Prekyboje laukia nelengvi metai
Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) viceprezidentas, ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad šie metai prekybos tinklams nebus itin lengvi.
„Visų pirma – atlyginimų augimas, nes prekybos sektoriuje yra nemažai ir minimalaus atlygio. Kai nuo šių metų 14 proc. padidėja atlyginimai, sąnaudos labai paauga. Toliau tokių prekių kaip pienas, mėsos brangimas, kviečių produktų, sojos kainos kyla į viršų. Tai reiškia, kad tiek gamintojai, tiek prekybininkai viską bandys permesti vartotojams. Tačiau 2022 metais vargu ar taip seksis permesti, nes kainų augimai yra labai dideli. Tai reiškia, kad prekybos tinklų rezultatai gali pradėti blogėti“, – prognozuoja jis.
Kaip dar vieną itin svarbų aspektą LVK viceprezidentas mini internetinę prekybą. Pašnekovo teigimu, šiemet pradės ryškėti tendencija, kad prekybos centrų gyventojams nebereikės.
„Per pastaruosius dvejus metus mažmeninėje prekyboje įvyko virsmas – atsirado internetinė prekyba. Ganėtinai keistai atrodo, kad prekybos tinklai vis dar stato prekybos centrus ir tankina juos. Kas vyksta per pastaruosius 10 metų JAV rodo tai, kas pas mus vyks ateityje. Ten prekybos centrai virto sandėliais, nes labai suaktyvėjo internetinė prekyba, ir prekybos centrų nebereikia. Manau, kad 2022 metais pradėsime matyti šią tendenciją“, – dėsto M. Dubnikovas.
Internetinės prekybos šiuo metu vis dar nevykdo du didieji prekybos tinklai – „Lidl“ ir „Norfa“. Tačiau, anot ekonomisto, ateis laikas, kai ir jie nebegalės kitaip dirbti.
„Prekybos centrai, parduotuvės yra praeitis. Suprantu, kad, tarkime, „Lidlas“ arti gyventojų namų turi mažų parduotuvių, tai jos, be abejo, turės savo klientą. Tačiau kuo toliau, tuo mes daugiau matysime apsiperkančiųjų internetu. Su 5G ryšio įdiegimu, internete matysime vis daugiau atsirandančių daiktų“, – sako M. Dubnikovas.
Pasak pašnekovo, šiemet konkurencija mažmeninėje prekyboje bus sudėtingesnė ir efektyvesnė, tačiau dėl to išloš vartotojai.
„Prekybos tinklai bandys konkuruoti kainomis, bet perspektyva itin liūdna – galiausiai bus konkuruojama prekės išskirtinumu, pateikimu, pristatymo būdu ir pan. Labai panašūs procesai vyks, kaip vyko mobiliųjų tinklų konkurencinėje kovoje: buvo pradėta konkuruoti kainomis, galiausiai buvo prieita prie taško, kai suteikiamos neribotos paslaugos už abonentinį mokestį: gali skambinti, naršyti, rašyti ir jokių limitų nėra. Dar negreitai, bet gali ateiti diena, kai mokėsime ir maisto abonentą“, – svarsto ekonomistas.
Tuo pačiu jis pažymi, kad augant internetinei prekybai, naujiems žaidėjams gali tapti vis lengviau įeiti į rinką ir pasiimti jos dalį, nepatiriant didelių fiksuotų kaštų. M. Dubnikovas pažymi, kad rinkoje dar tikrai yra vietos naujam tinklui.
„Jei pažiūrėtume į prekybos centrus statančias įmones, jos prisiima milžiniškus kaštus, statydamos statinius. O vietos naujiems žaidėjams tikrai yra, reikia suprasti, kad tokie dideli tinklai kaip „Lidl“ ar „Aldi“, veikiantys visoje Europoje, greičiausiai Lietuvą mato kaip vieną miestą savo bendrame tinkle. Tai jiems ateiti tikrai įmanoma ir jiems vietos rastųsi“, – mano jis.
