aA
Į pramoninio šnipinėjimo taikiklį Lietuvoje pirmiausia patenka pirmaujančios šiuolaikinio mokslo, elektronikos, automatizacijos, biochemijos ir energetikos įmonės.
© Corbis

Išsivysčiusios valstybės skambina pavojaus varpais dėl vis agresyvesnio pramoninio šnipinėjimo. Lietuvoje ši grėsmė dar arba nesuvokiama, arba neįvertinama. Daugelis galvojame, kad pramoninis šnipinėjimas, jeigu ir egzistuoja, tai mūsų nepaveiks. Galbūt tai nutiks kam nors kitam, o mes apie tai sužinosime iš laikraščių, televizijos ar meninių filmų. Todėl dažniausiai nustembame per vėlai, kai ką nors pakeisti jau būna nebeįmanoma.

Buvo įmontuota pasiklausymo įranga

Šia proga galime prisiminti skandalingą įvykį „Orlen Lietuva“ įmonėje Mažeikiuose, kai vieno iš vadovų kabinete buvo rastas pasiklausymo įrenginys, populiariai vadinama „blakė“. Gal ji buvo užsilikusi nuo ankstesnių savininkų?

„Ji buvo įrengta neseniai, nes aptikta per eilinį patikrinimą, kurį atlieka specialistai iš Lenkijos. Ar pradėjome labiau saugotis? Ir anksčiau, ir dabar patikrinimai atliekami griežtai nustatyta tvarka. Šis atvejis parodė, kad mūsų apsaugos sistema veikia gerai“, – sakė „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras.

Įmonė nusprendė viešai nekelti versijų apie šnipinėjimo šaltinius, tačiau paskelbta, kad „blakė“ pagaminta Rusijoje.

Primenami seni ryšiai

„Sovietiniais laikais iš Lietuvoje veikusių KGB institucijų šnipinėtos pirmaujančios Vakarų ir ypač NATO valstybės. Dabar mes patys esame NATO nariai, todėl natūralu, kad tapome taikiniu“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Komiteto pirmininkas neslepia, kad esame nepasirengę vis agresyvesniam pramoniniam šnipinėjimui, todėl lapkričio mėnesį Seimas priėmė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymus, kurie parengti kaip tik įvertinus šiuolaikinę situaciją.

Estai paskelbė apie Rusijos norus šnipinėti energetinius objektus ir kenkti projektams. Ar ne dėl to stringa planuotos AE ir kitų objektų projektai Lietuvoje?

„Deja, galimybės gauti apie tai informacijos kitoms šalims buvo ir tebėra didelės. Energetikos sektoriuje išlikę daug senų ryšių. Gali būti, kad jie kai kam primenami. Dalis energetikos sektoriaus žmonių, tikėtina, dirbo gal ne kitai valstybei, bet labiau savo kišenei“, – sako A.Anušauskas.

Bandymas nepavyko

Technologinių procesų automatizavimu užsiimanti UAB „Elinta“ įsikūrusi Kauno LEZ, tačiau jos sukurtos šiuolaikinės technologijos naudojamos bene visuose žemynuose.

UAB „Elinta“ direktorius Vytautas Jokužis pripažįsta, kad jo vadovaujama įmonė yra pramoninių šnipų taikinys. Kiek būta bandymų prasiskverbti?
„Prisimenu įvykusį nesusipratimą su vienos Rytų šalies atstovais. Jeigu tai buvo bandymas šnipinėti, tai jis nepavyko. Manau, jie įsitikino, kad mūsų įmonėje nieko nepeš. Kodėl? Todėl, kad tai padaryti ne taip paprasta, kaip gali atrodyti“, – sako V.Jokužis.

„Elinta“ neuždaro durų svečiams. Nors neretai kurio nors svečio apsilankymas sukelia įtarimų, tačiau praktiškai tikrųjų jo kėslų nustatyti neįmanoma, todėl net nebandoma sužinoti.

„Šiaip svečiams parodau, ką mes darome, tačiau net geriausiam specialistui tik pamačius neįmanoma suprasti esmės. Juk yra kompiuterių programos ir į jas niekas negali prasiskverbti“, – sako V.Jokužis.

