Į DELFI redakciją kreipėsi skaitytoja Audronė, jau kurį laiką dirbanti vienoje iš didžiųjų Vilniaus „Maximų“. Ji prašė straipsnyje nenurodyti tikro vardo, pavardės ir parduotuvės, kurioje dirba.

„Maxima LT“ kaip darbo joje privalumus įvardija galimybę apsigyventi bendrabutyje ir nemokamą maitinimą. Dėl to skaitytojos pasakojimas iš tiesų gali šokiruoti:

„Maxima“ savo darbuotojus maitina atliekomis, gauname pasenusį, jau seniai nebegaliojantį maistą. Darbo dienomis dar yra pakankamai žmogiškas maistas, baisiausia yra savaitgaliais, kai virėjos nedirba, mums valgyti daro valytojos iš maisto, nebegaliojančio 2–3 ar net daugiau dienų.

Gaunamas maistas priklauso ir nuo virėjų, būna, kad jau nebegaliojantį maistą užšaldo ir jis būna geresnis, kai pagamina. Tačiau savaitgaliais mes gauname tikras atliekas. Buvo, kad vakar ar užvakar keptą vištieną ir kokias dešrelės, nebegaliojančios 2–3 dienas, sumeta į puodą ir padaro sriubą. Po tokio maisto yra apsinuodijęs ne vienas, tarp jų ir aš. Patikėkit, mes džiaugiamės, kai gaunam koldūnus. Tada mažesnė tikimybė apsinuodyti“, – tikino Audronė.

Anot jos, dėl galimai netinkamų produktų gali nukentėti ne tik „Maximos“ darbuotojai, bet ir pirkėjai.

„Aš tai žinau, kokių produktų nepirkti, bet žmones tai nežino. Pas mus yra tokia politika: kol nesmirda ir gerai atrodo, galime pratęst galiojimo laiką. Pavyzdžiui, kibinai galioja 3 paras, bet jų neišperka, patikėkite, juos pardavinės net jei jau 2–3 dienas galiojimo terminas pasibaigęs.

Galiu pateikti dar vieną pavyzdį. Būna po „Maxima“ parduotuves išvežiojami „gaminukai“: įdaryti karpiai, šonkauliukai ir kt. Jie galioja 3 paras, o juos atveža savaitgalį, tai pagalvokit, juos laiko kol išparduoda arba mums pietums pateikia“, – pasakojo darbuotoja. Panašių į jos pasakojimų galima rasti ir socialiniuose tinkluose.

„Maximos“ personalo departamento direktorė Margarita Plešakienė šią istoriją pakomentavo taip:

„Apgailestaujame ir darbuotojo bei jo kolegų dėl aprašytos situacijos atsiprašome. Minimas atvejis – šokiruojantis, dėl jo jau pradėjome vidinį tyrimą.

Mūsų darbuotojų gerovė ir tinkamos darbo sąlygos – mūsų veiklos prioritetas. Visada didžiavomės tuo, jog jau ilgus metus viena iš papildomų naudų, kurią gauna mūsų darbuotojai, kasdien patiekiami, šilti, 2 patiekalų pietūs.“

Direktorė tikino, kad jei atlikus tyrimą minėti pažeidimai pasitvirtins, atsakingiems asmenims grės griežtos drausminės priemonės.

„Norime užtikrinti, kad maistas, ruošiamas mūsų darbuotojams, yra skanus ir šviežias. Pabrėžiame, kad jis gaminamas tik iš nepasibaigusio galiojimo maisto produktų. Maistą ruošiantis žmogus produktus renkasi ir ima tiesiai iš prekybos salės. Kaip ir kiti darbuotojai, prieš pradėdami darbą, parduotuvėse maistą ruošiantys žmonės yra specialiai apmokomi“, – aiškino M. Plešakienė.

Ji pasakojo, kad kiekvieno produkto, parinkto ruošti maistą darbuotojams, galiojimo terminas fiksuojamas produktų kokybės žurnale. T. y., iš kiekvieno produkto pakuotės iškerpama pakuotės dalis, kurioje nurodoma produkto galiojimo data, ir įklijuojama į produktų kokybės žurnalą.

Produktų likučiai esą laikomi sandariuose induose, žymimuose produkto galiojimo data. Už tinkamą produktų kokybės žurnalo pildymą atsako parduotuvės vadovas. Žurnalo įrašus tikrina vidiniai ir išoriniai kokybės ekspertai, reguliariai audituojantys parduotuves.

„Taip pat labai gaila, jog darbuotojas skleidžia gandus apie nekokybiškus produktus mūsų parduotuvėse ar sunkiai suvokiamą praktiką keisti prekių galiojimo datas. Tokią informaciją griežtai neigiame.

Mūsų įmonė – atsakinga darbo vietų kūrėja. Todėl darbuotojus apie bet kokius galimus pažeidimus aktyviai kviečiame pranešti anonimine, ilgus metus veikiančia pasitikėjimo linija (tel. 8-5 204 5090)“ – nurodė „Maxima“ atstovė.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjo pavaduotoja Loreta Mačytė informavo, kad jeigu darbdavys tiekia darbuotojams maitinimą, tai laikoma viešojo maitinimo paslauga, kuri turi būti suteikta tinkamai, t. y. darbuotojams turi būti teikiamas saugus ir kokybiškas maistas, pagamintas iš tinkamų žaliavų.

„Produktus, kurių vartojimo terminas nepasibaigęs (net jei likusi tik viena diena iki nurodyto termino), tiekti rinkai yra galima, svarbu užtikrinti, kad produktai bus suvartoti iki nurodyto termino, o prekiaujant tokiais produktais – kad pirkėjai bus aiškiai informuoti, kokį produktą įsigyja ir atkreiptų į tai dėmesį bei įvertintų riziką.

Tiekti rinkai, taip pat ir viešajam maitinimui, maisto produktus su pasibaigusiu tinkamumo vartoti terminu („tinka vartoti iki...“), pažeistomis pakuotėmis ar neatitinkančius kokybės reikalavimų – draudžiama“, – komentavo L. Mačytė.

Ji paaiškino, kad prekybos ar viešojo maitinimo įmonėse susidarančios maisto atliekos yra skirstomos į gyvūninės kilmės (kaulai, odelės ir kt.) – šalutiniai gyvūniniai produktai ir negyvūninės kilmės (vaisiai, daržovės, kruopos, duona ir kt.). – bioskaidžias atliekas.

Pavaduotoja atkreipė dėmesį, kad siekiant spręsti maisto švaistymo problemą, nemažai dar tinkamo vartoti maisto prekybos tinklai savanoriškai atiduoda labdaros organizacijoms. Kokių sąlygų laikantis ir kokius maisto produktus galima perduoti labdarai, nustato Labdarai ir paramai skirto maisto tvarkymo aprašas.

Savo nusiskundimus darbuotojai gali pateikti nemokamu telefono numeriu 8 800 404 03 arba internetu, užpildžius anketą.

VMVT duomenimis, 2017 m. dėl pasibaigusių tinkamumo vartoti terminų mažmeninės ir didmeninės prekybos įmonėms uždrausta realizuoti 19 t maisto produktų.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (946)