Viešoje erdvėje buvo įvairių spėjimų ir prognozių, kad žemų kainų mažmeninės prekybos tinklas „Aldi“ ruošiasi plėstis Lietuvoje ir įsigyti vieną iš tinklų. Kaip potencialius kandidatus ekspertai įvardijo „Iki“ ir „Norfa“. Pasak ekonomisto, galimi abu variantai – tiek į rinką žengti savarankiškai, tiek įsigyjant jau veikiantį prekybos tinklą.
„Turbūt „Lidl“ pavyzdys parodė, kad statant savo tinklą galima gana sparčiai atimti rinkos dalį iš lyderiaujančių tinklų. Abu variantai įmanomi – ateiti su savo tinklu arba pirkti. Tik, aišku, parduodamų tinklų nėra tiek daug, kad būtų galima tikėtis sandorio. Tai sakyčiau, kad jei ateis vienas ar kitas tinklas, jis ateis pasikliaudamas savo jėgomis“, – svarsto M. Dubnikovas.
Kaip 2021-uosius užbaigė didieji prekybos tinklai
„Maxima“: vyksta sudėtingos derybos su tiekėjais
Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė sako, kad nuo 2020 metų pradžios visi didžiausi iššūkiai kyla iš koronaviruso pandemijos, nors per šį laiką jau tapo įprasta lanksčiai reaguoti.
„Vengdami kontaktų, atsisakėme ir daugelio viešų renginių. Tiesa, 2021 metų pabaiga atnešė naują iššūkį – trūkinėjančią tiekimo grandinę, kuri, panašu, nesibaigs ir šiais metais. Mūsų parduotuvėse didžiąją dalį maisto prekių sudaro Lietuvos gamintojų produkcija, todėl trūkumo nėra, o laikinas logistikos problemas kol kas sėkmingai su partneriais išsprendžiame. Tačiau tai svarbu ne tik dėl vartojimo prekių, bet ir dėl prekybinės įrangos pristatymo, kuri svarbi vykdant plėtrą ir parduotuvių rekonstrukcijas“, – pažymi ji.
Anot jos, pastaruoju metu vyksta sudėtingos derybos su tiekėjais, kad pirkėjai reikšmingų kainų pokyčių nepajustų: „Jau kurį laiką girdime iš tiekėjų nuogąstavimus dėl išaugusių žaliavų kainų ir gamybos kaštų, kuriuos didina pabrangusi elektra bei dujos. Prognozuoti, kokio masto pasikeitimai laukia, yra sudėtinga, bet tendencijos išlieka nepalankios.“
Iš didžiausių laimėjimų E. Dapkienė išskiria tai, kad „Maxima“ yra vienintelė įmonė, kuri, jų duomenimis, nuo 2021 metų liepos nebetaiko baudų tiekėjams.
„Bendradarbiavimo su Lietuvos gamintojais ir tiekėjais sutartyse nebeliko teisinių nuostatų dėl baudų už prekių pristatymo vėlavimą. Iš viso bendradarbiaujame su beveik 700 tiekėjų iš visos Lietuvos, tarp kurių ir mažieji šeimos ūkiai, ir didžiosios Lietuvos maisto bei kitų šakų pramonės įmonės. 2022 metais tokią praktiką planuojame pradėti taikyti ir užsienio partneriams, kurių turime dar 1300“, – pažymi ji.
Prie laimėjimų „Maxima“ priskiria ir darbuotojų sąmoningumą bei aukštą darbuotojų imunizacijos lygį, kuris siekia 86 proc. iš daugiau nei 12 tūkst. darbuotojų. Praeitais metais „Maxima“ pirmoji iš prekybos tinklų pradėjo reguliariai skelbti išsamią informaciją apie vidutinį darbo užmokestį pagal skirtingus padalinius.