Internetinės sistemos apsaugotos ypatinga apsauga. Ją įveikti gal ir įmanoma, tačiau tikrai labai sunku. Bandymas šnipinėti per darbuotojus, pasak V.Jokužio, irgi neperspektyvus, nes vienas darbuotojas net labai norėdamas negali sukaupti visos informacijos, o tik tokia gali sudominti pramoninius šnipus. Be to, automatizavimo technologijos labai greitai sensta, net jeigu konkurentams pavyktų ką nors sužinoti, tai lietuviai jau kurtų naujus projektus. Anot V.Jokužio, sukurta technologija paprastai pasensta per dvejus metus.

Komitetas posėdžiauja belangėje

O kaip nuo šnipinėjimo informaciją saugo Seimas, Vyriausybė ir kitos slaptosios valstybės institucijos?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždarieji posėdžiai vyksta specialioje tik tokiems posėdžiams pritaikytoje belangėje patalpoje. Šis posėdžių kambarys įrengtas pagal naujausius šiuolaikinius saugumo reikalavimus. Vykstant uždariems posėdžiams komiteto nariai negali su savimi turėti nei mobiliųjų telefonų, nei kokių nors kitų ryšio ar įrašymo priemonių.

Seime yra ir kitų patalpų, į kurias prasiskverbti šnipams ar sumontuoti pasiklausymo įrangą yra sunku arba net neįmanoma. Pasak A.Anušausko, tokias patalpas turi ir Vyriausybė. Naujausiomis technologijomis apsaugotas ir naujasis VSD pastatas, ypatinga saugumo tvarka galioja STT ir kai kuriose kitose valstybės institucijose. Tokia apsauga kainavo nepigiai.

Techninė informacija – labai vertinga

Kodėl pramoninis šnipinėjimas taip suaktyvėjo pastaraisiais metais? Iš Rusijos emigravo daug gabių mokslininkų, todėl jai beliko naujausias technologijas išgauti seniai išbandytais metodais. Ekonomiškai atsilikusiai Rusijai, tarkime, iš Vokietijos pramonininkų pavogta informacija yra tiesiog neįkainojama, nes naujasis Rusijos prezidentas viešai paskelbė apie planus modernizuoti šalies pramonę.

Pasak Vokietijos kontržvalgybos vadovo Burkhardo Eveno, Rusijos šnipus pirmiausia domina informacija apie energetiką.

Įdomu, kad patys rusai prasitarė apie jų šnipinėjimų sėkmę. Štai, pasak buvusio Rusijos užsienio žvalgybos vadovo Sergejaus Lebedevo, rusų žvalgų surinkta techninė informacija yra „ypač vertinga, nes jos ekonominis efektas skaičiuojamas skaičiais su daugybe nulių“.

Šnipinėjama ir parodose

Vytautas Šileikis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Šįmet Kinijoje vykusioje „Expo 2010“ parodoje savo akimis mačiau, kaip kinai domisi naujomis technologijomis. Iš pigios darbo jėgos šalies Kinija siekia tapti technologijų lydere. Tokie valstybės prioritetai numatyti iki 2070-ųjų. Parodoje kiekvieną dieną apsilankydavo apie 500 tūkst. Kinijos piliečių – studentai, moksleiviai ir net maži vaikai. Jie specialiai buvo siunčiami į parodą, kad susidomėtų naujausiomis pasaulyje technologijomis.

Pirmąsias pramoninio šnipinėjimo apraiškas pastebėjau prieš kelerius metus mūsų rengtose parodose „Kaunas“. Kartą parodoje dalyvavusi vienos šalies ambasadorė mus nustebino prašymu jos nelydėti. Ji ir jos pagalbininkai patys turėjo iš anksto parengtus planus. Pastebėjome, kad jų dėmesį labiausiai traukė Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai.

