aA
Šešėlio dydis Lietuvoje siekia apie 25 proc. šalies BVP, dėl to biudžetas kasmet netenka apie 2,1 mlrd. eurų mokesčių. Tyrimai rodo, kad didelį šešėlį lemia prastas švietimas ir valstybės išmokos bet kam.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nors tokius skaičiavimus girdime taip pat dažnai kaip ir kalbas, kaip su tuo kovoti, išsamią šešėlinės ekonomikos studiją pristatančios konsultacijų bendrovės „Civitta“ vadovo Kęstučio Jovaišos teigimu, dėmesys neretai kreipiamas ne į šešėlinės ekonomikos priežastis, o į pasekmes, rašoma bendrovės pranešime.

Prastas švietimas – kelias į šešėlį

Nors Lietuva ir deklaruoja aktyvią kovą su šėšėline ekonomika, jos priežastys neretai sunkiai suprantamos. Tokios išvados prieita specialioje „Civitta“ studijoje, kuri atskleidė, kad kuo mažiau gyventojai patenkinti švietimo ir socialinės apsaugos sistemomis, tuo labiau yra linkę prisidėti prie šešėlinės ekonomikos klestėjimo.

„Kuo žmogus labiau vertina švietimo sistemą, tuo mažiau toleruoja šešėlį. Žmonės nepatenkinti mokėdami mokesčius, bet taip pat nepasitenkinimą jaučia ir matydami mokytojų bei švietimo įrankių stygių. Kitaip tariant, sistema nėra tokia, kokia turėtų būti. Ši koreliacija būdinga ne tik Lietuvai“, – pranešime cituojamas K. Jovaišas. Jo teigimu, šešėlinė ekonomika daug labiau toleruojama ir tuomet, kai šalyje veikia pernelyg dosni socialinių išmokų sistema.

Už „nepagrįstas“ išmokas – bausmė valstybei

Tyrimas rodo, kad kuo daugiau valstybė moka gyventojų supratimu „nepagrįstų“ pašalpų, tuo labiau jie toleruoja tokią nelegalią veiklą. K. Jovaišas pateikia pavyzdį: „Įsivaizduokime situaciją. Tavo kaimynas patyrė operaciją, gavo išmoką, bet po trijų mėnesių turi grįžti į darbą. Be pasirinkimo ir galimybės visiškai atsistatyti. Tuo tarpu kitas žmogus gali nuolat sėdėti prie kiosko, nieko neveikti ir sėkmingai gauti išmokas. Kai žmonės mato sąmoningai nedirbančius sveikus asmenis, ir lygina su sąžiningai dirbančiais jie natūraliai būna nepatenkinti“, – teigia ekspertas.

Šešėlinės ekonomikos tolerancija virsta savotiška bausme valstybei. Gyventojai mato, kad valstybė socialinėms išmokoms skiria didelę savo biudžeto dalį, bet piktinasi, jog jos išdalinamos per dideliam žmonių kiekiui. Anot eksperto, jeigu vyrautų nuomonė, kad valstybės pagalbą gauna tie, kuriems jos tikrai reikia, sistema būtų pasitikima labiau.

Blogiausia padėtis – pasienio rajonuose

Atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad šešėlinė ekonomika reikšmingiausią vaidmenį atlieka pasienyje: Šalčininkų (39 proc. visos ekonomikos), Švenčionių (33 proc.), Druskininkų (29 proc.), Marijampolės rajonuose (28 proc.). Rajonų, kuriuose šešėlinė ekonomika yra didelio masto, gyventojai labai dažnai dalyvavimo joje net nevertina kaip įstatymiškai ar net morališkai ydingos veiklos.

Šešėlinė ekonomika tuo ir ypatinga, kad į save įtraukia labai didelę gyventojų dalį. Egzistuoja labai ilga prekių tiekimo ir realizavimo grandinė. Kažkas organizuoja srautus, kažkas gabena prekes, kažkas jas atveža iki platinimo vietos: „Kai kuriuose miesteliuose kas antras žmogus žino, kur įsigyti, kokiais kanalais prekės atvažiuoja, kokiu dažnumu ir t.t. Tie žmonės labai dažnai mano, kad atvežantis ir parduodantis iš esmės visiškai nieko blogo nedaro“, – aiškina „Civitta“ ekspertas.