„Norfa“ pasiekė visus tikslus
Apibendrindamas 2021-uosius prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis džiaugiasi pasiektais rezultatais. Jis tikina, kad pavyko pasiekti visų užsibrėžtų tikslų.
„Sugebėjome padidinti apyvartą, išlaikyti tuos pačius rezultatus. Taip pat ir atlyginimus sugebėjome pakelti gana stipriai. Manau, kad tikrai mūsų geras rezultatas“, – sako jis.
Be kita ko, jis teigia pastebintis, kad tiekėjai kelia kainas, be to, auga išlaidos. Anot jo, 2022 metai laukia prastesni pelningumo prasme.
„Šiandien tiekėjai daugiau pakelia kainas nei mes parduotuvėse. Taigi marža, t. y. antkainio procentas, gruodį jau mažėja. Išlaidos didėja, o antkainis mažėja. Faktas, kad šie metai dėl išlaidų pelningumo prasme turėtų būti prastesni, nes jau matau tas tendencijas.
Lygiai tokią pačią situaciją esu matęs 2008 m. pabaigoje ir 2009 metais. Tuo metu marža mažmenoje sumažėjo ir išlaidos smarkiai išaugo. Tada prasidėjo taupymas ir ieškojimas, kur ką galima sutaupyti“, – pažymi D. Dundulis.
„Iki“ rinkos dalis stabilizavosi ir grįžta į augimo ciklą
Bendrovės „Palink“, valdančios prekybos tinklą „Iki“, generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pažymi, kad praėję metai prekybos sektoriui nebuvo lengvi – jį stipriai veikė pandeminė situacija, globalios tiekimo grandinės problemos ir jų sprendimo greičiai, kylančios energijos ir kitų biržos produktų kainos.
„Džiaugiuosi tuo, kad buvome pasiruošę naujiems iššūkiams, ir darėme viską, kad „Iki“ pirkėjai šias globalias problemas justų kaip įmanoma mažiau. Labiausiai džiaugiamės tuo, kad Lietuvos pirkėjai vis dažniau renkasi „Iki“ parduotuves tiek kasdieniam, tiek savaitgalio apsipirkimui, mūsų rinkos dalis stabilizavosi ir grįžta į augimo ciklą.
2021 metų plėtra, augantis rekonstruotų parduotuvių skaičius daro teigiamą įtaką rezultatui ir leidžia tikėtis tvaraus verslo augimo ateityje. Džiaugiamės ir e-komercijos platformos „LastMile“ įsigijimu – tai leidžia būti dar arčiau savo klientų, pasiūlyti jiems patogius ir greitus apsipirkimo būdus. Šia linkme tikiuosi spartaus augimo“, – metus apibendrina N. Kvietkauskaitė.
„Rimi“: tai buvo intensyvaus augimo metai
„Rimi Lietuva“ generalinis direktorius Giedrius Bandzevičius pažymi, kad 2021-ieji buvo intensyvaus augimo metai.
„Toliau auginome mūsų elektroninę prekybą, organizacijos viduje įgyvendinome visą eilę skaitmenizacijos, didžiųjų duomenų panaudojimo, valdymo tobulinimo projektų, kurių tikslas – dar geriau prisitaikyti prie nuolat besikeičiančių vartotojų poreikių, įtemptos konkurencinės aplinkos, evoliucionuoti į dar pažangesnę bendrovę, kuri gali rinkai pasiūlyti aktualiausias paslaugas ir prekes, o tuo pačiu būti darboviete, kurioje gera dirbti. Tikimės, kad šių vidinių pokyčių rezultatus jaučia ir mūsų „Rimi“ pirkėjai“, – 2021 metus apibūdina G. Bandzevičius.
