Vyriausybei planuojant trečiadienį apsispręsti dėl šios priemonės sustabdymo, prekybos bendrovės pasidalijo su „Delfi“ ir savo lūkesčiais – iš jų matyti, kad žmonių vartojimo įpročiai per pandemiją pastebimai pasikeitė.
Nemenkos išlaidos ir dar labiau susitraukę srautai
Prekybos tinklo „Iki“ Komunikacijos vadovė Vaida Budrienė komentavo, kad parduotuvėse, kur tikrinamas galimybių pasas, sumažėjo pirkėjų srautai, tačiau išaugo pirkinių krepšelis.
„Šiandienai esame išleidę daugiau negu 300 tūkst. eurų patikrai. Pas mus tikrinamos 25 parduotuvės. Aišku, daugiausiai kainuoja žmogiškieji ištekliai. Nes mums reikia papildomai samdyti žmones, tam, kad jie tikrintų galimybių pasą“, – sakė V. Budrienė.
Ji paaiškino, kad tinklas samdo apsaugos įmones, o šios – darbuotojus, tikrinančius galimybių pasus.
„Žmonės rečiau eina į tas parduotuves, kuriose tikrinamas galimybių pasas, tačiau perka daugiau. Ir nebūtinai dėl to, kad neturi galimybių paso, (...) gal apskritai vengia rodyti galimybių pasą“, – svarstė V. Budrienė.
Parduotuvių tinklo„Norfa“ atstovas Darius Ryliškis sakė, kad daugiausiai kainavo žmonių darbas per patikrą, taip pat lėšų reikalavo galimybių paso skeneriai.
„Papildomai reikėjo mokėti žmonėms, kurie stovėjo prie durų, taip pat kai kurioms parduotuvėms turėjome atskirai samdyti įmones. Žodžiu, mūsų išlaidos šiam reikalui siekė per 100 tūkst. eurų kas mėnesį“, – kalbėjo D. Ryliškis.
Anot jo, galimybių pasas buvo tikrinimas apie 40-yje parduotuvių iš 153. Didžiausią apgailestavimą tinklui kelia dėl sumažėjusių lankytojų srautų negautos pajamos.
„Aišku, daugiausia nuostolių padarė negautos pajamos, nes tose parduotuvėse, kuriose reikėjo taikyti galimybių pasą, sumažėjo pirkėjų srautas ir apyvartos krito maždaug ketvirtadaliu. Tai čia tie praradimai gerokai didesni negu tos techninės išlaidos“, – sakė „Norfos“ atstovas.
„Maxima“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad skaičiuojama, jog pirkėjų srautų valdymo ir apsaugos stiprinimo sąnaudos pernai tinkle pasiekė beveik 860 tūkst. eurų, iš jų – daugiau nei 400 tūkst. eurų nuo rugsėjo iki gruodžio.
„Ruošdamiesi galimybių pasų patikrai, su partneriais sukūrėme specialiąją programėlę, kad patikra vyktų greičiau ir pirkėjai pajustų kuo mažiau nepatogumų. Patikrai skirti įrenginiai atsiėjo apie 160 tūkst. eurų (jie į minėtą 860 tūkst. eurų sumą neįskaičiuoti – red.)“, – aiškino E. Dapkienė.
Pasak jos, galimybių pasas šiuo metu galioja 79 „Maximos“ parduotuvėse.
„Nuo pernai metų rugsėjo 13 dienos iki šių metų sausio 30 dienos, pirkėjų srautas sumažėjo apie 10 proc.”, – sakė E. Dapkienė.
„Rimi“ atstovė Gabrielė Šerėnienė teigė, kad galimybių paso projektas bendrovei „Rimi Lietuva“ iki antradienio kainavo beveik 290 tūkst. eurų.
„Ši suma apima kaštus, skirtus techniniams sprendimams bei žmogiškiesiems ištekliams užtikrinti. Taip pat investavome ir į komunikacijos priemones, skirtas visoms mūsų 79 parduotuvėms, esančioms įvairiuose Lietuvos miestuose“, – sakė G. Šerėnienė.
R. Vainienė: didžiausia problema – ne patikros kaštai
„Akropolis Group“ Rinkodaros ir komunikacijos departamento vadovas Dominykas Mertinas komentavo, kad galimybių paso tikrinimas kas mėnesį Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliams“ kainuoja apie 70 tūkst. eurų, didžiąją dalį kaštų sudaro mokėjimai apsaugos bendrovei už galimybių paso tikrintojų darbą.
Pasak D. Mertino, prireikė ir investicijų į specialią įrangą, skirtą galimybių paso nuskaitymui prekybos centruose, jos viršijo 30 tūkst. eurų.
„Nuo praėjusių metų rugsėjo vidurio, kai prekybos centrų lankytojams atsirado prievolė pateikti galiojantį galimybių pasą, lankytojų srautai „Akropoliuose“ yra apytiksliai trisdešimčia procentų mažesni nei priešpandeminiu laikotarpiu, tai stebime ir šį sausį“, – sakė D. Mertinas.
