aA
Į pramoninio šnipinėjimo taikiklį Lietuvoje pirmiausia patenka pirmaujančios šiuolaikinio mokslo, elektronikos, automatizacijos, biochemijos ir energetikos įmonės.
Pramoninio šnipinėjimo tinkluose
© Corbis

Išsivysčiusios valstybės skambina pavojaus varpais dėl vis agresyvesnio pramoninio šnipinėjimo. Lietuvoje ši grėsmė dar arba nesuvokiama, arba neįvertinama. Daugelis galvojame, kad pramoninis šnipinėjimas, jeigu ir egzistuoja, tai mūsų nepaveiks. Galbūt tai nutiks kam nors kitam, o mes apie tai sužinosime iš laikraščių, televizijos ar meninių filmų. Todėl dažniausiai nustembame per vėlai, kai ką nors pakeisti jau būna nebeįmanoma.

Buvo įmontuota pasiklausymo įranga

Šia proga galime prisiminti skandalingą įvykį „Orlen Lietuva“ įmonėje Mažeikiuose, kai vieno iš vadovų kabinete buvo rastas pasiklausymo įrenginys, populiariai vadinama „blakė“. Gal ji buvo užsilikusi nuo ankstesnių savininkų?

„Ji buvo įrengta neseniai, nes aptikta per eilinį patikrinimą, kurį atlieka specialistai iš Lenkijos. Ar pradėjome labiau saugotis? Ir anksčiau, ir dabar patikrinimai atliekami griežtai nustatyta tvarka. Šis atvejis parodė, kad mūsų apsaugos sistema veikia gerai“, – sakė „Orlen Lietuva“ atstovas spaudai Jacekas Komaras.

Įmonė nusprendė viešai nekelti versijų apie šnipinėjimo šaltinius, tačiau paskelbta, kad „blakė“ pagaminta Rusijoje.

Primenami seni ryšiai

„Sovietiniais laikais iš Lietuvoje veikusių KGB institucijų šnipinėtos pirmaujančios Vakarų ir ypač NATO valstybės. Dabar mes patys esame NATO nariai, todėl natūralu, kad tapome taikiniu“, – sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Arvydas Anušauskas.
Komiteto pirmininkas neslepia, kad esame nepasirengę vis agresyvesniam pramoniniam šnipinėjimui, todėl lapkričio mėnesį Seimas priėmė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo papildymus, kurie parengti kaip tik įvertinus šiuolaikinę situaciją.

Estai paskelbė apie Rusijos norus šnipinėti energetinius objektus ir kenkti projektams. Ar ne dėl to stringa planuotos AE ir kitų objektų projektai Lietuvoje?

„Deja, galimybės gauti apie tai informacijos kitoms šalims buvo ir tebėra didelės. Energetikos sektoriuje išlikę daug senų ryšių. Gali būti, kad jie kai kam primenami. Dalis energetikos sektoriaus žmonių, tikėtina, dirbo gal ne kitai valstybei, bet labiau savo kišenei“, – sako A.Anušauskas.

Bandymas nepavyko

Technologinių procesų automatizavimu užsiimanti UAB „Elinta“ įsikūrusi Kauno LEZ, tačiau jos sukurtos šiuolaikinės technologijos naudojamos bene visuose žemynuose.

UAB „Elinta“ direktorius Vytautas Jokužis pripažįsta, kad jo vadovaujama įmonė yra pramoninių šnipų taikinys. Kiek būta bandymų prasiskverbti?
„Prisimenu įvykusį nesusipratimą su vienos Rytų šalies atstovais. Jeigu tai buvo bandymas šnipinėti, tai jis nepavyko. Manau, jie įsitikino, kad mūsų įmonėje nieko nepeš. Kodėl? Todėl, kad tai padaryti ne taip paprasta, kaip gali atrodyti“, – sako V.Jokužis.

„Elinta“ neuždaro durų svečiams. Nors neretai kurio nors svečio apsilankymas sukelia įtarimų, tačiau praktiškai tikrųjų jo kėslų nustatyti neįmanoma, todėl net nebandoma sužinoti.

„Šiaip svečiams parodau, ką mes darome, tačiau net geriausiam specialistui tik pamačius neįmanoma suprasti esmės. Juk yra kompiuterių programos ir į jas niekas negali prasiskverbti“, – sako V.Jokužis.