Anot jo, iššūkių praėjusiais metais būta daug, o vienas svarbiausių – susijęs su tinklo augimu: „Nuolat galvojame apie tai, kaip užtikrinti, kad būtų patenkintas vis didėjantis darbuotojų poreikis, kuris auga ne tik kartu su mūsų parduotuvių skaičiumi, bet ir elektronine prekyba.“
Prekybos tinklų plėtra
Dundulis: pradėdamas suskaičiuoju pinigus, kad užtektų pabaigti
D. Dundulis pasakoja planuojantis tinklo plėtrą, bet atsargiai.
„Sugrįšiu į savo praeitį: yra buvę atvejų, kai 2008-2009 m. padarėme parduotuvės pamatus ir sustabdėme. Šiandien jau atsargiau į tai žiūriu, nes pasimokiau. Bet vienodai niekada nebūna. Pradedant suskaičiuoju pinigus, kad užtektų pabaigti“, – teigia pašnekovas.
Iš viso „Norfa“ planuoja 18 nauji projektų, tačiau dauguma jų dar tik statybų derinimo stadijoje. Šiuo metu statomos 3 naujos parduotuvės.
„Kiek leidimų gausime, tiek pradėsime statyti. Šiuo metu statybų procese – 3 parduotuvės. Jos garantuotai bus baigtos. Dar viena bus pradėta, tai iš viso 2022 metais 4 tikrai pabaigsime ir, manau, dar viena bus pradėta ir baigsime statybas per įiuos metus. O toliau viskas priklauso nuo leidimų, kada juos gausime“, – pažymi D. Dundulis.
Jis skaičiuoja, kad investicijos į 4 naujas parduotuves sieks 12-15 mln. eurų. Anot jo, planuojamos investicijos itin panašios į šiuos metus. 2021 metais kartu su rekonstruojamomis parduotuvėmis buvo investuota apie 20 mln. eurų. Per 2021 m. buvo atidarytos 5 naujos ir rekonstruota 12 „Norfa“ parduotuvių. Be to, buvo uždarytos 2 senos parduotuvės.
„Maxima“ plėtra vyko nuosaikiai
Pasak E. Dapkienės, praėjusiais metais „Maxima“ tinklas plėtrą vykdė nuosaikiai, o pagrindinis prioritetas buvo skirtas esamų „Maxima“ parduotuvių ir gamybos cechų atnaujinimui. Atnaujinamose parduotuvėse intensyviai vykdyta ir savitarnos kasų plėtra, nes tai esą itin prisideda prie saugesnio apsipirkimo pandemijos metu.
Per 2021 metus „Maxima“ atidarė 4 naujas parduotuves: pavasarį duris atvėrė „Maxima XX“ Vilniaus Kalnėnų rajone ir naujos „Maxima X“ parduotuvės Kaune bei Vilniaus Riešės rajone. O gruodžio 16 d. atidaryta naują XXX parduotuvė Vilniuje, naujame prekybos centre Pašilaičiuose. Naujai atidarytų „Maxima“ parduotuvių bendras plotas sieks 12 tūkst. kvadratinių metrų.
2021 metais atnaujintos ir 8 „Maximos“ parduotuvės Druskininkuose, Utenoje, Švenčionėliuose, Garliavoje, Telšiuose, Klaipėdoje, Kaune ir Vilniuje.
Investicijos į naujas ir atnaujintas parduotuves 2021 m. siekia 19 mln. eurų. Šiuo metu prekybos tinkle „Maxima“ iš viso veikia 252 parduotuvės.
Nepaisant plėtros, buvo ir užvertų durų. 2021 metais „Maxima“ uždarė 4 parduotuves: 3 Vilniuje ir 1 Kaune. Visos uždarytos parduotuvės buvo vieno „X“ formato.
„Sprendimą uždaryti parduotuvę lemia pirkėjų srautų pasiskirstymas, kuris yra svarbus rodiklis, siekiant užtikrinti efektyvų ir tinkamą parduotuvės darbą. Siekdami patenkinti klientų poreikius, formuojame prekybos tinklą bei darome struktūrinius pokyčius tam, kad pirkėjai galėtų apsipirkti greitai, patogiai bei kokybiškai“, – aiškina E. Dapkienė.
