„Taip yra, tik kuriam laikui tai įvyko, neaišku, ir ar nepakeis nieko, mes nežinome. Čia informacija iš mūsų įmonių“, – BNS sakė R. Sartatavičius.
Pirmasis apie tai pranešė naujienų portalas 15min.lt.
Pasak R. Sartatavičiaus, tikėtina, kad tam įtakos turėjo Europos Komisijos pastangos. Tačiau jis sako iš įmonių girdintis, jog kinai naudoja spaudimo priemones Lietuvos partnerėms užsienyje, taip pat stabdo importuojančių Lietuvos įmonių užsakymus.
Pavyzdžiui, viena siuvimo įmonė, siuvanti drabužius prancūzams, pranešė, jog kinai nusprendė nebepirkti produkcijos iš Prancūzijos bendrovės, nes ji gaminama Lietuvoje.
„Prancūzai sako, tvarkykite šitą klausimą, nes kitaip ieškosime kitų siuvėjų. Tai gali paliesti nemažai aprangos ir tekstilės asociacijos narių“, – teigė jis.
„Kitas atvejis vakar įvyko – viena įmonių iš chemijos pramonės, ji ne vienerius metus dirba ir užsiperka iš Kinijos elektronikos dalykų. Vienas iš tiekėjų parašė, kad mes jums jau tų užsakymų daugiau nebevykdysime“, – BNS kalbėjo R. Sartatavičius.
Jis tikisi, kad sugrąžinus Lietuvą į muitinės sistemas, vienos didelės Lietuvos įmonės į Kiniją išplukdytas 400 konteinerių krovinys bus priimtas, nes kitu atveju jo grąžinimas kainuotų daugiau nei 6 mln. JAV dolerių.
„Juos buvo pasiekęs gandas, kad jie gali būti neišmuitinti, arba kad labai kimbama prie jų dokumentų ir jei neišmuitins, nes dar jie plaukia, tai įmonei gresia dideli finansiniai nuostoliai. (...) Pagal tą informaciją, kuri šiai dienai yra, turėtų būti viskas gerai, bet kas bus rytoj, negaliu pasakyti“, – kalbėjo Pramonininkų konfederacijos vadovas.
Vidmantas Janulevičius portalui „15min“ pasakojo, kad dabar pastebima, jog ribojamas kiniškų prekių eksportas iš Kinijos uostų į Lietuvą. Viena įmonė, laukusi krovinio mėnesį, išgirdo, kad dėl politinių priežasčių jos krovinys perkeliamas į eilės galą. Be to, Kinija bando spausti Lietuvą per kitų šalių įmones.
„Delfi“ primena, kad prieš keletą dienų Lietuvos įmonių gaminiai negalėjo patekti į Kinijos jūrų uostus. Buvo teigiama, kad Lietuvos, kaip šalies, Kinijos muitinės naudojamoje sistemoje nuo gruodžio 1 d. nebėra.
V. Janulevičius tada „Delfi“ teigė girdėjęs apie tris įmones, kurios susidūrė su sunkumais.
Apie galimus Lietuvos produkcijos patekimo į Kiniją trikdžius redakcijai ketvirtadienį patvirtino ir Užsienio reikalų ministerija.
„Delfi“ rašė, kad prieš kurį laiką Kinijos ambasada pranešė, kad stabdo vizų išdavimą Lietuvoje. Ambasada nurodė, kad išdavimas stabdomas dėl techninių priežasčių, tačiau tai nutiko tęsiantis Lietuvos ir Kinijos santykių krizei dėl Vilniaus ryšių su Taivanu. Kaip jau anksčiau skelbta, Lietuvos santykiai su Kinija ypač suprastėjo Lietuvai nutarus atidaryti Taivano prekybos atstovybę.
Jau anksčiau verslai pranešė apie nutraukiamas sutartis, pakeltas kainas. Ryšių su Kinija turi Lietuvos aukštųjų technologijų, žemės ūkio ir maisto perdirbimo, medienos, tekstilės ir logistikos bendrovės.