Europos gyventojai nėra pavargę nuo reformų ir jas supranta, kai būna paaiškinama jų prasmė, įsitikinęs penktadienį į Lietuvą atvykstantis Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas.
Michel Sapin
© AFP/Scanpix

Interviu DELFI jis tvirtino, kad Graikijos vieta yra euro zonoje, o paklaustas apie Rusijos poveikį bendrijos ekonomikai pripažino matantis nerimo ženklų Centrinėje ir Rytų Europoje.

- Pradėjęs eiti finansų ministro pareigas žadėjote imtis griežtų ir drąsių priemonių. Kokių reformų labiausiai reikia Prancūzijos ekonomikai?

- Kai pradėjau dirbti 2012 m., Prancūzijos ekonomika kentėjo, nes trūko konkurencingumo. Ėmėmės esminių reformų, sumažinome mokesčius įmonėms iki 2 proc. nuo BVP

Per ketverius metus tai sudarys 40 mlrd. eurų. Šiuo metu jos jau susigrąžina savo pelno maržas ir galimybes investuoti. Tuo pačiu metu valstybė įgyvendina 50 mlrd. eurų vertės ekonomikos skatinimo planą, kuris turėtų baigtis 2017 metais ir paliesti visus sektorius.

Marine Le Pen
Marine Le Pen
© AFP/Scanpix

- Prancūzijoje vis labiau populiarėja Marine Le Pen vadovaujama kraštutinių dešiniųjų partija „Nacionalinis frontas“, kuri pasisako už franko sugrąžinimą, šalies pasitraukimą iš euro zonos. Ką tokios partijos laimėjimas reikštų Prancūzijai ir visai Europos Sąjungai?

- „Nacionalinio fronto“ ekonominė programa yra pilna neatitikimų. Prancūzijos ekonominių problemų sprendimas nėra užsidarymas šalies viduje, manantys kitaip nepasitiki savo šalies gebėjimais globalizacijos kontekste!

Prancūzija ir prancūzai yra akivaizdžiai prisirišę prie euro ir prie buvimo euro zonoje, kurios viena iš kūrėjų yra Prancūzija. 1993 m. pats būdamas finansų ministru dalyvavau įvedant ekiu (europinis piniginis vienetas tarptautiniams ir įmonių atsiskaitymams, kurį pakeitė euras), taip pat ir diskusijose prieš įvedant bendrąją valiutą.

- Kodėl, Jūsų nuomone, tarp rinkėjų populiarėja tokios partijos?

- Galiu konstatuoti, kad visoje Europoje yra populistinių partijų banga, kurios kaltina Europą dėl visų bėdų. Tačiau, mes, būdami atsakingi Europos politikai, taip pat turime jausti atsakomybę.

Mes negalime pamiršti, kad Europos Sąjunga, kurią mes kuriame, turi būti progreso nešėja žmonėms, priešingu atveju ji rizikuoja būti suvokiama kaip suvaržymų tinklas. Europos ekonomikos augimas pastaraisiais metais nepateisino lūkesčių. Tokios šalys kaip JAV, kurios buvo tiesiogiai labiau paliestos krizės, dažnu atveju sėkmingiau iš jos išėjo.

Europa turi parodyti, kad ji rūpinasi ekonomikos augimu, J. C. Junkerio inicijuotas investicijų planas prie to prisideda. Ši programa, pavyzdžiui, leidžia bendradarbiauti priimant sprendimus mokesčių planavimo srityje ir kovojant su mokestiniu sukčiavimu.

- Juk ir graikai, pavargę nuo griežtų taupymo priemonių, išsirinko radikalių kairiųjų Vyriausybę, kuri paskelbė galą taupymui. Kokį Graikijos likimą prognozuojate euro zonoje?

Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas
Prancūzijos finansų ministras Michelis Sapinas
© Sipa Press/Scanpix

- Naujoji Graikijos Vyriausybė buvo išrinkta demokratiniuose rinkimuose, todėl mes negalime elgtis taip lyg niekur nieko neįvyko. Bet turi būti atsižvelgta į tai, kad būtų laikomasi anksčiau prisiimtų įsipareigojimų ir kitų euro zonos šalių prašymų.

Taigi gerbiant dvigubą teisėtumą - naujosios graikų Vyriausybės ir jos rinkėjų siekius, bet ir teisėtą Graikijos partnerių norą gerbti sutartis, kurios buvo pasiektos abipusiu sutarimu - turi būti rastas kompromisas. Graikijos ateitis yra euro zonoje.

- Kaip, Jūsų nuomone, Vyriausybė gali siekti reformų kartu nepastūmėdama žmonių į radikalų pusę?

- Greičiausiai kiekvienoje šalyje situacija yra skirtinga, tačiau kalbant bendrai, nemanau, kad europiečiai yra pavargę nuo reformų. Jie jas palaiko, kai supranta jų prasmę.

Taip yra Prancūzijoje, kur paskutiniais mėnesiais vykdėme svarbias reformas, leidžiančias kai kurių sektorių atvėrimą konkurencijai, pavyzdžiui, ilginti darbo laiką ir leisti parduotuvėms dirbti sekmadieniais ir vakarais, taip pat keisti kai kurių reguliuojamų profesijų sąlygas. Šios reformos yra palaikomos visuomenės, nes jos suprantamos.

- Jūsų nuomone, kokią įtaką visos Europos ekonomikai daro Rusijos ekonomikos problemos, nusilpęs rublis ir taikomos abipusės sankcijos?

