aA
Vyriausybė jau svarsto, kad vasario antroje pusėje dalis verslų galėtų sulaukti karantino apribojimų sušvelninimo. Dalis tų verslų – prekyba. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė tikina, kad šiuo metu verslai yra ant ribos ir apie atlaisvinimą yra būtina galvoti, kitaip reikės didesnės paramos, o pasekmių gali būti ir liūdnesnių.

Laidoje „Piniginiai reikalai“ su verslo asociacijų atstovais kalbėtasi, kas galėtų atnaujinti veiklą ir, kaip ją vykdyti. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorė Rūta Vainienė pasakojo, kad Vyriausybei jie ir pateikė planą, jog pirmiausia duris galėtų atverti prekybos vietos turinčios atskirą įėjimą iš lauko, taip pat ribojant prekybos plotą.

Verslo padėtis – ant ribos

Nors nemaža dalis prekybininkų prisitaikė ir savo prekes pardavinėja internetu, įkūrė atsiėmimo punktus, R. Vainienės teigimu, tai tikrai nepadengia buvusių fizinių pardavimų.

„Reikia suprasti, kad ne visi gyventojai prisitaikė taip pirkti. Lietuva yra ne vien tik Vilnius, Kaunas ir Klaipėda – yra regionai, kur žmonės ne visada gal ir turi tų priemonių, kuriomis galėtų nusipirkti internetu. Ta prekyba, kuri yra per atsiėmimo punktus, elektronines platformas, ji tikrai niekaip nekompensuoja fizinių parduotuvių. Kritimai yra milžiniški.

Kadangi tai nėra pirmas karantinas, o antras karantinas ir visi tie resursai, rezervai buvo stipriai eikvoti pirmo karantino metu. Turiu pasakyti, kad situacija darosi dramatiška. Ji nebėra tokia, kad galime dar pakentėti. Reikia arba pradėti didinti paramos intensyvumą, kas irgi variantas, jei ketiname ilgai karantiną tęsti, arba galvoti apie laipsnišką etapišką atidarymą“, – tikino R. Vainienė.

Apie pateiktus pasiūlymus Vyriausybei, kaip prekybininkai galėtų atnaujinti veiklą, R. Vainienė įvardijo prekybą turint atskirą įėjimą iš lauko, ribojant prekybos plotą iki 2000 kv. metrų. Tai reikštų, kad visos parduotuvės didžiuosiuose prekybos centruose dar atsidaryti negalėtų, o taip pat ir kai kurie didieji prekybininkai, kurie turi atskirus įėjimus, turėtų sumažinti prekybos plotą.

Situacija nebėra tokia, kad galime dar pakentėti. Reikia arba pradėti didinti paramos intensyvumą, jei ketiname ilgai karantiną tęsti, arba galvoti apie laipsnišką etapišką atidarymą.
Rūta Vainienė

„Pasiūlėme, kad prasminga būtų pirmu etapu atidaryti, per daug jo neatidėliojant ir nelaukiant kol tų atvejų bus šimtas per dieną, parduotuves, kurios veikia su atskiru įėjimu iš laiko. Tai reiškia, kad tada srautai nesimaišo, nėra bendrų erdvių. Dar pasiūlėme, kad net prekybinį klientams prieinamą plotą būtų galima apriboti 2000 kv. metrų ir pirkėjas mažiau laiko būtų toje parduotuvėje: kai mažesnis plotas, trumpiau vaikšto tada ir atstumų laikymąsi lengviau sukontroliuoti. (….) Jei ta parduotuvė gali apriboti, atitverti ar kažkaip uždaryti tuos kitus plotus, tai ji turėtų dirbti nepriklausomai, kur ji yra ir kokio pati bendro prekybinio dydžio yra. Bet jeigu ji sugeba užtikrinti, kad lankytojas gali judėti tik 2 tūkst. kv. metrų plote tai manome, kad tai būtų vienodos sąlygos visiems. Ir mažieji tada jau besąlygiškai visi pakliūtų, galbūt ne visi didieji. (…) Antras žingsnis jau būtų visos prekybos atvėrimas.

Tas pirmas žingsnis atrodo labai pasvertas, juk ir dabar gali paslaugas teikti kurios užtrunka iki 15 minučių, tai iš tikrųjų tam tikrų prekių, aišku ne visų, jau galima tikrai įsigyti ir per žymiai trumpesnį laikotarpį. Tai nėra dabar prasmės taip laikyti to verslo uždaryto. Juolab, kad židinių tai iš tikrųjų ir negirdėti, kad būtų minima prekyba“, – teigė R. Vainienė.

Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Josvydas Elinskas

„Tik noriu pasakyti, kad šiaip maisto parduotuvės Lietuvoje sudaro didžiąją dalį parduotuvių, jei kalbėtume, kiek tų parduotuvių juridinių asmenų būtų atveriama, tai čia jau kalba eina apie penktadalį juridinių asmenų. Jie, aišku, prekybos vietų turi daugiau. Tai jei kažkas galvoja, kad čia labai gali pabloginti tą epidemiologinę situaciją, tai nėra visai tiesa“, – pridūrė pašnekovė.

