Asociacija atkreipia dėmesį, kad analogiškas mokestis nuo apyvartos nėra taikomas nė vienoje ES valstybėje, o visos ES šalys narės, kurios mėgino įsivesti panašų apyvartos mokestį, sulaukė griežto atsako iš ES institucijų.
„Vengrija apyvartos mokestį verslui taikė 2010–2012 metais, tačiau Europos Komisijai jį pripažinus neteisėtu, panaikino. Dabar šios valstybės biudžetą užgulusi finansinė našta – Vengrija turi grąžinti verslui sumokėtas neteisėto mokesčio sumas ir atlyginti nuostolius. Slovakija mokestį nuo apyvartos buvo įvedusi 2018 metais, tačiau jį panaikino, vos tik EK pradėjo tyrimą prieš ją. Mokestis taip ir nebuvo pradėtas taikyti.
Lenkija 2016 metais įvedė apyvartos mokestį prekybos įmonėms, tačiau EK pradėjus teisinę procedūrą dėl galimai neteisėtos valstybės pagalbos daliai verslo, Lenkija iki šiol dėl mokesčio teisėtumo bylinėjasi su EK. Be to, Lenkija, suvokdama, kokios rimtos pasekmės gresia viešiesiems finansams, jei mokestis būtų pripažintas neteisėtu, nusprendė suspenduoti jo taikymą iki 2020 metų. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas nėra priimtas, tikėtina, kad mokestis Lenkijoje nebus taikomas iki teisinio proceso pabaigos.
Apyvartos mokestis, kaip jis apibrėžtas projekte, neabejotinai laikytinas netiesioginiu, analogišku PVM mokesčiu. Europos Sąjungos valstybėse narėse PVM yra harmonizuotas ir taikyti antrą analogišką mokestį draudžia ES teisė“, – rašoma kreipimesi.
Teigiama, kad įvertinant ES valstybių patirtį įvedant analogiškus mokesčius, nekyla abejonių, kad naujojo mokesčio teisėtumas sulauktų ES institucijų dėmesio ir galimai prieš Lietuvos valstybę nukreipto tyrimo. Neteisėtas mokestis, kurį gali tekti sugrąžinti, papildomai kompensuojant ir padarytus nuostolius, keltų grėsmę valstybės finansų tvarumui.
„Planuojamos surinkti biudžeto pajamos– 31,9 mln. eurų – neatsveria tų kaštų, kurie potencialiai rasis dėl teisinio proceso ir jo pasekmių. Ne mažiau svarbu ir tai, kad užsienio kapitalą ir investuotojus bandanti pritraukti Lietuva svarstydama abejotino teisėtumo mokesčius tarptautinėje erdvėje gali pakenkti savo, kaip investuotojams draugiškos valstybės, reputacijai ir išgarsėti kaip investicijoms itin nepalanki šalis.
LPĮA raštu kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą, Seimą, Vyriausybei, Finansų, Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo ministerijas, Lietuvos banką, Valstybės kontrolę ir Konkurencijos tarybą.
ELTA primena, kad siūloma Lietuvoje taikyti naują mokestį – stambios prekybos mokestį. Jis būtų taikomas atlygiui, gautam už prekes, parduotas fiziniams asmenims, kai šie prekes įsigytų vartojimo tikslais, t. y. tikslais, kurie nesusiję su jų verslu, amatu ar profesija.
Pardavėjas, kurio per kalendorinį mėnesį bendra atlygio (išskyrus PVM) už Lietuvos teritorijoje vartotojams parduotas prekes suma viršytų 2 mln. eurų, turėtų apskaičiuoti mokėtiną prekybos mokesčio sumą taikydamas 1 proc. mokesčio tarifą.
Tai numatantį Stambios prekybos mokesčio įstatymo projektą ir Mokesčių administravimo įstatymo pataisas įregistravo Seimo valdančiajai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai – frakcijos seniūno pavaduotojas Jonas Jarutis, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas ir Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys.