Internetinės sistemos apsaugotos ypatinga apsauga. Ją įveikti gal ir įmanoma, tačiau tikrai labai sunku. Bandymas šnipinėti per darbuotojus, pasak V.Jokužio, irgi neperspektyvus, nes vienas darbuotojas net labai norėdamas negali sukaupti visos informacijos, o tik tokia gali sudominti pramoninius šnipus. Be to, automatizavimo technologijos labai greitai sensta, net jeigu konkurentams pavyktų ką nors sužinoti, tai lietuviai jau kurtų naujus projektus. Anot V.Jokužio, sukurta technologija paprastai pasensta per dvejus metus.

Komitetas posėdžiauja belangėje

O kaip nuo šnipinėjimo informaciją saugo Seimas, Vyriausybė ir kitos slaptosios valstybės institucijos?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto uždarieji posėdžiai vyksta specialioje tik tokiems posėdžiams pritaikytoje belangėje patalpoje. Šis posėdžių kambarys įrengtas pagal naujausius šiuolaikinius saugumo reikalavimus. Vykstant uždariems posėdžiams komiteto nariai negali su savimi turėti nei mobiliųjų telefonų, nei kokių nors kitų ryšio ar įrašymo priemonių.

Seime yra ir kitų patalpų, į kurias prasiskverbti šnipams ar sumontuoti pasiklausymo įrangą yra sunku arba net neįmanoma. Pasak A.Anušausko, tokias patalpas turi ir Vyriausybė. Naujausiomis technologijomis apsaugotas ir naujasis VSD pastatas, ypatinga saugumo tvarka galioja STT ir kai kuriose kitose valstybės institucijose. Tokia apsauga kainavo nepigiai.

Techninė informacija – labai vertinga

Kodėl pramoninis šnipinėjimas taip suaktyvėjo pastaraisiais metais? Iš Rusijos emigravo daug gabių mokslininkų, todėl jai beliko naujausias technologijas išgauti seniai išbandytais metodais. Ekonomiškai atsilikusiai Rusijai, tarkime, iš Vokietijos pramonininkų pavogta informacija yra tiesiog neįkainojama, nes naujasis Rusijos prezidentas viešai paskelbė apie planus modernizuoti šalies pramonę.

Pasak Vokietijos kontržvalgybos vadovo Burkhardo Eveno, Rusijos šnipus pirmiausia domina informacija apie energetiką.

Įdomu, kad patys rusai prasitarė apie jų šnipinėjimų sėkmę. Štai, pasak buvusio Rusijos užsienio žvalgybos vadovo Sergejaus Lebedevo, rusų žvalgų surinkta techninė informacija yra „ypač vertinga, nes jos ekonominis efektas skaičiuojamas skaičiais su daugybe nulių“.

Šnipinėjama ir parodose

Vytautas Šileikis, Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius

Šįmet Kinijoje vykusioje „Expo 2010“ parodoje savo akimis mačiau, kaip kinai domisi naujomis technologijomis. Iš pigios darbo jėgos šalies Kinija siekia tapti technologijų lydere. Tokie valstybės prioritetai numatyti iki 2070-ųjų. Parodoje kiekvieną dieną apsilankydavo apie 500 tūkst. Kinijos piliečių – studentai, moksleiviai ir net maži vaikai. Jie specialiai buvo siunčiami į parodą, kad susidomėtų naujausiomis pasaulyje technologijomis.

Pirmąsias pramoninio šnipinėjimo apraiškas pastebėjau prieš kelerius metus mūsų rengtose parodose „Kaunas“. Kartą parodoje dalyvavusi vienos šalies ambasadorė mus nustebino prašymu jos nelydėti. Ji ir jos pagalbininkai patys turėjo iš anksto parengtus planus. Pastebėjome, kad jų dėmesį labiausiai traukė Lietuvos mokslo ir verslo bendradarbiavimo rezultatai.