Šių metų plėtros planų ir investicijų pašnekovė nekomentuoja, mat tai yra komercinė bendrovės paslaptis. Be to, „Maximos grupės“, kuriai priklauso ir prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“, išleistos obligacijos yra kotiruojamos NASDAQ Vilnius bei kitose tarptautinėse biržose, todėl informacija apie konkrečius investicijų planus konkrečioje šalyje pagal galiojančius teisės aktus pirmiausiai turi būti atskleista per biržą.
„Lidl“: pandemija plėtros planų beveik nepakoregavo
Plėtros planų ir šių metų investicijų „Lidl Lietuva“ taip pat nekomentuoja.
„Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta tikina, kad pandemija plėtros planų beveik nepakoregavo. Tinklo plėtra vyko taip, kaip ir buvo suplanuota. 2 naujų parduotuvių atidarymai praeitais metais dar vyko karantino sąlygomis, ir nors tai pareikalavo papildomų iššūkių, tačiau viskas esą pavyko sklandžiai.
Praėjusiais metai buvo atidarytos 7 naujos „Lidl“ tinklo parduotuvės: po vieną Vilniuje, Klaipėdoje ir Druskininkuose, o trys parduotuvės buvo atidarytos Kaune – viena iš jų – Kauno rajone, Ramučiuose. Parduotuvė Druskininkuose taip pat buvo pirmoji šiame mieste. Dar viena „Lidl“ parduotuvė gruodžio 16 d. atidaryta Rokiškyje. Tai – pirmoji parduotuvė šiame mieste ir jubiliejinė, 60-oji, „Lidl“ parduotuvė Lietuvoje.
Per 2021 metus nebuvo uždaryta nė viena „Lidl“ parduotuvė. 2021 m. prekybos tinklas aktyviai diegė savitarnos kasas – 2021 metais jos buvo įdiegtos 45-iose „Lidl“ parduotuvėse. Savitarnos kasos buvo įdiegtos visose 6-iose naujai atidarytose parduotuvėse, taip pat kasų zona atnaujinta jau esančiose 39-iose parduotuvėse.
„Rimi Lietuva“ vadovas sako, kad 2021-ieji buvo intensyvaus augimo metai, per kuriuos atidaryta 12 naujų parduotuvių įvairiuose šalies miestuose. Pasak jo, nuosekliai judama, įgyvendinant savo strategiją, iki 2023 m. Lietuvoje turėti 100 parduotuvių.
„Rimi“ plėtros tempų nestabdys
Praėjusius metus „Rimi“ užbaigs tinkle turėdama 79 parduotuves. Bendrai per 2021 metus atidaryta 12 naujų parduotuvių, į jas investuota 12,5 mln. eurų. Dar 3,5 mln. eurų – į anksčiau įrengtų parduotuvių atnaujinimus.
2022 m. „Rimi“ plėtros tempų nestabdys ir žada atidaryti tą patį kiekį parduotuvių: „Šiais metais planuojame atidaryti ne mažiau kaip 12 naujų parduotuvių, o numatytos investicijos viršys 16 mln. eurų. Turime potencialo plėtrai į mažesnius miestus bei į užmiesčius. Nors iššūkių tikrai netrūksta, mums pavyksta augti.“
Anot G. Bandzevičiaus, elektroninė prekyba turi didžiulį potencialą, tad tikimasi, kad jai 2022 metai taip pat bus sėkmingi ir šis verslo segmentas toliau plėsis.
„Tuo pačiu numatome toliau vystyti „Drive in“ paslaugą, plėsime prekių atsiėmimą didesniame skaičiuje parduotuvių. 2022-ieji „Rimi“ bus tolesnio skaitmenizavimosi, technologijų taikymo metai, per kuriuos savo klientams pasiūlysime dar daugiau inovacijų, o organizacijos viduje pritaikysime dar daugiau dirbtinio intelekto, robotų panaudojimo, procesų automatizavimo sprendimų“, – planus komentuoja „Rimi Lietuva“ vadovas.
