aA
Šešėlio dydis Lietuvoje siekia apie 25 proc. šalies BVP, dėl to biudžetas kasmet netenka apie 2,1 mlrd. eurų mokesčių. Tyrimai rodo, kad didelį šešėlį lemia prastas švietimas ir valstybės išmokos bet kam.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nors tokius skaičiavimus girdime taip pat dažnai kaip ir kalbas, kaip su tuo kovoti, išsamią šešėlinės ekonomikos studiją pristatančios konsultacijų bendrovės „Civitta“ vadovo Kęstučio Jovaišos teigimu, dėmesys neretai kreipiamas ne į šešėlinės ekonomikos priežastis, o į pasekmes, rašoma bendrovės pranešime.

Prastas švietimas – kelias į šešėlį

Nors Lietuva ir deklaruoja aktyvią kovą su šėšėline ekonomika, jos priežastys neretai sunkiai suprantamos. Tokios išvados prieita specialioje „Civitta“ studijoje, kuri atskleidė, kad kuo mažiau gyventojai patenkinti švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, tuo labiau yra linkę prisidėti prie šešėlinės ekonomikos klestėjimo.

„Kuo žmogus labiau vertina švietimo sistemą, tuo mažiau toleruoja šešėlį. Žmonės nepatenkinti mokėdami mokesčius, bet taip pat nepasitenkinimą jaučia ir matydami mokytojų bei švietimo įrankių stygių. Kitaip tariant, sistema nėra tokia, kokia turėtų būti. Ši koreliacija būdinga ne tik Lietuvai“, – pranešime cituojamas K. Jovaišas. Jo teigimu, šešėlinė ekonomika daug labiau toleruojama ir tuomet, kai šalyje veikia pernelyg dosni socialinių išmokų sistema.

Už „nepagrįstas“ išmokas – bausmė valstybei

Tyrimas rodo, kad kuo daugiau valstybė moka gyventojų supratimu „nepagrįstų“ pašalpų, tuo labiau jie toleruoja tokią nelegalią veiklą. K. Jovaišas pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokime situaciją. Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas. Kai žmonės mato sąmoningai nedirbančius sveikus asmenis, ir lygina su sąžiningai dirbančiais jie natūraliai būna nepatenkinti“, – teigia ekspertas.

Šešėlinės ekonomikos tolerancija virsta savotiška bausme valstybei. Gyventojai mato, kad valstybė socialinėms išmokoms skiria didelę savo biudžeto dalį, bet piktinasi, jog jos išdalinamos per dideliam žmonių kiekiui. Anot eksperto, jeigu vyrautų nuomonė, kad valstybės pagalbą gauna tie, kuriems jos tikrai reikia, sistema būtų pasitikima labiau.

Blogiausia padėtis – pasienio rajonuose

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad šešėlinė ekonomika reikšmingiausią vaidmenį atlieka pasienyje: Šalčininkų (39 proc. visos ekonomikos), Švenčionių (33 proc.), Druskininkų (29 proc.), Marijampolės rajonuose (28 proc.). Rajonų, kuriuose šešėlinė ekonomika yra didelio masto, gyventojai labai dažnai dalyvavimo joje net nevertina kaip įstatymiškai ar net morališkai ydingos veiklos.

Šešėlinė ekonomika tuo ir ypatinga, kad į save įtraukia labai didelę gyventojų dalį. Egzistuoja labai ilga prekių tiekimo ir realizavimo grandinė. Kažkas organizuoja srautus, kažkas gabena prekes, kažkas jas atveža iki platinimo vietos: „Kai kuriuose miesteliuose kas antras žmogus žino, kur įsigyti, kokiais kanalais prekės atvažiuoja, kokiu dažnumu ir t.t. Tie žmonės labai dažnai mano, kad atvežantis ir parduodantis iš esmės visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina „Civitta“ ekspertas.

Estija keliais metais priekyje

Remiantis atliktu tyrimu matyti, kad kaimyninė Estija Lietuvą lenkia dideliu žingsniu: „Estijoje gali gauti kokybišką švietimą tiek regione, tiek sostinėje. Be to, estai nemano, kad pašalpos yra dalinamos visiems iš eilės“, – sako K. Jovaišas. Pasak eksperto, estai jaučia gaunantys maksimaliai kokybiškas švietimo paslaugas ir tai labai vertina. Be to, Estijoje yra sutvarkyta išmokų sistema: „Ten niekas neturi pavyzdžių, kad kažkas gauna pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas sistema daug didesnis“, - sako „Civitta“ vadovas.