Įstatymo projektas užstrigo

Mykolas Aleliūnas, Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas

Yra ne tik garbinga, bet ir negarbinga konkurencija. Toks yra pramoninis šnipinėjimas. Kai kurios šalys užsiima šnipinėjimu siekdamos susidoroti su savo konkurentais ir pirmauti kokioje nors srityje. Man, pavyzdžiui, įstrigo japonų domėjimasis pirmaujančiomis mūsų valstybės įmonėmis. Jie nori žinoti, ką naujo gaminame, ką ruošiamės pasiūlyti pasaulinei rinkai. Matyt, jie renka duomenis visose šalyse, analizuoja ir susidaro įspūdį apie artimiausius pokyčius pasaulinėje rinkoje ir jiems pasiruošia. Mes, deja, per mažai saugomės. Dar 1992-aisiais parengiau įstatymo projektą dėl įmonių komercinių paslapčių apsaugos, tačiau Seimas juo nesusidomėjo.

„Valstiečių laikraštis“
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Verslininką stebina netvarka „Regitroje“: pirko 20 automobilių ir 20 kartų varstė paštomato dureles (27)

Verslininką Modestą Tamutį apėmė nuostaba, kai įmonei nupirkus 20 automobilių, jų...

Šią savaitę biržoje vyravo smukimo tendencijos

„Nasdaq“ Vilniaus biržoje šią savaitę kainos judėjo žemyn, o aktyvia prekyba išsiskyrė...

Vietoj policijos pastato Vilniaus senamiestyje – biurai ir prekybos vietos

Investicijų į nekilnojamąjį turtą bendrovė „INVL Baltic Real Estate“, už beveik 2,4 mln....

Laivyba Klaipėdos uoste vyksta su apribojimais

Laivyba Klaipėdos jūrų uoste vis dar ribojama, tačiau mažesni laivai gali įplaukti ir...

Nepavykus susitarti, Vilniaus viešojo transporto profsąjunga tarsis dėl streiko (3)

Nepavykus susitarti dėl atlyginimų kėlimo ir darbo sąlygų gerinimo, Vilniaus viešojo transporto...

Top naujienos

Liūdnos žinios: Kaune kovojama dėl COVID-19 sergančio naujagimio gyvybės Kauno klinikų reanimacijoje gydomi du vaikai (613)

Medikų nerimas auga: reanimacijoje vis daugiau koronavirusu sergančių vaikų. LNK žinios praneša,...

Plakatą Nausėdai JAV iškėlusi lietuvė: mūsų yra visame pasaulyje (615)

Plakatą „Nausėda yra homofobas“ iškėlusi mergina yra lietuvė Eglė Malinauskaitė . 21 metus...

Brutualiu žinomos prodiuserės nužudymu kaltinamas žurnalistas išsidavė itin išsamiais įvykio aprašymais (8)

39 metų televizijos prodiuserė iš Prancūzijos Sophie Toscan du Plantier ramiame Airijos regione...

Pristatė, kaip artimiausiu metu keisis pensijos Lietuvoje: nėra viskas jau taip gerai (302)

Rugpjūčio mėnesį socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pristatė, kaip...

Pats garsiausias ir paslaptingiausias klubas Berlyne: ką jie ten taip slepia? (11)

Berlynas – 100% pats išskirtiniausias miestas Europoje, turintis unikalią aurą, kurios...

Agnė Kulitaitė | D+

Agnė Kulitaitė: iki kominių pasivažinėjimų vidury dienos nueinamas labai ilgas kelias (2)

Pastarojo laiko įvykiai tik dar kartą patvirtino, jog net ir šiais neramiais laikais konstantų vis...

Čmilytei-Nielsen nepavyko sužinoti, kiek Seimo narių turi imunitetą: duomenų nepateikė viena frakcija (122)

Seimo pirmininkėi Viktorijai Čmilytei-Nielsen užklausus frakcijų, kiek parlamentarų turi...

Gražiausia pasaulio lengvaatlete tituluojama vokietė bėgimo takelį išmainė į podiumą (25)

22 metų Alica Schmidt buvo per žingsnį nuo savo didžiausios gyvenimo svajonės, tačiau jos...

Prie PGR testų – eilės: ką daryti, pajutus pirmuosius COVID-19 simptomus ir ko Karštoji linija neregistruoja (122)

Skelbiama, kad daugelyje savivaldybių, norint mobiliajame punkte užsirašyti COVID-19 testui ,...

Vitalija Guobė | D+

Mano vyras – švelnus pūkelis. Ar jis gėjus?

Siaubo istorijų apie vedusius vyrus, kurie po dvidešimties ar kažkiek metų prisipažino esą...