Ji pabrėžė, kad šiuo metu verslo padėtis – ant ribos.

„Jeigu epidemiologai sako kovą (atnaujinti veiklą – Delfi), tada mes sakome duokite didesnį paramos intensyvumą. Tai jau nesubalansuota. (…) Dabar Vyriausybė renkasi atverti ugdymo įstaigas, ten kur kaip tik židinių buvę žymiai daugiau. Reikėtų laipsniškai – kažkiek ugdymo, kažkiek verslo. Nes jeigu tai bus tik pasirinkti prioritetai, sudėlioti švietimas, sveikatos priežiūra, o verslas visiškai nustumtas į galą, tai nebus iš ko mokėti tų algų ir išlaikyti tų sistemų, kurias dabar atvėrinėja“, – teigė prekybininkų atstovė.

Jei kažkas galvoja, kad čia labai gali pabloginti tą epidemiologinę situaciją, tai nėra visai tiesa.
Rūta Vainienė

Dar prieš pasirodant žiniai, kad pirmųjų atlaisvinimų verslas gali sulaukti vasario antroje pusėje arba pabaigoje, R. Vainienė laidoje pabrėžė, kad verslui šiuo metu reikia aiškumo.

„Verslo nuotaika yra labai bloga, nusvirusios rankos. Jei kalbame apie kokius drabužių pardavėjus – pas juos yra atsargos įšaldytos, sandėliai užkrauti, įšaldyti pinigai ir jie niekaip negali jų paversti eurais, kad jie galėtų nupirkti naują kolekciją, o biudžetus tai reikia kažkaip sudaryti. Dar pastebėjimas iš verslo, kad pirmo karantino metu tarptautinio verslo bendruomenėje buvo toks savitarpio palaikymas, vieniems geriau – kitiems blogiau, bet vieni kitus palaikė ir nuolaidas taikė. Dabar ne. Dabar visi yra ant išgyvenimo ribos ir nei nuomotojas taiko nuolaidų nuomai, nei tiekėjas taiko kažkokius atidėjimus, leidžia lanksčiau elgtis užsakytoms prekėms. Tokia išlikimo kova darosi su kiekviena diena vis nuožmesnė, nes ne vieni esame tame karantine. Kitos Europos valstybės lygiai taip pat.

Nenoriu, kad tai gąsdinančiai nuskambėtų, ne kaip gąsdinimas ar ultimatumas. Noriu, kad tai nuskambėtų, kaip faktinės informacijos konstatavimas. Kad verslui nusviro rankos ir tada sprendimai kokie? Darbuotojų atleidimai. Nėra gerų sprendimų“, – teigė R. Vainienė.

Vasario antroje pusėje galimas atlaisvinimas prekybininkams

Delfi primena, kad Vyriausybė pirmadienė pranešė, kad vienas iš pirmųjų svarstomų atlaisvinimų verslui – leisti veikti ir parduotuvėms, kurių pagrindinė veikla yra ne maisto prekių pardavimas, tačiau tik su sąlyga, kad parduotuvė turi atskirą įėjimą iš lauko. Taip pat vienam lankytojui turi būti užtikrintas 20 kv. m. plotas. Tokie atlaisvinimai galėtų būti vasario antroje pusėje arba pabaigoje.

„Tikimės, kad galėsime pateikti suvestinę siūlymų, kurie liestų ir socialines paslaugas, ir prekybą, ir maitinimo įstaigas, paslaugų sektorių, ir kultūrinę veiklą, ir renginius, visa tai planuojame išdėlioti etapais, kurie būtų prognozuojami kas dvi savaites pagal teigiamų testų ir atvejų skaičių. Tai ir būtų ta pagrindinė gairė, pagal kurią galėtume tikėtis“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Jis paaiškino, kad šiuo metu priemonės dėliojamos tarp vasario 1 dienos ir gegužės 15 dienos, dokumentas bus pateiktas diskutuoti.

„Mes, be abejo, kaip jau ir minėjau, vadovausimės mūsų ekspertų tarybos rekomendacijomis, ir, kalbant apie tam tikrus atpalaidavimus prekybos ar paslaugų sektoriuje, tai paslaugų sektoriuje turėtų būt mažiau nei 150 atvejų 100 tūkst. gyventojų, galbūt pavyktų kovo pradžioje, jei pavyks su tais skaičiais. (…) Apie leidimą veikti parduotuvėms, turint atskirą įėjimą iš lauko, būtų galima kalbėti, mūsų nuomone, kai tų atvejų bus mažiau nei 200“, – teigė A. Dulkys.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė nurodė, kad tris sritis, kurios pirmiausia galėtų atnaujinti veiklą, o įsigaliojimo datos būtų siejamos su susirgimų skaičiais.

„Pirmiausiai ir kuo greičiau – leisti veikti lauko kalnų slidinėjimo centrams. Tokių centrų Lietuvoje yra šeši. Pagrindiniai reikalavimai būtų: paslaugos teikiamos tik su išankstine rezervacija, ribojamas klientų skaičius, slidinėjimo įranga nenuomojama, užtikrinti periodinę keltuvų dezinfekciją; saugūs atstumai tarp slidininkų.

