aA
Trečiadienį Europos Komisija (EK) pranešė, kad Lietuva galėtų pretenduoti į 6,3 mlrd. eurų iš kuriamo Europos atsigavimo fondo, kurio bendra vertė siekia 750 mlrd. eurų. EK atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius ketvirtadienį sakė, kad kartu su Europos Sąjungos (ES) biudžeto lėšomis Lietuvai tai bus didžiausia istorijoje finansinė injekcija.

EK atstovybės Lietuvoje vadovas A. Pranckevičius pažymi, kad Europos atsigavimo paketą sudaro ilgalaikis ES biudžetas, kurio dydis yra net 1,1 trln. Eur, ir naujai sukurta naujos kartos priemonė, kurios dydis – 750 mlrd. Eur. Bendra finansinė galia šio Europos atsigavimo paketo yra 1,85 trln. Eur.

Trečiadienį eurokomisaras Virginijus Sinkevičius BNS komentavo, kad iš naujojo fondo Lietuvai siūloma 6,3 mlrd. eurų. Iš jų 3,9 mrd. eurų – subsidijos, o 2,4 mlrd. eurų – paskolos. Tai – papildomos lėšos greta daugiametės finansinės perspektyvos.

Komisaro teigimu, jei valstybės narės pritars, iš šio fondo ir ES biudžeto Lietuva 2021–2027 metais iš viso gali gauti daugiau kaip 17,7 mlrd. eurų ES paramos, įskaičiuojant potencialas paskolas, arba 15,3 mlrd. eurų be paskolų.

A. Pranckevičius pažymi, kad tai yra solidarumo, konvergencijos, sanglaudos bei ateities paketas.

„Tai yra solidarumo paketas, nes jis bando vienyti valstybes nares, padėti viena kitai. Tai kartu ir konvergencijos paketas, nes jis skirtas padėti valstybėms išeiti iš krizės tolygiai, kad išvengtume didelių skirtumų tarp didelio ekonominio nuopolio, kad visoje ES ir rinkoje išvengtume didelio šoko.

Tai yra ir sanglaudos paketas, nes nemažai investicijų yra nukreipta į regionus į daug tvaresnį mūsų visų ekonomikos augimą. Tai yra ir ateities paketas, nes jame labai stipriai akcentuojama tiek žalioji, tiek skaitmeninė pertvarka. Tai ateities politikos, kurios EK manymu, gali garantuoti ne tik ES atsigavimo pagreitį, bet ir padėti pamatus ateities ekonomikos modeliui“, – pristatė A. Pranckevičius.

Pranckevičius: per kitus septynerius metus matysime didžiausią Lietuvos istorijoje finansinę injekciją
© DELFI / Andrius Ufartas

Anot jo, paketą sudaro trys ramsčiai. Pirmas ramstis skirtas paramai valstybės narėms. Antrasis ramstis skirtas privačioms investicijoms. Trečiasis ramstis – krizės atsparumui.

„Bus ypač svarbi Europos Komisijos ir valstybės institucijų priežiūra, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos įsitraukimas. Kiti septyneri metai matys didžiausią Lietuvos istorijoje finansinę injekciją, jei sudėsime kartu ir ES biudžeto ir Atkūrimo fondo lėšas, todėl ypatingas dėmesys turi būti skirtas skaidrumui ir pridėtinei vertei.

Tai, kad fondas nėra atskiras nuo biudžeto, yra gera žinia. Dėl jo sutarti reikės Europos Parlamento ir nacionalinių parlamentų pritarimo. Tai garantuoja demokratinį skaidrumą ir atskaitomybę išrinktiems parlamentams“, – kaip užtikrinti efektyvų lėšų panaudojimą komentavo jis.

EK atstovybės vadovas Lietuvoje tikino, kad EK pasiūlytas 750 mlrd. eurų atkūrimo fondas nemažins valstybėms narėms tenkančios paramos daugiamečiame ES biudžete.

„Tai tikrai yra atskiri dalykai, būtent vakar buvo pristatytas detaliai Atkūrimo fondo biudžetas, iš kurio Lietuva gali tikėtis 6,3 mlrd. eurų, iš jų 3,9 mlrd. eurų dotacijų ir 2,5 mlrd. eurų paskolų. Ir tai yra Atkūrimo fondo dalis“, – pažymėjo A. Pranckevičius.

Pasak jo, artimiausiomis dienomis paaiškės ir siūlymai dėl ES naujos finansinės perspektyvos.

„Jau šiandien ir rytoj išeis konkretūs dokumentai dėl daugiamečio 1,1 trln. eurų dydžio biudžeto 2021–2027 metais pasiūlymai. Juose jūs matysite valstybėms narėms numatytas investicijas skirtingose srityse – nuo žemės ūkio, iki Sanglaudos, iki energetikos ir infrastruktūros projektų ir kitur. Ir tikrai tai nėra daroma pagrindinio biudžeto sąskaita – atvirkščiai, Komisijos vakar pasiūlytas tas bendrasis biudžetas yra didesnis nei buvo siūlytas Šarlio Mišelio dar prieš pandemijos pradžią, tad dėl to jaudintis tikrai nereikėtų“, – sakė A. Pranckevičius.

