Kartu su 2018 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu keičiami ir kiti įstatymai, nuo kurių priklausys, kiek kokių mokesčių sumokėsime, kam jie didės, o kam mažės.

Pavyzdžiui, nuo kitų metų pradžios turėtų būti panaikintas papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis darbuotojams, kurie augina vaikus. Kita vertus, valdantieji žada universalias išmokas už kiekvieną vaiką.

Ir kitais metais turėtų galioti pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šildymui, viešajam transportui, vaistams ar apgyvendinimo paslaugoms, tačiau bus didinami akcizai tabako gaminiams ir dyzelinui.

Ketvirtadienį vyksta pirmasis valstybės biudžeto projekto svarstymas. Po jo projektas bus koreguojamas ir už jį Seimas turės balsuoti iš naujo. Visų biudžetų ir lydinčiųjų teisės aktų projektai turėtų būti priimti iki šių metų pabaigos.

Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Stasys Jakeliūnas apžvelgė, ką jo vadovaujamas komitetas nusprendė dėl visų kitų komitetų, komisijų ir pavienių Seimo narių pasiūlymus.

Jo teigimu, iš viso buvo pasiūlyta biudžeto išlaidas didinti beveik 850 mln. Eur. Daugeliui šių pasiūlymų nebuvo pritarta.
Stasys Jakeliūnas

Išvadas dėl biudžeto projekto taip pat pristatė visi kiti Seimo komitetai. Daugelis jų projektui iš esmės pritarė, tačiau pateikė ir kai kuriuos pasiūlymus.

Pagal Seimo statutą, ne vėliau kaip per 15 dienų nuo valstybės biudžeto projekto pirmojo svarstymo skiriamas antrasis svarstymas, jo metu Vyriausybė pateikia pagal gautus pasiūlymus ir pastabas pataisytą projektą.

Remiantis Seimo statutu, po pirmojo svarstymo dėl biudžeto projekto Seimas nebalsuoja. Planuojama, kad Vyriausybei apsvarsčius pasiūlymus ir patobulinus įstatymo projektą, Seimo posėdyje gruodžio 7 d. bus rengiamas antrasis valstybės biudžeto svarstymas.

Jeigu valstybės biudžetas laiku nepatvirtinamas, jo išlaidos biudžetinių metų pradžioje kiekvieną mėnesį negali viršyti praėjusių metų valstybės biudžeto 1/12 išlaidų.

Pažėrė kritikos

BFK narė ekonomistė Aušra Maldeikienė posėdyje kalbėjo, kad biudžetas sudarytas nesilaikant įstatymo.

„Melas, kad tai biudžetas, kuris mažins socialinę atskirtį“, – kalbėjo ji ir tikino, kad teikiamas biudžetas skriaudžia viduriniąją klasę. A. Maldeikienė įsitikinusi, kad tai yra emigracijos didinimo biudžetas.

Kęstutis Glaveckas teigė, kad šis biudžetas serga tokiomis pačiomis ligomis kaip ankstesni. Jis pasigedo, kad projektas būtų sudarytas programiniu pagrindu ir kad jis būtų efektyvesnis:

„Paliekame tą pačią situaciją, liekame stovėti ant to paties ekonomikos krašto. <...> Aš pats matau, kad einame blogiausiu keliu.“

Parlamentaras svarstė, kad daugelis nori gyventi rojuje, bet, deja, gyvena pragare. Jis siūlė be „zoologinio pykčio“ pagalvoti, kaip eiti toliau, nes sprendžiant pagal dabartinį projektą, Lietuvoje reikalai negerės.

Kreipdamasis į premjerą Saulių Skvernelį, Gabrielius Landsbergis sakė esąs įsitikinęs, kad tai yra nepamatuotų lūkesčių biudžetas.
Andrius Kubilius, Gabrielius Landsbergis

„Mane apgaudinėja, man meluoja ir man sako netiesą. Ar galėčiau sakyti, kad premjeras apgavo visus? Manau, kad ne. Skirstant tuos milijonus, bus kam pasiseks, bet tai nebus visa Lietuva“, – kalbėjo opozicijos lyderis ir pasigedęs esminių prioritetų prašė premjero paprastai pasakyti, kam bus geriau priėmus biudžetą.

Už valdančius valstiečius ir žaliuosius kalbėjęs S. Jakeliūnas replikavo, kad G. Landsbergis ir kai kurie kiti parlamentarai tapo gerais propagandistais. BFK pirmininkas neigė A. Maldeikienės žodžius, esą projektas parengtas nesilaikant teisės aktų reikalavimo. Politikas ragino visus palaikyti projektą.