„Iki“ 2022 metais investuos 10 mln. eurų
Iki 2021 metų galo „Iki“ iš viso atidarė 6 naujas parduotuves, o rekonstruotų parduotuvių skaičius pasiekė 25. Investicijos siekė daugiau nei 20 mln. eurų. 2022 metais vadovė planuoja palaikyti plėtros tempą kaip ir praėjusiais metais: planuose – 5-7 naujos parduotuvės, o investicijos sieks iki 10 mln. Eur.
Tinklai ieško šimtų darbuotojų, šiemet reikšmingai kels algas
„Maxima“ ieško 400 darbuotojų
„Maxima“ atstovė pripažįsta, kad kaip ir daugelis didžiųjų Lietuvos verslo įmonių prekybos tinklas susiduria su darbuotojų trūkumo problema. Šiuo metu trūksta apie 400 darbuotojų. „Jausdami darbuotojų stygių rinkoje, stengiamės jį kompensuoti nuolat diegdami įvairius veiklos efektyvinimo sprendimus“, – sako E. Dapkienė.
Lapkričio 30 d. „Maximoje“ dirbo 12 351 darbuotojas. Palyginti su 2020 m. lapkričio 30 d., šis skaičius sumažėjo 793. Vienas iš veiksnių, prisidėjęs prie žymesnio darbuotojų skaičiaus pokyčio praėjusiais metais, – sprendimas vieno sandėlio priežiūrą ir visas jo funkcijas perleisti tiekėjui. Anot jos, po šio sprendimo nebuvo atleistas nė vienas darbuotojas – apie 100 darbuotojų dabar dirba kitoje įmonėje.
„Tai, kad pavyksta išsitekti su mažiau darbuotojų, yra rezultatas pastaraisiais metais aktyviai automatizuojamų procesų tiek „Maximos“ parduotuvėse, tiek maisto gamybos cechų bei logistikos grandyse. Ir toliau ieškosime galimybių veikti efektyviau, ypač dėmesį skirsime tiekimo grandinės procesų optimizavimui“, – komentuoja E. Dapkienė.
Taip pat darbuotojų skaičiaus pokyčiui įtakos turi ir nuo rudens, kai buvo įvestas klientų srautų ribojimas ir Galimybių pasų patikra, pristabdytas darbuotojų įdarbinimas mažesniuose Lietuvos miestuose.
„Kritus pardavimų apimtims yra sumažėjęs darbuotojų poreikis, ypač regionuose. Šiuo metu daugiausia darbuotojų ieškome Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Turime beveik 400 aktyvių darbo skelbimų“, – pažymi „Maximos“ atstovė.
„Norfa“ naujoms parduotuvėms reikės 150 darbuotojų
D. Dundulis svarsto, kad naujoms parduotuvėms reikės apie 150 naujų darbuotojų. Jis tikina, kad šiuo metu „Norfoje“ darbuotojų netrūksta.
„Jei atidarinėsime naujas parduotuves, faktas, kad priimsime naujų darbuotojų. O jau esančiose parduotuvėse bus panašus lygis. Galima sakyti, kad darbuotojų mums beveik netrūksta. Nueikite į Rekvizitai.lt ir pasižiūrėkite mūsų medianą, suprasite, kodėl netrūksta. Bent jau pastaruosius du mėnesius mūsų mediana – didžiausia iš visų tinklų, prieš tai taip pat buvome prie lyderių“, – aiškina D. Dundulis.
„Iki“ ėmėsi netradicinių veiksmų
Anot N. Kvietkauskaitės, 2021 metais kaip ir visos šalies darbo rinkoje situacija buvo ir išlieka itin įtempta. Šiuo metu „Iki“ tinklui trūksta apie 400 darbuotojų.