Antra, leisti veikti grožio paslaugoms (kirpimo ir manikiūro), kai yra 1 klientas ir 1 paslaugos teikėjas. Užtikrinant ne mažesnį, kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotą.

Trečia, leisti veikti parduotuvėms (įskaitant kioskus ir paviljonus), turinčioms tiesioginį įėjimą iš lauko arba atskirą įėjimą, kuriuo naudojasi tik tos parduotuvės klientai, kai vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip 1 pirkėjas ir yra užtikrinamas klientų srautų valdymas prie parduotuvės įėjimo“, – socialiniame tinkle „Facebook“ rašė ministrė ir pridūrė, kad tai galėtų būti įgyvendinta vasario mėnesį, tačiau dar reikės diskutuoti su Sveikatos apsaugos ministerija ir ekspertais Vyriausybėje.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(19 žmonių įvertino)
2.5789

Mauricas apie karantiną: turime mėnesį susitvarkyti iki pakankamai ženklaus atlaisvinimo (4)

Ekonomistas Žygimantas Mauricas laidoje Delfi diena sako, kad tai, kiek laiko dar gyvensime...

JK iždo kancleris pratęsė ekonomikos paramos paketą, tačiau padidino mokesčius bendrovėms (1)

Jungtinės Karalystės ( JK ) iždo kancleris Rishis Sunakas trečiadienį paskelbė apie paramos...

FNTT įtarimų sulaukusio Stonio biografijoje – ne vienas skandalas: įtaka politikams, ginčai dėl užimtos valstybinės žemės (104)

Dėl galimos PVM sukčiavimo schemos FNTT sulaikytas įtakingas verslininkas Rimandas Stonys savo...

Gentvilas apie taršos mokesčių pakeitimus: geriausia būtų visuotinis CO2 emisijos mokestis (132)

Vyriausybei ketinant šiemet peržiūrėti taršos mokesčius, aplinkos ministras Simonas Gentvilas...

ES nori netaikyti biudžeto deficito taisyklių iki 2023 m. (2)

Taisyklės, nustatančios limitus ES vyriausybių viešosioms išlaidoms, turi būti netaikomos iki...

Top naujienos

Vilnietis – apie bandymą Antakalnio poliklinikoje paskiepyti senelius: iššūkiai pylėsi vienas po kito (117)

Vilnietis Tomas neseniai padėjo savo seneliams nuvykti iki Antakalnio poliklinikos , kur nuo...

Dalia Vaitkutė-Šiaulienė | D+

Krabų gaudytojų gyvenimas iš arti: pusmetį praleisti ledinėje ir tamsioje jūroje ryžtasi dėl solidžios algos

Norvegijos laivyne dirbantis Renatas Besolovas jau keletą metų pusmečiui išvyksta į Barenco...

STT sulaikė Šeškinės poliklinikos ir Vilniaus miesto klinikinės ligoninės vadovus tyrime jau sulaikyta apie 20 gydymo įstaigų vadovų, gydytojų ir techninių darbuotojų (407)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) dėl galimos korupcijos sveikatos apsaugos sektoriaus...

Šimašiui pranešus apie savivaldybės patalpose rengiamą erdvę barui, Zuokas iškart sukluso (24)

Ar Remigijaus Šimašiaus vadovaujamoje Vilniaus savivaldybėje atsidarys Artūro Zuoko baras?

„Flagmanų žudikais“ pagarsėjusio gamintojo telefono apžvalga: kritikai neturės prie ko prikibti (9)

Kompanija „OnePlus“ yra tituluojama flagmanų žudike. Būtent su tokiu šūkiu į rinką...

Liūdnos naujienos laukiantiems saulėto pavasario: sugrįš šalčiai, neskubės pasirodyti žibutės (31)

Šiųmetės žiemos pradžioje niekas nesitikėjo, kad ji taip įsismarkaus. Žvelgiant į...

Transliacija / Orijaus kelionės. Pigus poilsis Maldyvuose

Naujausioje „ Orijaus kelionės “ laidoje pamatysite pigiąją Maldyvų pusę. Anot žurnalisto,...

Verslo idėją jauna kauniečių šeima parsivežė iš Amerikos: namai virto šiltnamiu (2)

Jauna kauniečių Indrės ir Vinco Benevičių šeima jau augina tris vaikus, o štai ketvirtuoju...

Simonology | D+

Moterys kviečia pirmos: neįprasta pažinčių programėlė jos kūrėjai atnešė pasakiškus turtus

Vieną rytą atsiverčiu linkediną ir randu straipsnį apie Whitney Wolfe Herd – jauniausią...

Tinklaraštininkas „šešiNuliai“ | D+

Kaip aš tapau milijonieriumi: jokios magijos, tiesiog gana anksti supratau, kaip veikia sudėtinės palūkanos (1)

Žmonių galvose milijonas visuomet buvo tas mistinis, sunkiai pasiekiamas bei šiek tiek nekenčiamas...