Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyva Lietuvoje turėtų būti taikoma apie 120 galvijų ūkių

Skaičiuojama, kad direktyva Lietuvoje bus taikoma apie 120 galvijų ūkių, kas sudarys mažiau nei 0,5 proc. visų Lietuvoje auginamų bandų.

Siekiant skatinti pramonės pertvarką ir mažinti taršą, prisidėti prie klimato, energetikos ir žiedinės ekonomikos politikos įgyvendinimo, susitarta dėl Pramoninių išmetamųjų teršalų direktyvos pakeitimų, daugiausia dėmesio skiriant gyvulininkystės sektoriui.

Atsižvelgiant į skirtingas valstybių narių pozicijas sutarta, kad į direktyvos taikymo sritį bus įtraukiami ūkiai, kuriuose laikoma 350 ar daugiau sutartinių gyvulių galvijų ir kiaulių, 280 ar daugiau naminių paukščių, taip pat 350 sutartinių gyvulių vertę viršijantys mišrūs ūkiai. Išimtys bus taikomos ekstensyviam ūkininkavimui, taip pat numatomi pereinamieji laikotarpiai, skiriant pakankamai laiko ūkiams prisitaikyti prie naujų reikalavimų.

„Žemės ūkio sektorius turi prisidėti prie išmetamųjų teršalų kiekio mažinimo. Tačiau turime atsižvelgti, kad ekstensyvi gyvulininkystė dėl klimato sąlygų Lietuvoje nėra plačiai taikoma, o galvijininkystės ūkiai, kuriems direktyvos pakeitimas turės didžiausią poveikį, jau dabar susiduria su neigiamu energijos, kuro ir pašarų kainų augimo poveikiu“, – sakė Aplinkos taryboje dalyvavusi aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė.

Pirmą kartą Aplinkos taryboje ministrai diskutavo dėl Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamento ir Miestų nuotekų valymo direktyvos. Reglamente siūloma mažinti pakuočių ir pakuočių atliekų kiekį, taikyti žiedinės ekonomikos principus, nustatant naujus tikslus ir suderintus tvarumo reikalavimus visoje ES bei skatinti atliekų prevenciją per inovacijas ir transformaciją.

Apskaičiuota, kad siūlomos perdirbtų medžiagų panaudojimo priemonės padėtų sumažinti ES iškastinio kuro, kurio reikia plastikinių pakuočių gamybai, poreikį 3,1 milijono tonų per metus. Taip pat sumažintų priklausomybę nuo iškastinio kuro importo, paskatintų ekonomikos augimą bei sumažintų nereikalingas namų ūkių išlaidas.

Tokių rezultatų būtų pasiekta ribojant nereikalingas pakuotes, pavyzdžiui, tam tikrų formų vienkartines pakuotes, kurių galima išvengti viešbučių, mažmeninės prekybos ir restoranų sektoriuose. Taip pat per įpareigojimą įmonėms tam tikrą savo produktų procentinę dalį vartotojams siūlyti daugkartinio naudojimo arba pakartotinai užpildomose pakuotėse, pvz., išsinešti siūlomi gėrimai ir maistas arba elektroninės prekybos pristatymai.

Lietuva tokius pokyčius vertina teigiamai, tačiau atkreipia dėmesį, kad tvirtinant reikalavimus dėl užstato sistemoje dalyvaujančių ir daugkartinių pakuočių surinkimo, svarbu atsižvelgti į nacionalines aplinkybes ir valstybėse narėse jau veikiančias analogiškas sistemas, kad įtvirtinti reikalavimai neįpareigotų jų iš esmės keisti.

Miestų nuotekų valymo direktyvoje vienas pagrindinių siūlymų yra iki 2030 m. gruodžio 31 d. visose mažesnėse aglomeracijose įdiegti centralizuotą nuotekų surinkimo sistemą, tačiau tai Lietuvai kelia abejonių.

„Susirūpinimą kelia finansinės naštos didėjimas dėl lėšų naujoms investicijoms poreikio ir siūlomi labai trumpi įgyvendinimo terminai. Pirmiausia reikėtų numatyti finansavimo mechanizmą, sukurti naują infrastruktūrą ar pritaikyti atitinkamas valymo technologijas. Mums svarbu, kad siūlomi įpareigojimai ir numatyti įgyvendinimo terminai būtų praktiškai įgyvendinami“, – pastebėjo aplinkos viceministrė R. Radavičienė.

Taip pat posėdyje pasiūlyta įdiegti savanorišką ES anglies dioksido absorbentų sertifikavimo sistemą, skatinančią ūkininkus, miškininkus ir kitus ūkio subjektus tokiomis iniciatyvomis, kaip miškų atsodinimas, neariminė žemdirbystė, CO2 užrakinimas statybos ir kt. ilgalaikiuose produktuose, prisidėti prie ES, kartu ir Lietuvos, klimato neutralumo tikslo. Lietuva šios savanoriškos sistemos steigimą vertina teigiamai, nes mato didelį ūkio subjektų suinteresuotumą ir poreikį.

Aplinkos ministrai aptarė ir Europos semestro žalinimo priemones. Europos Semestras yra įrankis, padedantis spręsti valstybėms narėms kylančius iššūkius fiskalinėje, ekonominėje, užimtumo bei socialinėje politikoje.

Svarbiausi žaliąją sisteminę investicijų pertvarką įgalinantys ekonominiai veiksniai yra žaliojo biudžeto skatinimas ir aplinkai žalingų subsidijų atsisakymas. Tačiau būtinos ir tokios priemonės kaip žaliųjų kompetencijų centrai ir centralizuotos duomenų bazės, geresnis viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas bei visuomenės informuotumas apie tvarumą, naujos finansinės priemonės ir tvarūs finansavimo produktai.

Lietuva savo ruožtu jau parengė Žaliųjų finansų veiksmų planą 2023–2026 m., kuriame numatyta, jog iki 2025 m. 75 proc. visų biudžeto išlaidų bus įvertintos žaliojo žymėjimo aspektu, o visi viešieji pirkimai – žalieji.