Siekdama pritraukti naujų darbuotojų įmonė ėmėsi ir netradicinių veiksmų. „Įmonės viduje paskelbėme įdarbinimo kampaniją „Pakviesk draugą dirbti“ – darbuotojams už naujo kolegos rekomendaciją ir sėkmingą jo įdarbinimą mokamos 400 Eur dydžio premijos. Tai davė rezultatų.
2021 metais savo logistikos ir gamybos padaliniuose Panevėžyje ir Vilniuje įdarbinome kalines. Tai, tikime, šioms moterims išėjus iš įkalinimo įstaigos, padės lengviau integruotis į visuomenę. Na, o mes ne tik turime darbščias darbuotojas, bet ir taip mokome tolerancijos savo esamą personalą“, – džiaugiasi „Iki“ tinklo vadovė.
Dėl „Lidl“ tinklo plėtros praėjusiais metais augo ir darbuotojų skaičius, kuris perkopė 2500. Nuo Naujųjų metų planuojama ir toliau aktyviai plėsti komandą, naujų darbuotojų bus ieškoma įvairiuose šalies miestuose, tačiau tikslesnių skaičių „Lidl“ atstovas neįvardija.
Pasak vadovo, „Rimi“ nuolatos investuoja į įvairiausius sprendimus, sistemas bei technologijas, kurios leistų turėti efektyvius, inovatyvius ir tvarius procesus: „Dirbdami efektyviau galime tą patį darbą padaryti per trumpesnį laiką, naudodami mažiau resursų, pasitelkti mažesnį darbuotojų skaičių. Vis dėlto su plėtra, kurią šiuo metu intensyviai vykdome, tikimės matyti kryptingą „Rimi“ komandos augimą.“
„Rimi“ atlyginimai kils 13 proc.
Anot G. Bandzevičiaus, „Rimi“ stengiasi pasiūlyti konkurencingą atlyginimą: „Tai darome atidžiai stebėdami pasikeitimus rinkoje, vertindami įvairius ekonomikos faktorius. Situacija darbo rinkoje yra labai dinamiška, konkurencija didelė, todėl be jokios abejonės stengsimės išlikti patraukliu darbdaviu.“
„Rimi“ atlyginimų pokyčiai yra susiję su darbuotojų veiklos vertinimo sistema, jie vykdomi atsižvelgiant į konkurencinę aplinką, šalies ekonominę padėtį ir daugelį kitų veiksnių, kuriuos nuolat stebime ir reaguojame, siekdami išlikti patraukliu darbdaviu, sako vadovas.
2021 metų spalio mėnesį daliai „Rimi Lietuva“ kolektyvo atlyginimai jau buvo pakelti, o nuo 2022 m. sausio mėnesį daugumai darbuotojų jie bus didinami apie 13 proc. (nuo 3 iki 25 proc.).
Pagal atlyginimų medianą, įmonėje atlyginimas lapkritį siekė 980 Eur „popieriuje“.
„Lidl“ algos vidutiniškai kils 10 proc.
Nuo sausio 1 d. „Lidl“ planuoja padidinti atlyginimų biudžetą – visiems įmonės darbuotojams atlyginimai didės nuo 5 iki 15 proc. Šiam algų biudžeto didinimui nuo šių metų pradžios iki 2022 finansinių metų pabaigos papildomai bus skiriama 9 mln. eurų.
„Atlyginimai visiems darbuotojams didės nepriklausomai nuo to, kur dirbama: parduotuvėje, logistikos centre ar administracijoje. Jau šiuo metu, palyginus su kitais didžiaisiais prekybos tinklais, „Lidl Lietuva“ vidutinis darbo užmokestis spalį siekė 1662,5 euro prieš mokesčius ir buvo didžiausias tarp penkių didžiųjų prekybos tinklų, prekiaujančių maisto produktais“, – tikina V. Lopeta.