Jei pritars valstybės narės, fondas bus finansuojamas EK rinkose pasiskolintomis lėšomis. Pinigai subsidijomis ir paskolomis šalis pasiektų per porą artimiausių metų, o skola būtų atiduota 2027-2058 metais, rašo BNS.

„Pasakysiu, kaip Komisija planuoja finansuoti šią papildomą priemonę, kuri bus dalimi, be jokios abejonės, bendro Europos Sąjungos biudžeto ateityje. Siūlome valstybėms narėms laikinai padidinti nuosavų išteklių viršutinę ribą iki 2 proc. Europos Sąjungos bendrųjų nacionalinių pajamų. Tai leis Europos Komisijai pasinaudoti savo tvirtu kredito reitingu ir skolintis tarptautinėse rinkose, kad pasiektų tą 750 mlrd. eurų sumą“, – ketvirtadienį sakė A. Pranckevičius.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(27 žmonės įvertino)
4.2222

Lietuvos kurortuose – užsienio turistų štilis: kaip kurortai gyvena be išlaidžiausių svečių iš Rusijos ir Baltarusijos? (32)

Karantinas itin skaudžiai paveikė Lietuvos kurortus, kurie gyvena iš turistų srautų,...

„Air France“ atleis 7 580 darbuotojų (4)

„Air France“ vadovybė paskelbė ketinanti dėl koronaviruso krizės iki 2022 m. pabaigos atleisti...

Populiariausia vasaros kryptis lietuviams – vis dar užverta: šie metai šaliai bus kritiški (82)

Nors turbūt didžioji dalis lietuvių šią vasarą ilsėsis mūsų šalyje, kai kurie tautiečiai...

5 verslą supantys mitai: kokiais melais vadovaujasi organizacijos? (4)

Už melą sau blogiau gali būti tik mitai, kurie laikomi nekvestionuojama ir neliečiama tiesa. Jie...

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėtrą (2)

Medicinos ir mokslo įrangos gamintoja „ Thermo Fisher Scientific Baltics“ planuoja plėtrą –...

Top naujienos

Vilniaus ponia, kuri daugybę metų gyveno iš svetimų pinigų: dėl to jūs esate patys kalti (67)

Įtakinga verslininkė, turinti pažinčių įvairiuose visuomenės sluoksniuose, ir galinti padėti...

Lietuvos kurortuose – užsienio turistų štilis: kaip kurortai gyvena be išlaidžiausių svečių iš Rusijos ir Baltarusijos? (32)

Karantinas itin skaudžiai paveikė Lietuvos kurortus, kurie gyvena iš turistų srautų,...

Atvanga nuo lietaus – tik šeštadienis (3)

Šiandien Lietuvos orus lems aukštesnio slėgio juosta. Didesnėje šalies teritorijos dalyje vyraus...

Lietuvos turtuoliai spjovė į šalies kurortus ir keliauja į Jūrmalą: čia daugiau privatumo ir prabangos (248)

Kaimyninės Latvijos kurortą – Jūrmalą – itin pamėgo ne tik Rusijos žvaigždės, bet ir...

„Pergalę“ švenčiančiam Putinui – akibrokštas iš atokaus regiono (841)

Vladimirui Putinui apžvelgiant savo didžiulę „pergalę“ šią savaitę įvykusiame...

Atmestame ir vėliau pradingusiame Juleso Verne`o romane – neįtikėtinai tikslios prognozės apie šiuolaikinį pasaulį (42)

Beveik prieš 150 metų Julesas Verne`as parašė romaną, kuriame buvo neįtikėtinai tikslių...

Mergaites žaginęs seksualinis maniakas vėl ruošiasi į laisvę: anksčiau laiko paleistas, sustoti neketino (194)

Kitąmet į laisvę turėtų būti paleistas maniakas, 1994-aisiais siautėjęs Klaipėdoje ir jos...

Vairuotojų, kurie naršo telefone, laukia labai griežtos sankcijos: galite likti ir be teisių (181)

Remiantis statistika, per birželį keliuose žuvo keturi motociklininkai. Kas dėl to kaltas ir...

Abiturientus palaužusį matematikos egzaminą peržiūrėjo profesionalai: norėtųsi matyti gerokai sudėtingesnių užduočių (264)

Penktadienį Lietuvos abiturientai laikė valstybinį matematikos egzaminą: vieniems jis sukėlė...

TOP 10 madingiausių interjero tendencijų šią vasarą

Vienos namų dekoravimo mados keičia kitas, tačiau kai kurie elementai niekada nepasensta. Norėdami...

|Maža didelių žinių kaina