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius teigia, kad vieno įėjimo patikra per dieną turėtų kainuoti prekybos centrams iki 200 eurų.
„Vieno įėjimo, vieno taško patikros kaštai yra 100-150 eurų. Kartais, kai būna du darbuotojai, tie kaštai būna didesni, apie 200 eurų gali siekti. Tai jeigu prekybos centre yra dešimt įėjimų, tą reikia padauginti iš dešimt“, – komentavo M. Statulevičius.
Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė įsitikinusi, kad didžiausia galimybių paso problema – ne išlaidos jo tikrinimui, bet „priemonės netaiklumas, jos nelogiškumas“.
„Imkime kaip pavyzdį maisto prekių parduotuves, tai per karantiną – pirmą ir antrą – tada, kai nebuvo vakcinos, tos parduotuvės dirbo. Su srauto ribojimu, bet dirbo. O dabar daliai lankytojų neleidžiama į jas ateiti. Jos nemato tame logikos“, – sakė R. Vainienė.
„Tačiau parduotuvėse iki 1,5 tūkst. kv. metrų vis tiek galima eiti be galimybių paso. Tai kur ta logika? Kodėl mažesnėje parduotuvėje saugu be galimybių paso, o didesnėje parduotuvėje – nesaugu?“, – tęsė ji.
R. Vainienė įžvelgė ir daugiau nenuoseklumo taikant galimybių pasą.
„Dar tokie pavyzdžiai: žmonės važiuoja viešuoju transportu, visi kartu – ir su galimybių pasais, ir be jų – visi susigrūdę, visi šalia vienas kito. Ir tada į parduotuvę – jau nebegali kartu įeiti: vieni gali, kiti nebegali. Išėję vėl sėda į tą patį viešąjį transportą ir vėl visi kartu“, – stebėjosi asociacijos vadovė.
„Delfi“ primena, kad pernai buvo svarstoma galimybė taikyti galimybių pasą ir viešajame bei tarpmiestiniame transporte, tačiau vėliau šio sumanymo atsisakyta.
Tikisi, kad darbuotojai galės grįžti „prie naudingų darbų“
„Rimi“ atstovė G. Šerėnienė viliasi, kad „sustabdžius galimybių pasų privalomą tikrinimą mūsų didžiosiose parduotuvėse pirkėjų srautai pasikeis teigiama linkme“.
„Iki“ atstovė V. Budrienė pažymi, kad srautai kritę nuo pačios pandemijos pradžios, jie taip ir neatsigavo.
„Labai sunku prognozuoti pirkėjų elgseną. (...) Žmonės rečiau lankosi parduotuvėse, bet perka daugiau. Taip pat labai auga e-komercinė dalis, būtent elektroninė prekyba maistu. Sunku prognozuoti, kiek galimybių paso tikrinimas irgi pakeitė tam tikrus pirkėjų įpročius“, – kalbėjo V. Budrienė.
„Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės E. Dapkienės teigimu, kol kas sudėtinga prognozuoti, kaip keisis srautai, tačiau tinklas ir toliau stengsis, kad būtų laikomasi visų pandemijos metu galiojančių priemonių.
„Norfos“ atstovas D. Ryliškis pastebi, kad srautų mažėjimo tendencija pasimatė dar pandemijos pradžioje, iki galimybių paso įvedimo ir pokyčiai išliko: žmonės perka rečiau, bet daugiau.
„Mes tikimės, kad panaikinus (galimybių) pasą, palaipsniui grįš pirkėjas ir į didesnius prekybos centrus, tuos, kuriuose negalėjo lankytis dėl įvestų apribojimų. O mūsų darbuotojai, kurie užsiėmė tuo nenaudingu darbu, stovėdami prie durų, grįš dirbti naudingų darbų“, – kalbėjo jis.
„Akropoliuose“ taip pat laukiama didesnio pirkėjų skaičiaus.
„Tikimės, kad pradėjus mažėti užsikrėtimų COVID-19 infekcija ir ateityje sušvelninus pandemijos valdymo priemones, teigiamus vartotojų srautų pokyčius pajus ir didieji prekybos centrai“, – komentavo D. Mertinas.
R. Vainienė sako, kad pirkėjų dabar mažiau ir dėl to, kad daug žmonių serga, yra izoliacijoje.
„Ir šiaip, vartotojų įpročiai, matyt, jau yra negrįžtamai pasikeitę – kaip sakoma, the point of no return. Žmonės rečiau perka, rečiau lankosi parduotuvėse, galbūt krepšelis didesnis jų yra, bet nebemato prekyboje kasdienės būtinybės, labiau planuoja pirkinius. Tokio šimtaprocentinio atsistatymo, matyt, nebesitiki niekas“, – sakė R. Vainienė.
