Prancūzijos ministras pirmininkas Edouardas Philippe'as ir darbo ministrė Murielė Pénicaud ketvirtadienį susitiko su profesinių sąjungų atstovais. Po susitikimo jie viešai pristatė darbo reformos priemones, kurios yra išdėstytos kone 200 puslapių dokumente.
Itin lauktos, bet prieštaringai vertinamos darbo reformos, kuri buvo pagrindinis E. Makrono rinkimų kampanijos pažadas, tikslas - šalyje sukurti kuo daugiau naujų darbo vietų.
Remiantis reformos pasiūlymais, darbo tribunolų nustatytiems kompensacijų dydžiams bus pritaikytos tam tikros lubos. Pavyzdžiui, didžiausia kompensacija, kurią galės gauti daugiau kaip dvejų metų darbo patirtį turintys darbuotojai, negalės viršyti trijų atlyginimų dydžio. Tuo tarpu ilgesnį nei 30-ies metų darbo stažą turintys darbuotojai galės tikėtis iki 20 atlyginimų dydžio kompensacijos.
Be to, šios priemonės mažoms įmonėms (turinčioms iki 20 darbuotojų) su darbuotojais leis derėtis tiesiogiai, išvengiant profesinių sąjungų įsikišimo. Tuo tarpu įmonės, turinčios nuo 20 iki 50 darbuotojų, galės derėtis su darbuotojų išrinktu, o nebūtinai profsąjungų deleguotu, atstovu.
Premjeras E. Philippe'as naująją darbo reformą pavadino ambicinga, subalansuota ir teisinga. „Po dešimtmečius trukusio masinio nedarbo (...) šiandien tiesiog neįmanoma neremti mūsų siekio teikti pirmenybę įdarbinimui (...), kuris veiksmingai saugotų ir padėtų efektyviam ir ilgalaikiam įmonių vystymuisi“, - spaudos konferencijoje sakė Prancūzijos ministras pirmininkas.
Šios pataisos bus įgyvendintos prezidento dekretu, taip padedant išvengti užsitęsti galinčių diskusijų parlamente. Rugsėjį pertvarką patvirtins vyriausybė, o tuomet ją turės ratifikuoti parlamentas, kur E. Makrono judėjimas „La Republique en Marche“ („Pirmyn, Respublika!“) turi daugumą.