Jis pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos tolerancija mažės tuo atveju, jeigu sklandžiai veiks mokesčių bei socialinės sistemos. Tai geriausiai iliustruoja Skandinavijos valstybių pavyzdys: „Mes turime projektų Danijoje, Suomijoje. Vykdydami tyrimą dažnai aptardavome šias problemas. Pavyzdžiui, Danija yra šviesmečiais priekyje tos pačios Estijos. Žmonės ten turi visiškai kitokį supratimą apie mokesčius, jų mokėjimo svarbą. Kai prireikia, Danai gauna aukščiausio lygio socialines paslaugas, todėl jiems nekyla jokių abejonių dėl mokesčių mokėjimo, o šešėlis nėra toleruojamas“, – sako K. Jovaišas.

„Civitta“ tyrimas vykdytas rytinėse ES valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Lietuva 2016-aisiais prarado beveik 1 mlrd. eurų PVM (7)

Lietuvai per 2014-2016 metus pavyko pagerinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) surinkimą, tačiau...

Maisto produktams siūloma taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą (12)

Siekiant sumažinti kainas, siūloma maisto produktams taikyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą.

Dėl technologijų įtakos darbo vietoms labiausiai ramūs valstybės tarnautojai, mažiausiai – prekybos sektorius (9)

Šiuo metu tik 1 iš 4 lietuvių nemano, kad naujos technologijos ir darbo vietų automatizacija...

Elonas Šatas dėl garbės ir orumo kreipėsi į teismą

Konkurencijos tarybos vicepirmininkas Elonas Šatas , minimas Seimui pateiktoje Valstybės saugumo...

Top naujienos

Vainienę juokina 12 Skvernelio laiškų: gali ir dievui parašyti, bet nesitikėk stebuklų

Bent vieną laišką su kvietimu investuoti Lietuvoje premjeras Saulius Skvernelis galėjo įteikti...

Akmuo į popiežiaus Mišių organizatorių darbą: tai smulkmena, bet labai svarbi (7)

„Labai trūko viešųjų tualetų“, – teigė „Žinių radijo“ klausytojas, ryto laidoje...

Atskleidė kortas: Vanagas palygino, kas iš tiesų skiriasi lietuvių Dakaro boliduose (37)

Ateinančių metų Dakaro raliui lietuviškos komandos pasiruošusios stipriai kaip niekada. Bene...

Širinskienės kaltinimuose Gabrieliui Landsbergiui – vėl klausimai dėl žmonos verslo (530)

Valdančiųjų „valstiečių“ atstovai kaltina opozicinių konservatorių lyderį Gabrielių...

Nuo sausio 1 dienos pas šeimos gydytoją – per 7 dienas, specialistą – per 30 (16)

Nuo sausio 1 d. gydymo įstaigos bus kviečiamos jungtis prie išankstinės pacientų registracijos...

Iššūkis Živilei Vaškytei: kaip vaikui paaiškinti, kodėl pienas bėga iš krūtinės ir dėl ko mirusius „slepia“ po žeme?

„Supermama – tai tik žodis, kuris dabar turi daugiau neigiamo poskonio nei pagarbos, kurios verta...

Kirilenka susirūpino Rusijos rinktine: jei CSKA ir „Chimki“ neišleis žaidėjų, aš to nesuprasiu (3)

Rusijos rinktinė vaikšto karštomis anglimis: pasaulio čempionato atrankos varžybose Sergejaus...

Taline viešintis popiežius perspėjo Estiją prakalbo apie sekso skandalus; atnaujinta 14.20 (153)

Popiežius Pranciškus antradienį atvyko vizito į Estiją, jo vizitui Baltijos šalyse ateinant...

Vaistininkės prašymas sukėlė klausimų: ar tai teisėta?

Šįryt, ruošiantis darbą , užklupo ūmus nugaros skausmas. Rinktis nelabai yra iš ko: į darbą...

Petras Gražulis: nuo šiol pažadu nebeturėti jokių santykių su moterimis (23)

Nuolat apie šeimynines vertybes pasisakantis parlamentaras Petras Gražulis pats neseniai įklimpo į...