Praeitą savaitę, pasisakydama apie situaciją euro zonoje, Ch. Lagarde tvirtino, kad regionas „atverčia naują lapą“. „Mūsų prognozės gerokai optimistiškesnės, nei buvo jau ilgą laiką, – nurodė ji. – Padėtis euro zonoje atrodo daug žadanti“.
„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorės G. Gečiauskienės manymu, TVF vadovės komentaras paremtais noru tikėti, kad euro zona susitvarkys, o Europos centrinio banko (ECB) priemonės ir duoti impulsai virs ekonominiu augimu.
„Tokiame Ch. Lagarde vertinime neatmesčiau esant politinės linijos. Viena iš pagrindinių euro zonos problemų šiomis dienomis yra Graikija. Ši problema laikinai yra apspręsta, bet neišspręsta, ir sunku įsivaizduoti, kad greitu metu tai galėtų būti padaryta. „Troikoje“ [Graikijos tarptautiniai kreditoriai – LRT.lt] yra ir TVF, jis tikrai norėtų, kad euro zona tvarkytųsi, ir politiniai vėjai rimtų.
Kita vertus, ECB vykdo labai agresyvią ekspansinę monetarinę politiką – palūkanos yra lygios nuliui, vykdoma vertybinių popierių supirkimo programą. Aišku, kad visa tai turi virsti tam tikru ekonominiu augimu. Kol kas akivaizdžių itin optimistinių ženklų nėra, dabartiniai euro zonos ekonominiai rodikliai nėra „blizgantys“, tačiau, žiūrint į perspektyvą, jos vertinimas ir lūkesčiai skamba logiškai“, – apie optimistiško Ch. Lagarde pasisakymo motyvus svarsto pašnekovė.
Augimo ženklų matyti
G. Gečiauskienė pažymi, kad šiokių tokių ekonominio euro zonos augimo ženklų jau matyti, tad TVF vadovės pasisakymas turi ir ekonominio pagrindo.
„Nors pokyčiai nėra dideli, tačiau kreditavimas po truputį auga, situacija euro zonoje yra stabilizuota. Tiesiog reikia impulso ir laiko, kad ekonominis augimas įsibėgėtų“, – sako G. Gečiauskienė.
Banko DNB vyr. ekonomistė Baltijos šalims Jekaterina Rojaka ekonominę euro zonos padėtį vertina dar optimistiškiau.
„Ekonominės euro zonos naujienos atrodo geriau nei prieš du ar tris mėnesius. Pastaruoju metu tiek verslo, tiek vartotojų lūkesčiai buvo daug geresni, geresnė ir infliacijos statistika, tad Ch. Lagarde optimizmui ekonominio pagrindo yra“, – kalba J. Rojaka.
Kritęs ES kreditingumo reitingas neturi daug prasmės
Pirmadienį tarptautinė kredito reitingų agentūra „Standard & Poor’s“ pranešė keičianti ES kreditingumo perspektyvą iš „stabilios“ į „neigiamą“. LRT.lt kalbintos ekonomistės šio pokyčio nesureikšmina: atskirų besiskolinančių šalių kreditingumo reitingas turi prasmę, bet šalių rodiklių vidurkį praktikoje panaudoti esą sunku.
„Kredito reitingai yra reikalingi suvokti besiskolinančiojo galimybes grąžinti kreditą. Vertinant šalių kreditingumą, yra prasminga žiūrėti į jų reitingus, tačiau ES neveikia kaip besiskolinantis subjektas. Žinoma, skaičiuoti galima bet ką, bet sunku tą informaciją panaudoti praktiškai.
Kita vertus, žvelgti pro pirštus į tokį vertinimą taip pat nereikėtų: agentūra taip išreiškia savo nuomonę apie ES situaciją“, – kalba G. Gečiauskienė.
Savo ruožtu J. Rojaka į šį reitingo pokytį daug dėmesio sako nekreipianti, kadangi tai yra tiesiog labai skirtingų salių situacijos vidurkis.
„Žinoma, galima būtų kvestionuoti ir bendrus sprendimus, pavyzdžiui, ECB dėl palūkanų normų nustatymo: daug šalių su skirtingais raidos scenarijais, o sprendimas visoms – vienas.
Prasmės turėtų Europos finansinio stabilumo fondo (EFSF) kreditingumo vertinimas. Jis yra vienas iš dalyvių, sprendžiant Graikijos krizę, todėl jam svarbu turėti neblogą reitingą. Manau, reitingas buvo sumažintas dėl EFSF poreikio dalyvauti Graikijos bankroto byloje“, – sako J. Rojaka.