Įstatymo projektas užstrigo

Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas

Yra ne tik garbinga, bet ir negarbinga konkurencija. Toks yra pramoninis šnipinėjimas. Kai kurios šalys užsiima šnipinėjimu siekdamos susidoroti su savo konkurentais ir pirmauti kokioje nors srityje. Man, pavyzdžiui, įstrigo japonų domėjimasis pirmaujančiomis mūsų valstybės įmonėmis. Jie nori žinoti, ką naujo gaminame, ką ruošiamės pasiūlyti pasaulinei rinkai. Matyt, jie renka duomenis visose šalyse, analizuoja ir susidaro įspūdį apie artimiausius pokyčius pasaulinėje rinkoje ir jiems pasiruošia. Mes, deja, per mažai saugomės. Dar 1992-aisiais parengiau įstatymo projektą dėl įmonių komercinių paslapčių apsaugos, tačiau Seimas juo nesusidomėjo.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (3)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Paaiškėjo, kaip atrodys nacionalinė koncertų salė ant Tauro kalno (73)

Griūvantys Tauro kalno profsąjungų rūmai skaičiuoja paskutines dienas. Jau netrukus vietoj...

Trims įmonėms išduoti leidimai gaminti elektros energiją

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį išdavė leidimus gaminti elektros...

Statistikos departamentui vadovaus Jūratė Petrauskienė

Statistikos departamentui vadovauti paskirta Jūratė Petrauskienė , kuri iki šiol ėjo šio...

„Kesko Senukai“ į naują parduotuvę Rygoje investavo 6 mln. eurų (3)

Statybos, remonto ir buities prekių parduotuvių tinklą Latvijoje valdanti bendrovė „ Kesko...

Top naujienos

Adamkienės bendraklasės atsiminimai: kai ji dar buvo ilgakasė Telšių gimnazistė, vaikinams teko padūsauti (95)

Kadenciją baigusio prezidento Valdo Adamkaus sutuoktinė, buvusi pirmoji šalies ponia Alma...

Įvertino Karpavičiaus turtų dalybų skandalą ir paaiškino – kuri žmona turi didesnę teisę į palikimą (3)

Daugiau nei 100 mln. Eur palikimas – štai dėl tokių pinigų šiandien surėmusias ietis laiko...

Renkantis butą atskaitos tašku tampa liūdnai pagarsėjęs Perkūnkiemis, po jo – viskas tik geryn Avulis: tai lyg koks getas (119)

Išsirinkti būstą – užduotis ne iš lengvųjų. Viena vertus, rinktis tikrai yra iš ko, kita...

Žydus gelbėjusiai vokietės ir lietuvio šeimai likimas smogė žiauriai: be gailesčio buvo ištremti į Sibirą (254)

1944 metų spalio 10 dieną į Lietuvos pajūrį įžengusi sovietinė kariuomenė atnešė...

Vokietijos bėgikė kratosi karščiausios planetos sportininkės etiketės – pirmoje vietoje jai sportas (82)

Tokio skaičiaus Vokietijos lengvaatletė Alica Schmidt ir pati kol kas negali suvokti – 500 tūkst....

Gūsingas vėjas neleis įsivyrauti šilumai, bet lietus trumpam pasitrauks (11)

Šiandien Lietuvos orus lems ciklono pietinis pakraštys. Praslinkus šiltajam atmosferos frontui,...

Suskystintas dujas gabenusio vairuotojo išsiblaškymo kaina – milžiniškas sprogimas greitkelyje (25)

Išsiblaškymo prie vairo kaina gali būti labai didelė. Telefone, pašalinėje veikloje paskendę...

Spąstai, į kuriuos pateko nieko neįtarę automobilių pirkėjai (72)

Mobiliojo ryšio blokavimo sistemoms milijonus skyrusi kalėjimų sistema ir toliau nesugeba...

Lietuvė pradėjo tvarkytis dokumentus europiečio statusui JK gauti. Tada išlindo keisti dalykai (87)

Britų valdžios įstaigose paslaptingai prapuola įrašai apie Europos Sąjungos piliečių...

Nesusipratimas restorane parodė nemalonią tiesą: vartoti svaigalus yra tapę daugiau negu norma (144)

Kavinės lankytojai, visiškai nevartojančiai alkoholio, alaus gamintojai rekomendavo nevengti...