Anot jos, vis dėlto, kai kris susirgimų skaičiai ir nebus galimybių paso, turėtų įvykti „korekcijų“ pirkėjų skaičiuose, nors turbūt tie rodikliai nepasieks ikipandeminio lygio. Tuo labiau, kad žmonės jau išmoko apsipirkti ir elektroniniu būdu.
Tačiau, pasak asociacijos direktorės, net ir nepaisant to, jog pirkėjų srautai kritę 30 proc., maisto prekių parduotuvėse kasdien apsilanko apie 700 tūkst. pirkėjų.
Padėjo išvengti trečio karantino?
Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis, komentuodamas galimybių paso galimą naudą, teigė, kad jis leido užtikrinti daugiau laisvės.
„Praėjusių metų pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje galimybių pasas mums leido atverti tam tikras veiklas, kurių ir ekspertai, ir tam tikri specialistai nerekomendavo dar skubėti atverti, tai tas palaipsniui atverinėjimas leido grįžti prie normalesnio gyvenimo dar praėjusių metų vasaros pradžioje", – „Delfi“ laidai „Iš esmės“ pirmadienį komentavo V. Jurgutis.
„Jeigu pažiūrėtume į rudenį, tai toks reguliavimas mums leido turėti vienas didžiausių laisvių ir lengviausią pandemijos valdymą, matyt, visoje Europoje“, – argumentavo viceministras.
Anot jo, galimybių pasas padėjo išvengti naujo karantino.
„Greta to, tiek rudenį, tiek žiemą išvengėme ir trečiojo karantino. Tai tikrai manome, kad tie sprendimai buvo savo laiku priimti“, – sakė viceministras.
Savo ruožtu dabar, anot jo, įsigalėjus omikron atmainai situacija keičiasi ir nebėra prasmės palaikyti galimybių paso.
R. Vainienė sako abejojanti, ar būtų buvęs iš tiesų įvestas trečiasis karantinas.
„Matyt, kad taip reikia žiūrėti: tuo metu, kai pradėjo blogėti situacija rudenį, turbūt jeigu nebūtų galimybių paso, – turbūt – būtų daugiau drąsos arba daugiau spekuliacijų, gal ir pasiūlymų įvesti karantiną. (...). Bet šiaip, pati stebėdama du buvusius karantinus ir visą eigą, tikrai nemaniau, kad buvo įmanomas dar vienas karantinas kaip variantas“, – sakė asociacijos direktorė.
Anot jos, vargu, ar pati valdžia būtų norėjusi naujo karantino. Vis dėlto, paprašyta įvertinti galimas naudingas galimybių paso puses, svarstė, jog ši priemonė galbūt galėjo veikti kaip tam tikras valdžios argumentas tiems, kurie norėjo įvesti dar griežtesnius ribojimus.
„Galimybių pasas buvo patogus atsakymas dabartinei valdžiai tiems, kurie būtų kvietę, raginę, įkalbinėję imtis griežtesnių sprendimų. (Galimybių pasas buvo) kaip priešnuodis, kaip vakcina: štai – vakcina nuo karantino“, – pusiau juokais atsakė R. Vainienė.
Ji kartu gana skeptiškai pasisakė apie galimybių pasą kaip galimą paskatą skiepytis, nes bent jau prekyboje nebūtinųjų prekių galima įsigyti arba elektroniniu būdu, arba paprašius kito žmogaus. Savo ruožtu, maisto prekės prieinamos ir mažesnėse parduotuvėse be galimybių paso.
„Tai nėra motyvas tada vakcinuotis. Aš suprantu, kad kelionės gali būti motyvas vakcinuotis, nes nepaprašysi kaimyno: pakeliauk už mane į Tenerifę, tu nepaprašysi kaimyno „pavalgyk, būk geras, už mane, apsikirpk arba nueik į Dua Lipa koncertą už mane“, – svarstė R. Vainienė.
Tad, pasak jos, ten, kur paslaugos teikiamos konkrečiam žmogui ir kitaip negali būti suteiktos – ten galimybių pasas gal ir galėjo pasiteisinti kaip vakcinavimą skatinanti priemonė. Tačiau bent jau prekyba R. Vainienei „neįsipaišo į tą galimybių paso dėlionę“.
M. Statulevičius antradienį komentavo, kad galimybių paso galiojimas turėtų būti sustabdytas šį šeštadienį, vasario 5 dieną. Jis teigė susitikęs su Vyriausybės atstovais ir aptaręs šios priemonės galiojimą.
LNTPA prezidento žiniomis, turėtų atsirasti papildomų ribojimų.
„Nežinau, kuriam laikui, bet bus įvedamas kvadratinių metrų vienam žmogui ribojimas – 15 kv. metrų žmogui: ne prekybos centro, bet parduotuvės, esančios jame mastu“, – sakė M. Statulevičius.
Jis patikino, kad prekybos sektoriuje toliau bus griežtai paisoma saugumo reikalavimų, apsauga stebės, kad žmonės nesibūriuotų, nebūtų viršijami maksimalūs pirkėjų skaičiai.
