Pasirinkti rinką
Tai, kad tinkamas produkto pasirinkimas iš esmės lemia sėkmę, aišku kiekvienam, tačiau pirmasis renginio pranešėjas dr. Žydrūnas Stankevičius, profesionaliai plėtojantis pardavimus platformoje „Amazon“ keliasdešimt unikalių produktų, pabrėžė būtinybę tinkamai pasirinkti rinką, kurioje prekiausite.
„Lyginant dvi didžiausias rinkas – Europą ir JAV, galima matyti, kad skiriasi sumokami mokesčiai, todėl vertėtų paskaičiuoti, kas labiau apsimoka. Būtina įvertinti ir logistikos kaštus bei, siekiant suprasti realų savo uždarbį, įtraukti visas sudedamąsias dalis, o ne tik oficialiai „Amazon“ pateikiamas.
Pavyzdžiui, svarbu įsivertinti kiekvieną prekių ar pinigų grąžinimo galimybę, įtraukti tai į savo išlaidas“, – pataria dr. Ž. Stankevičius, pridurdamas, kad prekiauti vertėtų pradėti pagrindinėse Europos rinkose (Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje ir t. t.), po to žengti į JAV ir tik visiškai įsitvirtinus šiose šalyse verta svarstyti apie mažesnės paklausos rinkas, Australiją, Indiją ir panašias valstybes.
Jam pritaria ir renginį vainikavęs pranešėjas, „Amazon“ ekspertas Klaidas Šiuipys, pabrėždamas, kad kiekvienai rinkai būdinga savita darbo specifika ir reikia laiko ten įsitvirtinti: „Einant į skirtingas rinkas, svarbu savo komandoje turėti tos šalies gimtąja kalba kalbantį asmenį. Nepamirškite ispanų kalbos eidami į JAV rinką, lygiai taip pat supraskite, kad, pavyzdžiui, prancūzai nelabai noriai kalbės anglų kalba, kaip ir nelabai noriai rinksis ne jų kalba kalbantį pardavėją.“
Įvertinti siuntimo kaštus
Anot dr. Ž. Stankevičiaus, darbas su „Amazon“ yra pinigams labai imlus verslas. Čia teks nuolat investuoti, pirkti ir stengtis parduoti kuo geriau, tad būtina mokėti skaičiuoti ir pasirinkti tokią maržą, kuria būtų galima ne tik padengti savo išlaidas, bet ir uždirbti. „Tai nėra gulėjimas po palme su kompiuteriu, tai yra sunkus verslas, kuriame reikia daug skaičiuoti“, – teigia pašnekovas.
Pranešėjas rekomenduoja itin akylai stebėti logistikos kaštus ir, jei įmanoma, prekes siųsti tiesiai iš gamintojo sandėlių: „Aš pats siunčiu viską tiesiai į „Amazon“, tik jeigu gamyba vyksta Kinijoje, prieš tai pasidarau „pre-production sample“, o kai pagaminama visa partija, paprašau jų „post-production sample“. Jeigu tarp jų yra neatitikimų, reikalauju, kad partija būtų pergaminta. Taip pat Kinijoje naudinga turėti agentą, kuris padeda kontroliuoti kokybę. Lietuvoje ar kitose Europos šalyse su kokybės klausimais rimtai dirbama, todėl tokių neatitikimų nepasitaiko. Siųstis prekes pas save ir tik po to siųsti į „Amazon“ sandėlius naudinga tik tada, kai imi pusgaminius, pas save juos baigi ir tada pakuoji. Visgi svarbu, kad papildoma logistika atsipirktų.“
Logistikos problematiką ir klausimus mokymuose pristačiusi UAB „DHL Lietuva“ pardavimo skyriaus vadovė Aušra Rutkauskienė atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į keblią pristatymo į „Amazon“ sandėlius specifiką.
„Kai renkatės įmonę, kuri pristatys jūsų prekes į „Amazon“ sandėlius, būtinai žiūrėkite, ar jie turi patirties šioje srityje. „Amazon“ viskas idealiai sustyguota, todėl, kurjeriui pavėlavus bent pusvalandį, prekės nebebus priimamos, jų pristatymas užsitęs. Lygiai taip pat svarbu žiūrėti, kaip vežėjas skaičiuoja jūsų siuntas, ar prisideda prie to, kad būtų parinktas optimalus pakavimo ir siuntimo sprendimas“, – pasakoja A. Rutkauskienė.
Anot jos, itin svarbus ne tik pakuotės dydis ir svoris, bet ir ant jos esantys lipdukai. Jeigu pakavimas buvo keičiamas, negalima palikti senų lipdukų. Taip pat nerekomenduojama vienoje dėžėje siųsti skirtingų kategorijų prekių, nes „Amazon“ dirbantiems žmonėms gali būti sudėtinga jas išskirstyti, o dėl to įsivelia pardavėjui nenaudingų klaidų.
Kova su vėjo malūnais
Didelė „Amazon“ problema – į platformą plūstantys kinai. Jie ne tik trumpina prekės gyvavimo ciklus, muša kainas, bet ir aktyviai kopijuoja kitų pardavėjų prekes. Advokatų kontoros GLIMSTEDT advokatė, intelektinės nuosavybės teisės ekspertė Giedrė Rimkūnaitė-Manke savo pranešime pabrėžė prekių intelektinės nuosavybės apsaugojimo svarbą.
„Jeigu jūsų prekę nukopijavo kinas, kovoti su juo yra beveik beprasmiška, nes teismų procesai dažniausiai nebus laimėti – tiesiog gali būti pateikiama netiksli informacija, registracijos ir t. t., kas apsunkina susisiekimą su atsakingais asmenimis. Visgi, pamačius, kad jūsų prekė kopijuojama, galima pažeidėją apskųsti pačiam „Amazon“ ir dažnai jie daro viską, kad tokį pardavėją užblokuotų ir neleistų toliau pažeisti taisyklių“, – tikina G. Rimkūnaitė-Manke.
Anot jos, gana naudinga ir ne itin brangi yra prekės dizaino apsauga. Tai dažniausiai aktualu kūrėjams ar asmeninio prekių ženklo valdytojams. Visgi net tokia apsauga ne visada gali išgelbėti.
„Dizaino apsauga dažniausiai yra pigesnė už patentus ir panašius dokumentus. Vis dėlto, apsaugojus nuosavą dizainą, apeiti šią apsaugą konkurentai gali, nes, labai minimaliai pakeitus dizainą, apsauga nebegalioja, o plagijuotojo prekė jau priskiriama kaip nauja“, – sako advokatė.
Padėka partneriams
Mokymus organizuoti padėjo ištikimi „BZN start“ partneriai: didžiausias naujienų portalas DELFI, verslo miestelis „Technopolis“, siuntų tarnyba DHL, advokatų kontora GLIMSTEDT ir spaudos specialistai „Spaudos departamentas“.