Pagal atlyginimų medianą, įmonėje atlyginimas lapkritį siekė 1 525 Eur „popieriuje“.
„Iki“ dar skaičiuoja šių metų algas
2021 metais „Iki“ darbuotojams, priklausomai nuo atsakomybių, algos kilo 4-18 proc. Atlyginimus planuojama kelti ir 2022 m. sausio mėnesį.
„Nuo liepos pradžios apdraudėme visus be išimties savo darbuotojus papildomu sveikatos draudimu, ir 2021 metų pradžioje, ir nuo spalio 1 d. beveik 5 tūkst. darbuotojų kėlėme atlyginimus 4-18 proc. Jie buvo didinami prekybiniuose, gamybiniuose, logistikos padaliniuose dirbantiems žmonėms. Atlyginimus planuojame kelti ir 2022 m. sausio mėnesį“, – komentuoja N. Kvietkauskaitė, tačiau negalėjo įvardyti, kiek 2022 metais kils atlyginimai, mat dar vykdomi skaičiavimai.
Pagal atlyginimų medianą, įmonėje atlyginimas lapkritį siekė 1 079 Eur „popieriuje“.
„Maxima“ algos kils iki 18 proc.
Remiantis viešai skelbiamais „Maxima“ darbuotojų atlyginimų duomenimis, vidutinis parduotuvės darbuotojo darbo užmokestis šiuo metu siekia 1 084 Eur „popieriuje“, maisto gamybos cecho – 1 331 Eur, logistikos – 1 492 Eur.
Pasak E. Dapkienės, 2022 metais daugumai darbuotojų atlyginimai kils iki 18 proc. Bendrai „Maximos“ darbo užmokesčio fondas šiemet didės beveik 13 mln. eurų.
„Kaip ir 2021, taip ir 2022-uosius pradėsime darbo užmokesčio peržiūra. Daugiau nei 10 tūkst. darbuotojų, t. y. 90 proc., algos padidės iki 18 proc. Didesnį darbo užmokestį gaus praktiškai visi „Maxima“ parduotuvių ir maisto gamybos cechų darbuotojai. Taip pat algos bus didinamos 54 proc. logistikos centrų ir 30 proc. administracijos darbuotojų. Spartesnį atlyginimo augimą pajus mažesnių Lietuvos miestų ir miestelių darbuotojai“, – komentuoja ji.
Pagal atlyginimų medianą, įmonėje atlyginimas lapkritį siekė 958 Eur „popieriuje“.
„Norfa“: stebėsime konkurentus
„Norfa“ tinklo vadovas D. Dundulis sako, kad 2021 metais darbuotojams buvo reikšmingai pakelti atlyginimai – apie 13-15 proc., tačiau dėl šių metų jis nedrįsta komentuoti, mat per daug nežinomųjų. Anot vadovo, jei konkurentų algos toliau didės, tinklas taip pat jas planuoja didinti.
„Stebėsime rinką. Tapome lyderiai su darbuotojų atlyginimais. Būtent darbuotojų, o ne vidutiniais, nes ten yra ir vadovų atlyginimai ir t. t. Jei kiti priartės prie mūsų, faktas, kad eisime toliau. Tai ta pati konkurencija. Aš skaičiavau: nuo žemiausios medianos (palyginus 5 tinklų) iki mūsų yra 66 proc. skirtumas. Tai – per didelis skirtumas, konkurencinėje kovoje tai yra išlaidos. Planuojame kelti atlyginimus, bet lauksime, kol pasitemps mūsų konkurentai“, – teigia D. Dundulis.
Anot jo, paprastas darbuotojas „Norfoje“ į rankas uždirba apie 800 eurų, tačiau neva yra ir tokių, kurie uždirba apie 1,5 tūkst. eurų. Viskas esą priklauso nuo rezultatų.
Pagal atlyginimų medianą, įmonėje atlyginimas lapkritį siekė 1 381 Eur „popieriuje“.
