystes ir komercija varomas visuomenines erdves, tačiau tam tinkamiausiose vietose jau stovi maisto parduotuvės arba dygsta daugiabučiai ir biurų pastatai.
Laurynas Mituzas

„Vienam centrui atsivesti naują maistininką yra per didelė prabanga. Naujiems tinklams pasiūlyti rinką, reikia daugiau naujų ambicingų projektų. Kadaise vokiečių investuotojai su 3 projektais įkalbėjo olandus, o kiek vėliau įtikino suomius. Dabar atsidarė „Ikea“, „Decathlon“, kodėl negalėtų atsidaryti „Auchan“, „E.Leclerc“ arba „Geant“? Visi jie ketinimų turėjo.

Regione yra keletas tokių agresyviai augančių tinklų, kuriems Lietuva tik laiko klausimas, juolab, kad turi gerų pavyzdžių („Lidl“, „Pepco“). Tačiau jie į naujas rinkas eina dėl apyvartos, kuriai reikia daug parduotuvių. „Diskaunteriams“ nereikia prekybos centro, žemomis kainomis jie prisitraukia pirkėjus patys. Agresyviai augančiais vadinu nemaistininkus Lenkijoje panašius į „Pepco“. Tai „Kik“, „Tedi“, „TXM“. Maistininkai „diskaunteriai“ neatrodo labai ekspansyvūs išskyrus jau Lietuvoje esantį, nes pasiekti tarptautinės plėtros projektui atsipirkti reikiamą masę reikia labai daug parduotuvių. Sunku rasti geras vietas“, – mano jis.

Jo teigimu, per du dešimtmečius beveik visos geros vietos jau yra užimtos, o užmiesčio savaitgalinė prekyba nesivystė.

Laurynas Mituzas

„Augant vartojimui reikia kurti naujas prekybines kaimynystes ir komercija varomas visuomenines erdves, tačiau tam tinkamiausiose vietose jau stovi maisto parduotuvės arba dygsta daugiabučiai ir biurų pastatai. Tinkamai prekybos plėtrai nepadeda ir miestų planavimas, leidžiantis prabangiausiose vietose atsirasti erdvioms stovėjimo aikštelėms, o nuo vienos maisto prekių parduotuvės durų matyti dar keletas.

Lietuvoje nesusiformavo savaitgalinio apsipirkimo ir didesnių krepšelių tradicijos. Tam reikia naujo stipraus žaidėjo, kuris save identifikuotų kaip „hipermarketas“ ir nesuktų iš kelio dėl takelio. Stambios maisto parduotuvės miesto pakraščiuose turėtų traukti pirkėjus kainos pasiūlymais. Pirkėjai labai jautrūs kainoms, todėl, manau, tai suveiktų. Vietiniai investuotojai laukia, kol kažkas sukurs galimybes investuoti į prekybos centrus, o patyrę užsieniečiai iniciatyvos nerodo. Miesto pakraščiuose atsiradę stambūs prekybiniai dariniai ženkliai pakoreguotų kainas. Galiausiai prekybos centrai sukuria šiltnamio sąlygas šimtams naujų prekybos verslų, su kuriais pačios maisto prekių parduotuvės veikia efektyviau“, – DELFI komentavo L. Mituzas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (461)