Estija keliais metais priekyje

Remiantis atliktu tyrimu matyti, kad kaimyninė Estija Lietuvą lenkia dideliu žingsniu: „Estijoje gali gauti kokybišką švietimą tiek regione, tiek sostinėje. Be to, estai nemano, kad pašalpos yra dalinamos visiems iš eilės“, – sako K. Jovaišas. Pasak eksperto, estai jaučia gaunantys maksimaliai kokybiškas švietimo paslaugas ir tai labai vertina. Be to, Estijoje yra sutvarkyta išmokų sistema: „Ten niekas neturi pavyzdžių, kad kažkas gauna pinigus nepagrįstai. Kitaip tariant, šalyje nėra šešėlio ambasadorių, o pasitikėjimas sistema daug didesnis“, - sako „Civitta“ vadovas.

Jis pabrėžia, kad šešėlinės ekonomikos tolerancija mažės tuo atveju, jeigu sklandžiai veiks mokesčių bei socialinės sistemos. Tai geriausiai iliustruoja Skandinavijos valstybių pavyzdys: „Mes turime projektų Danijoje, Suomijoje. Vykdydami tyrimą dažnai aptardavome šias problemas. Pavyzdžiui, Danija yra šviesmečiais priekyje tos pačios Estijos. Žmonės ten turi visiškai kitokį supratimą apie mokesčius, jų mokėjimo svarbą. Kai prireikia, Danai gauna aukščiausio lygio socialines paslaugas, todėl jiems nekyla jokių abejonių dėl mokesčių mokėjimo, o šešėlis nėra toleruojamas“, – sako K. Jovaišas.

„Civitta“ tyrimas vykdytas rytinėse ES valstybėse: Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje ir Rumunijoje.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Kitų metų pavasarį - brangesnis alkoholis (86)

Nuo kitų metų kovo 1 d. Seimas 10 proc., iki 1 832 eurų, padidino akcizų tarifą etilo alkoholiui.

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (267)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

„Ellex Valiunas“– nauja partnerė ir vadovų komanda

Baigiantis metams advokatų kontora „ Ellex Valiunas “ atnaujina komandą, pranešė bendrovė.

Seimas leido gyventojams skirti 0,6 proc. GPM paramą profsąjungoms

Gyventojai nuo 2019 metų galės atskirai skirti 0,6 proc. jų sumokėto pajamų mokesčio ( GPM )...

Metų infliacija Ukrainoje pasiekė 10 proc. (2)

Metų (12-os mėnesių) infliacija Ukrainoje lapkritį išaugo iki 10,0 proc. nuo 9,5 proc. spalį,...

Top naujienos

Gyvai / Seime – paskutinis sprendimas dėl kitų metų biudžeto (267)

Antradienį Seimo nariai turėtų priimti 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų...

Nesuskubus pateikti prašymų, gali pražūti Vaiko pinigai patikslinta (64)

Prašymus Vaiko pinigams gauti tėvai gali teikti bet kada, tačiau jie grąžinami ne daugiau kaip...

Fantastiškas finišas: Danas Rapšys – pasaulio čempionas finalo vaizdo įrašas (84)

Kinijoje vykstančiame pasaulio plaukimo trumpame baseine (25 m) pirmąjį medalį – auksinį –...

Premjeras dėl galimos įtakos konservatoriams kreipėsi į specialiąsias tarnybas papildyta Landsbergio ir VSD komentarais  (1586)

Premjeras Saulius Skvernelis neatsiima savo žodžių, kad konservatoriams galimai įtaką galėjo...

Beata Nicholson: aš stora ir laiminga, dėvėdama „maišus“ apie konfliktą aštriai pasisakė ir Drukteinis (282)

Pirmadienio būta išties audringo – į dizainerių Juozo Statkevičiaus ir Julijos Janus rietenas...

Rūta Meilutytė pasaulio čempionato finale – su trečiu rezultatu (1)

Į Kinijoje vykstančio pasaulio plaukimo čempionato trumpajame baseine (25 m) moterų 50 m plaukimo...

Skelbia dar negirdėtų detalių apie Putino KGB praeitį (194)

Vokietijos dienraštis „Bild“ antradienį paskelbė, kad „Stasi“ archyvuose buvo rasta šios...

Sentimentai vaikystės skoniams: parodė, kaip išsikepti legendinius „riešutėlius“

Nors daugelis šiuos sausainius prisimena iš vaikystės, juos pagaminti – visai ne vaikiškas...

Marijus Mikutavičius prabilo apie savo sūnų: dabar jis yra savo egoizmo viršūnėje ir tuo mėgaujasi (16)

Paklaustas apie savo vaikystės Kalėdas, Marijonas Mikutavičius (47) papasakoja ilgą ir labai...

Skolą VMI sumokėjo, bet administravimo mokestis antstolei liko: tai peržengia sveiko proto ribas (24)

2018 lapkričio 30 d. 17 val. 51 min gavau į el. paštą pranešimą apie gautą dokumentą...