- Akivaizdu, kad yra labai didelė įtaka Ukrainos ekonomikai, kurią reikia stabilizuoti, lygiagrečiai vykdant strategines reformas, kurių imasi naujoji vyriausybinė komanda. Aš palaikiau TVF pagalbos programą ir Europos Sąjungos finansinę paramą.

Kalbant apie Europos Sąjungą, krizė Ukrainoje sukūrė neužtikrintumą ir keliaudamas po centrinę ir Rytų Europą konstatuoju, kad tai yra vienas iš faktorių, kuris kelia nerimą ir gali sustabdyti investicijų atsigavimą.

Reikalingas ilgalaikis konflikto sprendimas: akivaizdu, kad yra ryšys tarp ekonominės ir geopolitinės situacijos.

- Kokia yra Prancūzijos pozicija dėl tolesnių sankcijų Rusijai? Ką siūlote Jūs?

- Prancūzijos Vyriausybė mano, kad labai svarbu yra bendros Europos Sąjungos pozicijos vykdymas. Europos Vadovų Taryba kovo 19 ir 20 d. dar kartą pabrėžė, kad Europos sankcijos Rusijai yra susijusios su Minsko susitarimų įgyvendinimu.

- Kokią Ukrainos konflikto baigtį prognozuojate? Kaip ateityje gali plėtotis Europos ir Rusijos santykiai?

- Visų šalių interesas yra rasti ilgalaikę politinę išeitį. Kalbu ne tik apie Europos Sąjungą, Ukrainą, bet taip pat ir Rusijos federaciją. Šios dienos prioritetas yra situacijos stabilizavimas pietryčių Ukrainoje. Tam mes skiriame visą savo tiek finansinį, tiek reformų palaikymą Ukrainos Vyriausybei. Taip pat yra svarbus Europos Sąjungos palaikymas, Europos Komisijos veiksmai, kuriuos mes visiškai remiami.

- Tuomet iškyla Prancūzijos-Rusijos klausimas. Kokį sprendimą priims Prancūzija kalbant apie „Mistral“ karo laivų perdavimą Rusijai?

- Šiuo metu, sąlygos, leidžiančios šių laivų perdavimą, nėra įvykdytos.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

„Rimi“ leista pirkti „Iki“ (4)

Bendrovė „Rimi Lietuva“ galės įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų.

Atrinks įmones, kurios greičiau galės gauti vizas darbuotojams

Migracijos departamentui nesusitvarkant su nacionalinių vizų išdavimo srautu, ieškoma būdų, kaip...

Iš 10-imties vertingiausių įmonių Baltijos šalyse 6 - Lietuvoje

Vertingiausia bendrovė Baltijos šalyse ketvirtus metus iš eilės – „Swedbank“ grupė, rodo...

Pastebėjo, kaip pasikeitė žmonių elgesys pabrangus alkoholiui (221)

Pavasarį itin išaugus alkoholio akcizams, mažėjo visų rūšių alkoholio pardavimai, skaičiuoja...

Užsienio bendrovės neištvėrė: kviečia į Lietuvą ir siūlo darbą papildyta 14.40 val. (302)

Lietuvoje įsikūrusios užsienio kapitalo bendrovės kviečia emigravusius lietuvius grįžti ir...

Top naujienos

Z. Balčytis susikrovė lagaminus, G. Kirkilas prabilo apie netikėtą sprendimą (8)

Buvęs socialdemokratas Gediminas Kirkilas , pirmasis kandidatas pakeisti europarlamentarą Zigmantą...

A. Užkalnis. Apie beturtę mokytoją su kostiumėliu iš skuduryno (282)

Kiekvienais metais mokytojai žada streikuoti dėl per mažų atlyginimų, kiekvienais metais su...

„Rimi“ leista pirkti „Iki“ (4)

Bendrovė „Rimi Lietuva“ galės įsigyti 100 proc. „Palink“ akcijų.

Kredito unijos indėlininkai atsidūrė nepavydėtinoje padėtyje (50)

„Baltijos“ kredito uniją rugsėjį pripažinus nemokia apie 60 indėlininkų atsidūrė...

Lietuvių filmukas driokstelėjo feisbuke: nekainavo nė cento, o peržiūrėjo milijonai (40)

Beveik 6 mln. peržiūrų, 37 tūkst. reakcijų, 16 tūkst. pasidalijimų – tokių rezultatų per...

VRK darbo grupė siūlo pripažinti Liberalų sąjūdį šiurkščiai pažeidus įstatymą dėl kampanijos finansavimo (21)

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) darbo grupė siūlo pripažinti Liberalų sąjūdį...

Po referendumo Katalonijoje gerokai sumažėjo turistų (7)

Katalonija yra labiausiai lankomas Ispanijos regionas, tačiau po šį mėnesį surengto...

Amerikietės sėkmės istorija: naktiniame klube sutiko Etiopijos princą ir už jo ištekėjo (7)

33 m. amerikietė Ariana Austin praėjusį mėnesį tapo princese ištekėjusi už Etiopijos...

Įžvelgia grėsmę: ant Gedimino kalno – naujos pavojingos deformacijos (283)

Gedimino kalno pietinio šlaito centrinėje dalyje atsirado grunto įtrūkimai. Tai – ženklas, kad...

Recepto prašys kiekvienas paragavęs: prancūziškas pyragas su rūkyta lašiša ir daržovėmis (4)

Šis pyragas neįtikėtinai skanus ir puikiai tiks tiek kasdieniam, tiek šventiniam stalui. Taip...