2022 metų kovas – pirmasis pilnas mėnuo, kada vyko karas Ukrainoje. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per jį į Lietuvą iš Rusijos importuota prekių už 450,8 mln. eurų, t. y. 160,1 mln. eurų daugiau nei per tą patį mėnesį 2021 metais.
Labiausiai augo mineralinio kuro (pavyzdžiui, naftos), trąšų, gyvūninių ir augalinių riebalų, javų, juodųjų metalų, medienos importas. Mineralinio kuro kovą į Lietuvą įvežta už 90,3 mln. eurų daugiau nei prieš metus, iš viso už 287,8 mln. eurų.
Statistikos departamentas skelbė, kad kovą bendras eksportas į Rusiją sumažėjo 29,9 proc. Tuo metu tik lietuviškos kilmės eksporto sumažėjimas siekė net 55 proc.
Visgi kai kurių prekių eksportas augo. Tai – optika, riebalai, farmacijos produktai, vata ir kt.
Karpome likusias sąsajas
„INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pirmiausia pastebėjo, kad užsienio prekybos duomenys yra pateikiami to meto kainomis.
„Pastaruoju metu ši aplinkybė, lyginant duomenis laike, ypatingai svarbi, nes per metus daugelio žaliavų ir joms imlių komponentų, tarpinio ar galutinio vartojimo prekių vertės ženkliai pasikeitė būtent dėl išsipūtusios kainų komponentės.
Nepaisant stipriai išaugusių kainų, bendra lietuviškos kilmės prekių eksporto srauto vertė į Rusiją sumažėjo perpus ir tai leidžia daryti išvadą, kad dėl karo reikšmingai karpome likusias sąsajas su šalimi agresore. Žinoma, norėtųsi nulinės tolerancijos ir dar operatyvesnės verslo reakcijos išvis ištrinant ją iš Lietuvos eksporto rinkų sąrašo“, – sakė ji.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas, vertindamas sumažėjusias lietuviškos kilmės eksporto apimtis, sakė, kad jo silpnėjimas matosi akivaizdžiai.
„Jeigu per visą pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu 2021 metų laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių į Rusiją eksportas sumažėjo 2,3 proc., tai kovo mėnesį eksportas į Rusija jau susitraukė 55 proc.
Tai yra susiję su keliais veiksniais. Pirma – ekonominių sankcijų poveikis Rusijos ekonomikai ir vartojimui. Nusilpus vartojimui ir Rusijos įmonių investicijomis, atitinkamai kovo mėnesį labiau susitraukė ir lietuviškos kilmės prekių eksportas į Rusiją. Antra – šiuo metu Rusija yra itin nepatikimas ir nestabilus eksporto partneris, todėl Lietuvos įmonės vengia šios rinkos“, – dėstė jis.
A. Izgorodinas pridūrė, kad kovą buvo segmentų, kuriuose yra fiksuojamas lietuviškos kilmės prekių į Rusiją šuolis.
„Iš viso tokių segmentų buvo 14. Šių metų kovą, lyginant su 2021 metų kovu, sparčiausiai augo optikos, matavimo, precizikos prekių (+1,3 mln. eurų), gyvūninių ir augalinių riebalų (+0,666 mln. eurų) ir farmacijos produktų (+0,306 mln. eurų) eksportas į Rusiją, ir tai gali būti susiję su keliais aspektais.
Pirma – didelės įtakos galėjo turėti vienkartinių užsakymų aspektas. Logika paprasta – pernai Rusijai teko tik 1,7 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto apimčių, Rusija buvo tik 17-ta didžiausia lietuviškos kilmės prekių eksporto rinka. Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusija yra silpnai išvystytas, todėl net ir vienkartiniai užsakymai gali stipriai kilstelėti Lietuvos eksporto į Rusiją skaičius, bet tai nebūtinai rodo kažkokią tendenciją. Manau, ir šiuo atveju tai yra vienkartinių užsakymų poveikis.
Antra – nepamirškime ir augančių eksporto kainų poveikio. Lyginant su praėjusių metų pavasariu, žaliavų kaina stipriai išaugo, todėl išaugo ir galutinės eksporto kainos, o tai automatiškai didina ir eksporto į Rusiją apimtis. Kainų aspektai, manau, turėjo išties didelės įtakos farmacijos, riebalų ir precizikos prekių eksporto į Rusiją šuoliui.
Trečia – gali būti, kad Rusijos verslas, besiplečiant sankcijoms, suskubo iš įvairių Europos Sąjungos valstybių avansu, t. y. į atsargas, pirkti įvairias prekes, kurios kol kas nėra įtrauktos po sankcijomis. Tačiau manau, kad Rusijos verslas tokias prekes daugiausiai perka iš Vakarų Europos valstybių. Nepamirškime, kad Lietuvos pramonė realiai fokusuojasi į kontraktinės gamybos operacijas ir labai mažai gamina galutinių produktų. Mūsų gamintojai gauna užsakymus tam tikrų komponentų gamybai iš vakarų Europos valstybių, bet Lietuvoje negamina galutinių prekių. Todėl sunkiai įsivaizduoju, kad Rusijos verslas pultų avansu pirkti prekes, kurios nėra po sankcijomis, iš Lietuvos, dėl Lietuvos pramonės specifikos“, – sakė ekonomistas.
Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas atkreipė dėmesį, kad lietuviškos kilmės prekių eksporto padidėjimo sumos palyginti nedidelės.
„Veikiausiai tai susiję su konkrečių įmonių sprendimais eksportuoti tol, kol dar galima ir kol apsimoka, tačiau neabejoju, ką rodo bendras 55 proc. lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją nuosmukis kovą, kad nuosmukis buvo didelis, o balandį ir gegužę bus dar didesnis“, – sakė jis.
Erdvė vertybiniams pasirinkimams
Kalbant apie importą iš Rusijos, I. Genytė-Pikčienė vėlgi pastebėjo, kad prie padidėjimo galėjo prisidėti kainų komponentė.
„Išaugusi importo vertė dar nereiškia, kad priklausomybė augo, tiesiog daugiau kainavo – importo šuolį dalimi lėmė kainų komponentė, o realios apimtys tikriausiai daugelyje prekių grupių mažėjo, – sakė ji. – Tikriausiai mums visiems norėtųsi kuo skubiau pamatyti šiuos laukelius tuščius ir, kaip nutrauktos energetinės priklausomybės nuo Rusijos atveju, būti šalimi, kuri nutraukia bet kokius ekonominius saitus su šalimi agresore.“
Ekonomistė dar priminė, jog dalį šio importo sudaro reeksportuojamos prekės, kurių galutinė stotelė ne Lietuvoje.
„Mineralinio kuro importas balandį nutrūks visai, nes „Orlen Lietuva“ pažadėjo nebeperdirbti rusiškos žaliavinės naftos. Metalai ir mediena iš Rusijos – santykinai pigus, geografiškai patogus šių žaliavų kanalas, kurį skubiai pakeisti alternatyvomis ypač dabartinėje kainų aplinkoje nėra paprasta. Tad kovą, nepaisant karo ir nusikalstamų agresorės veiksmų, įmonės vis dar šias žaliavas importavo.
Sankcijos, nors ir beprecedentės savo aštrumu, neapima visų prekių grupių, be to, ir finansinių atsiskaitymų sistemoje ne visi kanalai buvo užverti kovo mėnesį galiojusių sankcijų paketų, todėl visai nemažai erdvės lieka paties verslo vertybiniams pasirinkimams. Vis dėlto, tiek tiesioginės sankcijos, tiek auganti reputacinė rizika dėl didėjančio visuomenės pasipiktinimo ir spaudimo privers verslus atsiriboti nuo santykių su šalimi agresore“, – komentavo I. Genytė-Pikčienė.
A. Izgorodinas sutiko, kad importo augimui didelės įtakos turėjo importuojamų produktų kainų augimas, kuris galėjo dirbtinai užkelti ir Lietuvos importo iš Rusijos rodiklius.
„Įtakos galėjo turėti ir vienkartiniai užsakymai. Kiek žinau, prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą, vykdyti finansines operacijas su Rusijos įmonėmis tampa vis sunkiau, todėl abejoju, kad Lietuvos įmonės avansu perka įvairias prekes iš Rusijos dėl pablogėjusių atsiskaitymų galimybių“, – sakė jis.
Savo ruožtu T. Povilauskas sakė, kad jį prekių iš Rusijos importo vertės pokytis nustebino.
„Net ir atsižvelgus į tai, kad daugelio importuojamų prekių kainos reikšmingai padidėjo ir lėmė didžiąją dalį prieaugio, tačiau visgi buvo ir nemažai prekių, kurių ir importuojami kiekiai didėjo, o tai patvirtino įtarimus, kad kovą įmonėms, importuojančios žaliavas ir medžiagas iš Rusijos, skubėjo kuo daugiau importuoti prieš sankcijų įsigaliojimą (daliai sankcionuotų prekių draudimai įsigalioja ne iškart o po tam tikro laiko), kad turėtų didesnes atsargas ir užsitikrintų ilgesnį laikotarpį per kurį galės ieškoti alternatyvių tiekėjų kitose šalyse (čia būtent aktualu pramonei ir statybai ir todėl matėme medienos ar metalų importo augimą).
Kadangi balandį „Orlen Lietuva“ jau nebeturėjo pirkti žaliavinės naftos iš Rusijos, o ir sustojo gamtinių dujų importas, metinis nuosmukis jau turėjo būti labai didelis (apie 50 proc.), bet įtariu, kad gal dar atrasime prekių, kurių metinis importuoto kiekis buvo teigiamas. Tačiau ir gegužę ir birželį, likusių prekių importas taip pat turi trauktis“, – prognozavo ekonomistas.