Rita Tamašunienė sakė, kad jos atstovaujama frakcija pritaria Vyriausybės užsibrėžtiems tikslams, tačiau numatytų priemonių joms įgyvendinti neužteks. Pvz., 30 Eur vaiko pinigai gal ir mažina dalies vaikų skurdą, bet tai nepagerins nei gimstamumo rodiklių, nei emigracijos.

Algirdas Butkevičius kalbėjo, kad 600 mln. Eur Lietuvai kainavo praeities klaidos. Esą jei šiuos pinigus būtų galima skirti ateičiai, daugelis dabar gyventų geriau. Buvęs premjeras pripažino ir pats padaręs klaidą, kad jo valdymo laikotarpiu išmokos nebuvo didinamos po 3 proc. kiekvienais metais.

Remigijus Žemaitaitis apeliavo, kad būdamas valdžioje nepalaikė tokių pasiūlymų, apie kuriuos kalba dabar. Projektą „ubagų biudžetu“ vadinęs politikas tikino, kad priėmus jį nukentės daugelis, nes vien dėl degalų akcizo padidinimo visi gyventojai turės išleisti daugiau pinigų.

Juozas Olekas atkreipė dėmesį, kad tai jau antras iš keturių biudžetų, kuriuos tvirtins ši valdančioji dauguma. „Pagrindinė prblema, dėl kurios mes turime susitarti, kiek perskirstysime per biudžetą. 0,2 proc. nuo BVP padidėjimas, tos problemos nesprendžia“, – sakė jis ir priminė, kad, palyginti su kitomis ES šalimis, Lietuva per biudžetą perskirsto kur kas mažiau.

Premjeras S. Skvernelis tikino, kad kitų metų biudžetas pirmą kartą per visą Lietuvos istoriją buvo suplanuotas perteklinis biudžetas.

Vyriausybės vadovo teigimu, projektas kurtas atsižvelgiant į kaistančią šalies ekonomiką, didėjančias kainas ir atlyginimus, siekiant mažinti valstybės skolą.

„Dėl skurdo mažinimo. Vyriausybė niekada neteigė, kad su šiuo biudžetu bus išspręsta skurdo problema. Tai bus pirmas realus žingsnis atsispirti iš skurdo, kuriam įtaką padarė kai kurie kiti ankstesni sprendimai“, – kalbėjo premjeras.

Jis priminė, kad kad nuo kitų metų didėja ne tik minimalus mėnesinis atlyginimas, bet taip pat bus indeksuojamos pensijos.

Pagrindiniai biudžeto skaičiai

Vyriausybės pateiktame biudžeto projekte numatyta, kad 2018 m. valstybės biudžete bus 9,074 mlrd. Eur pajamų (iš jų 2,340 mlrd. Eur ES ir kitos paramos) ir 9,541 mlrd. Eur asignavimų.

Taigi, planuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų deficitas bus 0,467 mlrd. Eur. Buvo planuota, kad šiemet deficitas bus kiek didesnis, tačiau Finansų ministerija skaičiuoja, kad surenkant daugiau mokesčių ir išleidžiant mažiau pinigų, metus baigsime turėdami biudžeto perviršį.

Daugiau kaip pusę visų (52,6 proc.) valstybės biudžeto pajamų kitąmet planuojama surinkti iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Pirkdami prekes ir paslaugas visi vartotojai Lietuvoje kitais metais turėtų sumokėti 3,539 mlrd. Eur. PVM.

Visi gyventojai 2018 m. į valstybės ir savivaldybių biudžetus prognozuojama sumokės ir 1,816 mlrd. Eur gyventojų pajamų mokesčio. Planuojamos biudžeto pajamos iš alkoholio, tabako, degalų akcizų sudarys 1,452 mln. Eur.

Tikimasi, kad iš pelningai dirbančių įmonių bus surinkta 0,698 mlrd. Eur pelno mokesčio. Skaičiuojama, kad tai sudarys tik apie 10,4 proc. visų valstybės biudžeto pajamų.

Daugiausia kitų metų biudžeto asignavimų numatyta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (1,455 mlrd. Eur), Finansų ministerijai (1,341 mlrd. Eur), Švietimo ir mokslo ministerijai (1,07 mlrd. Eur) ir Žemės ūkio ministerijai (1,048 mlrd. Eur).

Planuojama, kad pagal valstybės investicijų programą 2018 m. iš joje numatytų 1,038 mlrd. Eur asignavimų daugiausia bus investuojama į šias sritis: transporto ir ryšių (363,9 mln. Eur), krašto apsaugą (151,2 mln. Eur), visuomenės apsaugą (119,4 mln. Eur), aplinkos apsaugą (109,6 mln. Eur).

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (137)