„Vis dažniau į prekybos centrus keliaujama papramogauti, pažiūrėti kino filmų, pavalgyti, susitikti su draugais. Pirkėjai renkasi tuos prekybos centrus, kur didesnis vaikų kambarys ar geresni restoranai. Prekybos centrai plečia savo pramogų zonas, atidaro naujus restoranus, sporto klubus, kino teatrus“, – pranešime spaudai sako „Newsec“ turto valdymo grupės vadovas Baltijos regione Aleksandras Kočetkovas.
Jo teigimu, šiuolaikiniame technologijų tobulėjimo laikmetyje prekybos centro valdytojas ir savininkas turi ryžtingai ir kartais net kardinaliai keisti konceptualius sprendinius ir stebinti apsipirkti bei papramogauti užsukančius lankytojus.
„Tai, kas buvo inovatyvu ir patrauklu prieš dešimtmetį kaip pramogos, pavyzdžiui, ledo arena prekybos centre, rytoj bus jau nebereikalinga vartotojams, todėl prekybos centrai turi įžvelgti, kas bus po 3–5 metų ir nukreipti pastangas į būsimus pokyčius. Kitos kartos vartotojai nori inovatyvių technologinių pramogų, bendruomeninių renginių ir erdvių saviraiškai“, – teigia A. Kočetkovas.
Jau dabar skelbiama, kad 2018 m. duris atversiančiame 45000 kv. m. ploto „Central Mall“ ypatingas dėmesys bus skiriamas laisvalaikiui – pramogų ir maitinimo erdvė turėtų sudaryti net pusę nuomojamo centro ploto, kuriame veiks kino teatras, SPA, sporto klubas, nuotykių trasa, teatras, įvairūs restoranai.
Pramogų zonos plėtra, siekiant didesnio prekybos centro patrauklumo – pasaulyje vyraujanti tendencija. Paprastai didžiuosiuose užsienio prekybos centruose pramogų erdvė sudaro daugiau nei 30 proc. bendro ploto.
„Prekybos centrai Jungtiniuose Arabų Emyratuose įrengia didžiulius akvariumus, sniego arenas, interaktyvias pramogas su simuliatoriais, JAV prekybos centrai integruojami su vandens parkais, o kai kur į prekybos centrų teritoriją net integruojamos šalia įsikūrusios bažnyčios“, – pasakoja A. Kočetkovas.
Tai, kad centrų lankytojai daugiau pramogauja, liudija statistika: pavyzdžiui, Kauno „Akropolyje“ per šių metų pirmą ketvirtį pramogoms buvo išleista 41,9 proc., restoranuose – 13,9 proc. daugiau, nei per tą patį laikotarpį pernai.
A. Kočetkovas pažymi, kad nuo pramogų gausa pasižyminčių Lietuvos prekybos centrų stengiasi neatsilikti Latvijos ir Lenkijos prekybos centrai. Estija šioje srityje buvo pasirinkusį kitokį modelį – centrai buvo orientuoti į apsipirkimą, tačiau Lietuvoje įprastą pramogų įvairovę pirmasis turėtų pasiūlyti šiuo metu Taline statomas prekybos centras T1.
Pardavimų variklis – emocija
Pasak Vilniuje vykusiame Baltijos nekilnojamojo turto investicijų forume pranešimą skaičiusio Jens Siegfried, architektūros kompanijos „Chapman Taylor Germany“ vadovo, šiuolaikinių prekybos centrų valdytojams svarbu atkreipti dėmesį į kelis svarbiausius pirkėjų lūkesčius.
Į prekybos centrus atvykstantys žmonės nori, kad būtų patenkinti jų pagrindiniai norai apsipirkti, pavalgyti ir papramogauti, kad prekybos centras dirbtų visą parą, 7 dienas per savaitę. Vieta, kurioje lankytojui malonu apsipirkti ir pramogauti, skatina jį būti prekybos centro bendruomenės dalimi, todėl svarbu, kad būtų atsižvelgiama į vartotojo patirtį (angl. customer experience) ir siekiama sukurti malonias sąlygas apsilankymui prekybos centre.
Su tuo sutinka ir A. Kočetkovas. „Emocija yra pagrindinis pardavimų variklis. Pirkėjams tai gali būti nepastebima, bet pardavėjai nuolat keičia parduotuvių koncepciją, prekių išdėstymą, apšvietimą“, – sako jis.
J. Siegfried išskiria tris iššūkius, su kuriais susidurs ateities prekybos centrai, tai – urbanizacija (2030 m. apie du trečdalis pasaulio populiacijos gyvens miestuose), visuomenės senėjimas ir apsipirkinėjimas internete.
A. Kočetkovo nuomone, bent artimiausiu metu prekyba internetu netaps didelis konkurentas prekybos centrams.
Tai įrodo ir JAV pavyzdys: nors šioje šalyje e-komercija išvystyta puikiai, tačiau statomi nauji prekybos centrai, nes pirkėjai vis dar nori pirkti „gyvai“ ir bendrauti, praleisti laiką su šeima ar draugais, pajausti ir jausti taip vadinamą 5D efektą, kuris nepasiekiamas virtualioje erdvėje.
